Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių;

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. M. 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 5 val. 10 min. Alytuje, Jotvingių g. 8 esančiose Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, kabinete Nr. 108, pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą – I. S. priklausančią 60 Eur vertės piniginę ir joje buvusius 200 Eur, tačiau šios nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi I. S. pastebėjus vagystę, jis minėtą piniginę su pinigais numetė ant žemės.

Apklaustas įtariamuoju, E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., ryte jis nuėjo į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisaritą parašyti skundą. Policijos komisariato budėtojas pakvietė budinčią policijos pareigūnę, kuri jį nusivedė į apklausos kabinetą, esantį pastato pirmame aukšte. Nuėjus į apklausos kabinetą, jis pasakojo, o policijos pareigūnė užrašinėjo jo parodymus. Policijos pareigūnė, surašiusi dokumentus, vis nueidavo jų atsispausdinti prie spausdintuvo, esančio kažkur kitur, ne tame pačiame kabinete. Apklausos metu jis matė šalia policijos pareigūnės padėtą rankinę. Jis sugalvojo, jog kai policijos pareigūnė išeis, tai jis pavogs ką nors iš jos rankinės. Minėta rankinė buvo atsegta, tačiau jis nematė, kas buvo rankinės viduje. Kai policijos pareigūnė išėjo dar kartą prie spausdintuvo, jis atsistojo iš savo vietos, kurioje sėdėjo, žengė žingsnį, pasilenkė prie rankinės ir pamatė, kad joje yra piniginė, kurią jis pasiėmė ir atsisėdo į savo vietą. Kaip tik tuo momentu į kabinetą įėjo policijos pareigūnė. Jis nežino, ar policijos pareigūnė matė, jog jis buvo atsistojęs. Grįžusi policijos pareigūnė pasiėmė savo rankinę ir pradėjo ją žiūrėti. Tuomet jis suprato, kad policijos pareigūnė ieškos piniginės, todėl išmetė ją ant grindų. Policijos pareigūnė pamatė jo išmestą piniginę. Jis prisipažino, jog paėmė jos piniginę ir atsiprašė policijos pareigūnės. Paimdamas piniginę, jis tikėjosi rasti joje pinigų, kuriuos ir ketino pagrobti. Jis nematė, kiek piniginėje buvo pinigų, nebuvo atidaręs piniginės. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio (bylos lapai (toliau – b. l.) 44 – 45).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. M. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyresniosios tyrėjos pareigose. 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji dirbo naktinėje pamainoje. Apie 4 val. 30 min. į policijos komisariatą kreipėsi vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – E. M., kuris paaiškino, kad viešoje vietoje jį apiplėšė nepažįstami asmenys. Išsiaiškinusi aplinkybes ir įžvelgusi nusikalstamos veikos požymius, ji nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo atlikinėti procesinius veiksmus. Surašiusi kiekvieną protokolą, ji eidavo iki spausdintuvo jų atsispausdinti ir, atnešusi, duodavo E. M. ant jų pasirašyti. Jos kabinete nėra spausdintuvo, todėl iki spausdintuvo jai reikėdavo paeiti koridoriumi apie 11 metrų. Priėjus prie spausdintuvo, reikėdavo prisijungti ir atlikti kitus veiksmus, todėl visa tai užtrukdavo tam tikrą laiko tarpą. Atlikusi asmens apklausą, kaip ir įprastai, ji nuėjo atsinešti protokolą, tačiau, jai grįžus į kabinetą, E. M. sukėlė jai įtarimą. Pasirodė, jog, jai įėjus į kabinetą, E. M. iš karto prisėdo. Be to, E. M. atrodė labai pasimetęs. Tuomet ji pasitikrino savo rankinę, kuri buvo padėta ant staliuko. Rankinė buvo užsegta, ją atsegusi, ji pastebėjo, kad yra dingusi jos piniginė. Tuo metu, kai ji ieškojo rankinėje piniginės, išgirdo kaip prie E. M. kojų kažkas nukrito. Tuomet ji priėjo prie E. M. ir pamatė po stalu, prie jo kojų gulinčią savo piniginę. Tuomet ji paklausė E. M. „ką čia padarei ir kaip piniginė atsidūrė pas tave?“. E. M. prisipažino, kad piniginę jis pavogė iš jos rankinės. Paklausus E. M., kodėl jis taip padarė, šis atsakė „nežinau, todėl, kad esu debilas“. Ji nusprendė sulaukti ją keičiančio pareigūno ir rašyti pareiškimą. Jos piniginė buvo odinė juodos spalvos užsegama užtrauktukais, piniginės vertė – 60 Eur. Jos piniginėje buvo 200 Eur (4 kupiūros po 50 Eur), įvairių prekybos centrų nuolaidos kortelės, kurių ji nevertina pinigais, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir automobilio dokumentai. Viso pavogto turto vertė – 260 Eur. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. S. parodė, jog savo piniginę iš E. M. ji atsiėmė iš karto po vagystės, kadangi ji tiesiog pasiėmė savo piniginę iš tos vietos, į kurią ją buvo numetęs E. M., todėl turtinė žala jai nebuvo padaryta. Ji nereikš civilinio ieškinio, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 19 – 22, 29).

Prorokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, I. S. pareiškė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 5 val. 10 min., būnant darbo vietoje – Alytuje, Jotvingių g. 8 esančiame Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, kabinete Nr. 108, priskirtam operatyvinei grupei, kur priimant iš asmens pareiškimą, per tą laiką, kol ji pasiėmė dokumentus iš spausdintuvo, minėtas asmuo pavogė iš jos rankinės piniginę, kurioje buvo 200 Eur bei įvairūs dokumentai. Prašė atlikti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuo 7.00 val. iki 7 val. 45 min. buvo apžiūrėta bei aprašyta įvykio vieta – Alytuje, Jotvingių g. 8 esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kabinetas Nr. 108. Kabineto centre matomas stalas su prie jo esančiomis kėdėmis policijos pareigūnams bei interesantams. Kampe, tarp kabineto priekinės ir kairės sienų matomas kampinis staliukas, ant kurio stovi sidabrinės spalvos moteriška rankinė ir kiti daiktai. Minėtos rankinės užtrauktukas yra atsegtas. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 10 – 15).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d. I. S. pateikė juodos spalvos piniginę, kurią buvo pasikėsinta iš jos pagrobti (b. l. 30).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuo 8 val. 17 min. iki 8 val. 31 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta piniginė, kurią pateikė nukentėjusioji I. S.. Minėta piniginė yra odinė juodos spalvos 20 cm x 9 cm dydžio. Piniginės šone yra du metaliniai užtrauktukai, kuriuos prasegus, matomi piniginės skyreliai su daiktais bei dokumentais. Prasegus vieną iš užtrauktukų, matoma vidiniuose skyreliuose esančios 4 kupiūros po 50 Eur bei nuolaidų kortelės. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos. Po apžiūros minėta piniginė su joje esančiais daiktais buvo grąžinta I. S. (b. l. 31 – 33, 34).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis E. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir tuo jis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis E. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 78 – 79).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. M. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą <...> (BK 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju E. M. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas jau net 10 kartų ir dar tebeturi nepanaikintą bei neišnykusį teistumą (b. l. 57 – 67, 69 – 71, 72 – 73, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi E. M., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. M. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 53 – 55, 56). Kaltinamasis išsituokęs, dirbantis, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 49 – 50, 52, 74 – 76). E. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 44 – 45). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta tik jam paskyrus prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kadangi kaltinamojo E. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 7.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. 20 min. (b. l. 35 – 36, 41). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į E. M. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46 – 47).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti E. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 7.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. 20 min. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštą.

Bausmę E. M. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo E. M. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam E. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. M.