- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-189-238-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00359-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 284 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-06-06 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies 2(dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių pridėta 2008-05-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-01-23 iki 2006-01-25 ir bausmės atlikimo laikotarpis nuo 2007-09-22 iki 2008-05-13.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad A. B. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. liepos 17 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) km. ir sen., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie P. B. parduotuvės, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t.y. nepaisydamas visuotinai nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą prieš V. J., t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę atgauti iš V. J. 30 Lt, tyčia, suduodamas V. J. ne mažiau kaip tris smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko V. J. buvo nugriuvęs ant žemės ir padarydamas nukentėjusiajam V. J. dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas A. B. prašo nuosprendį panaikinti, bylą nutraukti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste BPK) pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas netinkamai taikė įstatymą, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai prieštaringi.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija daro išvadą, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti naikinamas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes ją išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Apelianto teiginiai, kad nuosprendis surašytas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodytų išaiškinimų, yra pagrįsti.
Nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nuostatas, taip pat turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.
Kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes įstatyme išdėstytų nuostatų nesilaikė. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
BPK 305 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti reikalavimai aprašomajai nuosprendžio daliai. Minėtos straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytos tos pačios nuostatos, kurios teismui yra privalomos surašant nuosprendį.
Nutarime nurodoma, kad aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendyje nėra nurodyta nustatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą teismo nuosprendžiu yra nuteisiamas A. B.. Nuosprendyje tik nurodyta veika, kurios padarymu pagal kaltinamąjį aktą jis kaltinamas. Nuosprendyje nenurodžius ir neaprašius nusikalstamos veikos, kuri nustatyta teisiamajame posėdyje, konstatuotina, kad nesilaikyta BPK 305 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų nuosprendžiui surašyti.
Nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, privalo būti atlikta įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat, teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, surašyti išsamius motyvus. Šio reikalavimo nesilaikyta, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai nuosprendyje neišdėstyti, įrodymų analizė neatlikta. Teismas nuosprendyje nenurodė veikų kvalifikavimo pagrįstų motyvų ir išvadų, o apsiribojo tik konstatavimu, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai.
Teismo išvados apie įrodymų įvertinimą, faktines bylos aplinkybes turi būti kategoriškos, neprieštaraujančios. Išvados turi atitikti bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus. Šiuo atveju, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms, kurias aiškino, dėstė proceso dalyviai, o būtent, nuosprendyje rašoma, kad “kaltinamasis A. B. paaiškino, jog sudavė nukentėjusiajam rankoje turėtu šampūno buteliuku į galvą vieną smūgį“(b.l. 117-118). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. B. aiškino, jog nukentėjusiojo nemušė. Teisme kaltinamasis nedavė parodymų ir neaiškino apie tai, kad būtų sudavęs nukentėjusiajam į galvą šampūno buteliuku(b.l.107-112, 115-116). Taigi, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės kardinaliai neatitinka ir prieštarauja teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotoms aplinkybėms.
Kolegija konstatuoja, kad nuosprendis savo turiniu neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, jį priimdamas teismas buvo šališkas.
Kolegijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nuosprendyje išdėsčius vien įrodymus ir neatlikus jų analizės, neatskleidus jų tarpusavio ryšio, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, neįvertinus įrodymų ir nesurašius išsamių veikų kvalifikavimo motyvų, o svarbiausiai - nuosprendyje nenurodžius ką teismas nustatė teisiamajame posėdyje, kokia įrodyta pripažinta nusikalstama veika ir už kokias veikas nuteisė apeliantą, buvo pažeisti BPK 305 str. 1 d. 2, 3 p., reglamentuojantys apkaltinamojo nuosprendžio surašymą. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. B. priimto nuosprendžio nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas. Byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Apeliantas skunde ginčija nuosprendyje padarytas išvadas dėl įrodymų pakankamumo, kaltės klausimų bei teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau kolegija pripažindama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir naikindama jį dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nenagrinėja. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Kolegija daro išvadą, kad nustatytus pažeidimus pašalinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra galimybės, kadangi nagrinėjamas nuteistojo apeliacinis skundas ir šalinant nurodytus pažeidimus pasunkėtų apelianto teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sunkinti nuteistojo padėties neturi teisės.
Iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-24 nutartyje nurodytus nurodymus dėl būtinumo aiškintis, šalinti neatitikimus bei prieštaravimus, būtinumo atlikti išsamų įrodymų tyrimą ir vykdyti kitus nurodymus.(b.l. 165-168)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.