Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-30 · Byla Nr. 2KT-55/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
2KT-55/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-55/2012Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo pirmininko A. Daugėlos 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1162/2012, ir L. S. 2012 m. balandžio 27 d. pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1162/2012 su ieškovo L. S. atskiruoju skundu. Ieškovas skundžia Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams L. U., M. M. U. ir R. U. dėl nuosavybės teisės bei paveldėjimo liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys S. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas. Klaipėdos apygardos teisme gautas L. S. skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus darbo. Tiek atskirajame skunde, tiek Klaipėdos apygardos teismui adresuotame 2012 m. balandžio 27 d. pareiškime L. S. prašo civilinę bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas jos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui adresuotame pareiškime L. S. išreiškia nepasitenkinimą tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Palangos miesto apylinkės teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, tiek atskiruoju skundu skundžiama 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismuose beveik visi teisėjai vienaip ar kitaip susiję su nagrinėtomis bylomis, kuriose dalyvavo L. S. Be to, jis nepasitiki Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriumi, nes yra įsitikinęs, jog atsakovė M. M. U. yra šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės R. Z. sesuo, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 290-291 straipsniais, civilinę bylą Nr. 2S-1162/2012 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla neperduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 5 d.).

Išanalizavus ieškovo L. S. pateiktus skundus bei pareiškimą, iš jų turinio sprendžiama, kad L. S. reiškia nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui ir prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2S-1162/2012 kitam apygardos teismui. Aplinkybę, kad, L. S. įsitikinimu, atsakovė M. M. U. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė yra seserys, nurodo kaip papildomą argumentą, dėl kurio mano, kad ši civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme negali būti nešališkai išnagrinėta.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas L. S. nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismu nepasitiki iš esmės dėl anksčiau priimtų procesinių sprendimų, tačiau nepateikia konkrečių faktų, objektyvių duomenų ir pagrįstų argumentų apie Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų galimą suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo iškeltos abejonės dėl Klaipėdos apygardos teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunduose ir pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teisme yra teisėjų, kurie gali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2S-1162/2012. Todėl nušalinti Klaipėdos apygardos teismą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir ją perduoti kitam apygardos teismui nėra pagrindo.

Duomenų apie Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės giminystės ryšius su atsakove M. M. U. nėra, o pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų savo tokiam įsitikinimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1162/2012 negali būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui ir CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo L. S. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1162/2012 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo kitam apygardos teismui.

Teismo pirmininkas Egidijus Žironas