Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo V. O. (V. O.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė, valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad V. O. yra mirusio V. O. ir mirusios T. O. sūnus (įrašo Nr. 2066). Iš santuokos sudarymo išrašo Nr. 937 matyti, kad pareiškėjo tėvai V. O. ir T. O. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjo motina T. O. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas V. O. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ buto esančio (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjo tėvui V. O., pagal 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-5614. Kita ½ buto dalis priklauso pareiškėjui V. O., pagal 2018-03-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VM9-733. Pareiškėjas nurodo, kad mamai T. O. mirus (duomenys neskelbtini), į notarą dėl palikimo priėmimo nei jis, nei jo tėvas nesikreipė, manė, kad tuo atveju, jei vienas iš palikimą priimančių asmenų ir kuris jau yra dalies turto savininkas pradeda faktiškai turtą valdyti ir disponuoti juo kaip savo nuosavybe, tai į notarą kreiptis nebereikia. Tėvui V. O. (duomenys neskelbtini) mirus, jis, kaip vienintelis likęs įpėdinis, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė jam išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 1/2 dalį buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad kadangi po sutuoktinės T. O. mirties pareiškėjo tėvas V. O. į notarą nesikreipė ir savo vardu dalies turto (buto) neįregistravo, todėl šiuo metu nebuvo juridinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mamai T. O. priklausiusią buto dalį.

Iš notarės 2018-03-21 pranešimo Nr. S-38 matyti, kad pareiškėjo pareiškimas negali būti patenkintas ir paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, likusį po pareiškėjo mamos T. O. mirties, negali būti išduotas, kadangi buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas pareiškimui apie palikimo priėmimą paduoti bei kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą turėtų konstatuoti teismas.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad po mamos T. O. mirties, tėvas liko vienas gyventi bute, toliau visu butu naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, perėmė palikėjos kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus). Tėvas buvo sudaręs sutartis su visomis įmonėmis, teikiančiomis su buto valdymu, jo eksploatacija (vandens, dujų, elektros tiekimo, šildymo paslaugos, telekomunikacijų, atliekų tvarkymo) susijusias paslaugas. Tai patvirtina pažymos iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių. Mano, kad tėvas atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t.y. pareiškėjo tėvas savo valią palikimą priimti ir savo valią tapti palikėjos - sutuoktinės T. O. turto dalies savininku išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir jį valdė bei naudojo kaip teisėtas savininkas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo mama T. O. testamento nepaliko, pareiškėjo tėvas V. O. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios palikimą, liko vienas gyventi bute, toliau visu butu naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, perėmė palikėjos kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus), t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios T. O. turtą negavo. Pareiškėjo tėvo V. O. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

Be to iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo tėvas parašė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarė Birutė Vinogradovienė, notarinio registro Nr. BV8-4553. Testamente pareiškėjo tėvas nurodė, kad visas butas (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kurį po mirties palieka savo sūnui (pareiškėjui).

Pareiškėjas, kaip pats nurodo yra vienintelis mirusiojo V. O. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė V. Meškė išdavė jam paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklausė tėvui, o į ½ dalį buto paveldėjimo liudijimo neišdavė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas V. O. mirusios žmonos T. O. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Esant nustatytai juridinei reikšmei, kad pareiškėjo tėvas V. O. mirusios žmonos T. O. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę, kad pareiškėjas po tėvo V. O., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal 2014-08-26 testamentą, notarinio registro Nr. BV8-4553, paveldėjo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. O. (V. O.), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas V. O. (V. O.), a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusį po jo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai valdydamas paveldėtą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. O. (V. O.), a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. O. (V. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal 2014-08-26 testamentą, notarinio registro Nr. BV8-4553, paveldėjo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.