- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- 2-3294-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23597-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kreditorius
- Vilniaus apskr. VMI
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės S. L. ir atsakovo R. K. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo keleivinis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tampa asmenine R. K. nuosavybe; 3) S. L. palikti pavardę – L.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas dėl šios bylos turėtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad sudarė su atsakovu R. K., civilinę santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Su atsakovu santuokoje pragyveno kiek daugiau nei pusantrų (1,5) metų, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą. Tarp jos ir sutuoktinio atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas vyko palaipsniui, jie pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, greitu laiku pradėjo gyventi atskirai. Kartu nebegyvena, nebepalaiko jokio ryšio, nebebendrauja. Nuo to laiko nutrūko jų šeimyninis gyvenimas. Jų santuoka tapo formalia, o jos atstatyti nėra jokių galimybių ir prasmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį prašė neskirti termino susitaikyti, nes susitaikymas, jo nuomone yra negalimas ir toks terminas tik atitolins bylos pabaigą bei sudarys papildomų sunkumų jiems. Nurodė, kad sutinka su ieškovės nuomone, kad sutuoktinių požiūrių į gyvenimą skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, neneigia, kad tarp jų atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, kartu negyvena ir nepalaiko ryšių, nebendrauja. Šeimyninis gyvenimas nutrūko, o santuoka tapo formalia, o jos atstatyti nėra galimybių ir prasmės. Neprieštarauja ieškovės išsakytai nuomonei dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutinka, kad jų santuoka būtų nutraukta. Nurodo, kad santuokos metu įsigijo lengvąjį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė neviršija 600 Eur. Automobilio pirkimui panaudojo asmeninius pinigus, juo naudojasi, prižiūri. Kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto neturi. Sutinka su ieškovės nuomone, kad paminėtas lengvasis automobilis atitektų jam, nereikalaujant iš jo piniginės kompensacijos. Turi įsiskolinimą Valstybei pagal Vilniaus mesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu valstybės naudai iš jo konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 460 Eur, kurie turėjo būti sumokėti per 2 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Neprieštarauja, kad ši skola būtų pripažinta jo asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu ir jis būtų atsakingas už šio įsipareigojimo įvykdymą. Ieškovė išlaikymo iš jo neprašo. Mano, kad šiuo metu neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių išlaikymas priklausytų bet kuriai iš šalių. Po santuokos nutraukimo pasilieka dabartinę pavardę – K..
4. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovė S. L. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad kreditorių neturi. Teisminės mediacijos nebuvo. Jie daugiau nei metai negyvena kartu. VW Golf automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - čia R. automobilis. Volvo automobilį prieš santuoką įsigijo. Jis neįtrauktas į turto dalijimą, nes tai jos automobilis.
6. Teismo posėdyje atsakovas R. K. su ieškinio reikalavimais sutiko. Sumų dar nėra sumokėjęs, į Valstybės fondą turi pervesti 15 MGL. Kreditorių kitų neturi. Šis įpareigojimas yra jo asmeninė prievolė. Jie daugiau nei metai negyvena kartu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nesugebėjo išsaugoti šeimos.
Dėl santuokos nutraukimo.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54, 3.64 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda daugiau nei metai laiko, santuoka yra iširusi galutinai, teismo paskirtas terminas susitaikymui šalių apsisprendimo skirtis nepakeistų, o tik pažeistų šalių teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.
9. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis). Ieškovė teigia, kad dėl jų santuokos iširimo yra kalti abu. Jos ir atsakovo charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumai, jausmų atšalimas ir jokios ateities kartu nematymas įtakojo jų santuokos pabaigą. Gyvendama atskirai nuo sutuoktinio suprato, kad santuokinis gyvenimas vargina juos abu ir tęsti jo nebegali. Atsakovas dėl santuokos nutraukimo prieštaravimų nepateikė, sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Nesant jokių duomenų dėl to, dėl kurių santuoka būtų nenutrauktina yra pagrindas teismui konstatuoti, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių, todėl teismas daro išvadą, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis šalių paaiškinimais, kurie nebuvo paneigti kito byloje dalyvaujančio asmens, pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį daugiau nei metus laiko (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Dėl santuokos metu įgyto turto
11. Ieškovė prašė atsakovo vardu registruotą transporto priemonę – keleivinį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ši transporto priemonė registruota atsakovo vardu (b. l. 17), ieškovė nurodė, kad jiems gyvenant atskirai, atsakovas įgijo minėta lengvąjį automobilį. Atsakovas taip pat prašo, kad jam atitektų minėtas automobilis. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas ir santuokoje įgytas kilnojamasis turtas - transporto priemonė – VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo asmenine nuosavybe.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė konfiskuoti iš R. K. valstybės naudai nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 460 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt) Eur su PVM.
13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog minėti atsakovo įsipareigojimai kreditoriui yra asmenino pobūdžio, todėl byloje nesant kreditoriaus prieštaravimų, įsipareigojimai nurodytam kreditoriui po santuokos nutraukimo pripažintini atsakovo R. K. asmenine prievole.
14. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.59, 3.62 straipsniai). Ieškovė ir atsakovas sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, šalys neturi teisės į vienas kito išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių.
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ,,L.“ pavardę, atsakovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę ,,K.“, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – ,,L.“, atsakovui – ,,K.“.
17. Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl teismas dėl šio klausimo nutraukiant santuoką nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamas jos sumokėtas 141,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 10,11).
19. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinti asmenine atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę įsiskolinimą valstybei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria valstybės naudai iš R. K. konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 460 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt) Eur su PVM.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. L. palikti jos pavardę – „L.“, atsakovui R. K. (R. K.) palikti jo pavardę – „K.“.
Po santuokos nutraukimo šalims išlaikymas vienas iš kito nepriteisiamas.
Priteisti iš atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 141,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.