Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-549-1135/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-08
Bylos Nr.
e1-549-1135/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03189-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
T. Š.
Baudžiamoji byla Nr. e1-549-1135/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03189-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 8 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti gyvenamojoje vietoje bei per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2023 m. gruodžio 28 d., apie 9:00 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą R. V. atžvilgiu – tyčia kaire ranka ją smaugė, o dešinės rankos krumpliais spausdamas stipriai trynė nukentėjusiosios kairįjį smilkinį, taip sukeldamas R. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. vasaros jis pažįsta R. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su ja bendro ūkio nevedė, tačiau kartais su ja susitikdavo. 2023 m. gruodžio 27 d. vakare R. V. atvažiavo pas jį į namus. Jai atvykus, jie abu išgėrė degtinės. R. V. pasiliko pas jį nakvoti. 2023 m. gruodžio 28 d., apie 9:00 val., tarp jo ir R. kilo konfliktas sukonfliktavo. Prieš tai ryte jis su R. vėl gėrė alkoholį, todėl abu stipriai apgirto. R. jam pradėjo prikaišioti svetimas moteris, puolė žiūrėti jo telefoną. Iš telefono žinučių ji suprato, kad jis būna ne tik su ja, bet ir kita moterimi. Jis R. pasakė, kad su ja bendro gyvenimo neplanuoja, liepė dingti iš namų. Kilusio konflikto metu jis nesusivaldė ir viena ranka R. V. ėmė smaugti, o kitos rankos krumpliais spausdamas stipriai trynė R. kairįjį smilkinį. Mano, kad dėl tokių jo veiksmų R. skaudėjo, todėl kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jo veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Būdamas blaivus būtų susivaldęs ir nesmurtavęs. Įvykio metu buvo dviese, daugiau įvykio niekas nematė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 57-60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 27 d. ji nuvyko pas savo draugą T. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji su T. Š. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, buvo tik draugai. Būdama pas jį, nusprendė pasilikti nakčiai. 2023 m. gruodžio 28 d., apie 9:00 val., miegamajame tarp jos ir T. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl kitų vyrų. T. teigė, jog ji yra jam neištikima. Žodinio konflikto metu T. Š. griebė kairiąją ranka jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, ji suklupo šalia lovos. T. Š. ją smaugė, o smaugdamas dešinės rankos krumpliais spausdamas stipriai trynė jos kairįjį smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių veiksmų T. Š. jai daugiau nieko nedarė, nuo jos atsitraukė. Ji po šio įvykio buvo sukrėsta, nes iš jo nesitikėjo tokių veiksmų. Nieko nesakiusi, ji susirinko daiktus ir taksi automobiliu išvyko namo. Konflikto metu namuose buvo tik dviese, kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo. Po įvykio ant jos kaklo matėsi smaugimo žymės, jautė didelį fizinį skausmą kairiajame smilkinyje, tačiau ji nesikreipė į policiją ir medikus, kadangi jai buvo gaila T. Š.. 2024 m. sausio 25 d. ji vis tik nusprendė, jog negali tylėti dėl tarp jos ir T. Š. įvykusio konflikto, todėl atvyko į Raseinių r. PK ir parašė pareiškimą. Dėl T. Š. veiksmų patirtą skausmą jį įvertina 6-7 balais iš 10-ies. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Sužalojimai, kurie buvo jai padaryti, jau yra išnykę, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 11-19, 42-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose yra užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20-22, 23-29).

2024 m. vasario 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 30 d. yra įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą ((duomenys neskelbtini)). Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2024 m. vasario 29 d. (e. b. l. 79-80).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia kaire ranka R. V. smaugė, o dešinės rankos krumpliais spausdamas stipriai trynė nukentėjusiosios kairįjį smilkinį ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo T. Š. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 6 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 90).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 23 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (e. b. l. 65-76), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 81-82), nedirbantis (e. b. l. 83-85), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 86), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, netenkinamas prokuroro prašymas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje pakeisti į įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas ne pirmą kartą, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamo veikos kaltu prisipažino visiškai, nebaustas administracinių nusižengimų teisena. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 61-63) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, ir paskirti T. Š. bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė