- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-575-995-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 27 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0629-0027 už tai, kad M. S., būdamas UAB „Veikontus“ direktoriumi, įmonei priklausančioje automobilių plovykloje, esančioje adresu Minijos g. 169 F, Klaipėdoje, nesudarius darbo sutarčių, nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, autoplovyklos darbuotojais nuo 2007 m. liepos 8 d. įdarbino A. V., nuo 2007 m. rugpjūčio 6 dienos S. D. ir nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. I. B., kurie dirbo 2007 m. rugpjūčio 16 d. 13 val. 20 min. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektorių patikrinimo metu. Tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98 ir 99 straipsnių reikalavimus. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskyrė M. S. 9000 litų baudą (po 3000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad minėti 3 darbuotojai atvyko įsidarbinti prieš savaitę, vienas iš jų jau buvo dirbęs anksčiau, jaunuoliai buvo priimti į darbą nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio 16 d., spausdindamas darbo sutartis ant kompiuteryje esančios sutarties formos šablono, padarė rašymo klaidą, nepataisęs anksčiau buvusios datos, kurioje nurodoma įdarbinimo data 2007 m. liepos 14 d. Tuo metu, kai atvyko darbo inspekcija, jis buvo išvykęs į Latviją ir telefonu jam paskambinęs vadybininkas, perdavė ragelį moteriai iš darbo inspekcijos, kuri pranešė, kad pas jį yra asmenų, dirbančių nelegaliai. Kadangi tuo metu buvo Latvijoje, tai inspektorė liepė pristatyti įdarbinimą patvirtinančius dokumentus grįžus. Įmonės darbuotoja, administratorė A. B., nepateikė Darbo inspekcijos pareigūnams darbo sutarčių registravimo žurnalo todėl, kad be jo leidimo ji neturi teisės pateikti jokių dokumentų, taip pat ir darbo sutarčių, saugojamų seife. Įmonėje dirba 11 darbuotojų, darbuotojai keičiasi dažnai. Darbo sutartis atiduoda darbuotojams pats, tą pačią dieną, kai jas pasirašo. Kodėl minėtiems asmenims nebuvo atiduotos tą pačią dieną darbo sutarčių kopijos, paaiškinti negali, gal jas ir atidavė, tik žurnale įrašydamas datą, padarė klaidą.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba UAB „Veikontus“ administratore nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Atvykę darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimui, nepateikę darbo pažymėjimų, pareikalavo parodyti darbuotojų pažymėjimus, pateikti visus darbo dokumentus, tačiau be direktoriaus leidimo ji negali to daryti. Tuomet darbo inspekcijos pareigūnai paprašė iškviesti direktorių, tačiau direktorius tuo metu buvo išvykęs į Latviją. Inspektoriai į ofisą atvedė jaunuolį ir dvi merginas ir liepė jiems parašyti pasiaiškinimus ir nurodyti, nuo kada ir kiek laiko jie dirba. Kilo chaosas, darbuotojai buvo sunerimę ir pasimetę, nesuprato kas vyksta, nežinojo ką rašyti ir vienas nuo kito pasiaiškinimus nusirašė. Paprastai darbo sutartis surašo direktorius ir jas suregistruoja darbo sutarčių registracijos žurnale, kartais ir ji tą darbą atlieka. Direktoriaus tuo metu nebuvo, o tų asmenų darbo sutartys ir pažymėjimai buvo stalčiuje, direktoriaus kabinete. Ji labai pasimetė ir todėl tų dokumentų nepateikė inspektoriams. Apie darbo sutartis „Sodrai“ praneša buhalterė, sutartis registruoja direktorius, kartais registruoja ir ji, o direktorius patikrinęs pasirašo registracijos žurnale. Prieš dieną ji gavo tris darbo sutartis ir jas turėjo sutvarkyti, tačiau buvo labai daug darbo ir iki patikrinimo nespėjo to padaryti. Šių asmenų darbo sutartys faktiškai buvo pasirašytos 2007-08-16 iš ryto, o darbo sutartyje įrašyta, kad sudaroma sutartis laikotarpiui 2007-07-16 iki 2007-08-31, tai apsirikimo klaida. Ji turėjusi darbo sutartis, tačiau iš pasimetimo nepateikusi inspektoriams.
Liudytoja, nepilnametė A. V. parodė, kad nuo 2007m. rugpjūčio 16 d. dirbo automobilių plovykloje „Arbūzas“, buvo atėjusi įsidarbinti prieš dvi savaites ir jai buvo liepta ateiti rugpjūčio 14 dieną ir tuomet buvo surašyta darbo sutartis, jos kopiją gavo, tačiau sutarties neskaitė. Ji dirbo automobilių cheminio valymo darbuotoja už minimalų atlyginimą. Darbus skirstydavo vadybininkas. Jos darbas buvo siurbliuoti automobilių salonus, per dieną išvalydavo vieną automobilį. Atvykę inspektoriai parodė Darbo inspekcijos pažymėjimus ir paprašė parodyti darbo pažymėjimus. Pažymėjimo tuo metu ji neturėjo. Klausė, ar yra sudariusi darbo sutartį, pasimetusi pasakė, kad sutarties neturi. Vėliau vadovo prašymu rašė patikslintą paaiškinimą, kuriame nurodė nuo kada pradėjo dirbti, nes pirmame paaiškinime buvo netikslumų, darbo pažymėjimo neturėjo, nes dar nebuvo išduotas. Sveikatos pasitikrinti prieš pradedant dirbti vadovas nereikalavo.
Liudytoja, nepilnametė I. B. parodė, kad ji mokosi 11 klasėje, vasarą atostogavo, o rugpjūčio viduryje pradėjo dirbti automobilių plovykloje „Arbūzas“. 2007 m. rugpjūčio 14 d. atėjo su dokumentais įsidarbinti, o 2007 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dirbti. 2007 m. rugpjūčio 14 d. parašė prašymą priimti į darbą, pasirašė saugos dokumentus, darbo sutartį, darbo pažymėjimas buvo įteiktas 2007 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo faktiškai sudaryta darbo sutartis, o ne 2007 m. liepos 16 d. kaip nurodyta darbo sutartyje, tai tikriausiai klaida. Darbo sutartį spausdino administratorė, sutartį perskaitė ir pasirašė, sutartas atlyginimas - minimumas. Nepamena, ar direktorius, prieš priimdamas į darbą, liepė pasitikrinti sveikatą. Dirbo automobilių cheminiame valyme. Atvykę inspektoriai prašė darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų, jų tuo metu neturėjo. Pirmame paaiškinime parašė, kad neturi darbo sutarties, taip parašė nusirašydama nuo draugės.
Liudytojas S. D. parodė, kad nebedirba automobilių plovykloje „Arbūzas“, joje dirbo praeitais metais, dirbo ir 2007 m. vasarą. Pradedant dirbti, reikėjo pasitikrinti sveikatą, sveikatos pažymėjimą pateikė direktoriui. Darbo sutartį pasirašė 2007 m. rugpjūčio 14 d., kopiją gavo, pasirašė žurnale, visa tai sutvarkė administratorė. Nežinojo, kad pradėti dirbti turi nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. Tą dieną atvyko inspektoriai, jie parodė pažymėjimus ir paprašė parodyti savo darbo pažymėjimą, jo neparodė, nes dar neturėjo. Inspektorė jį nusivedė į įmonės ofisą ir liepė rašyti pasiaiškinimą. Parašė, kad dirba nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d., buvo pasimetęs, todėl apsiriko ir vėliau parašė patikslintame pasiaiškinime, kad dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. 2007 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo atėjęs tik susitarti dėl darbo, direktorius liepė susitvarkyti dokumentus ir ateiti po dviejų savaičių. Patikslintą pasiaiškinimą rašė savo noru, nes patikrinimo metu buvo susijaudinęs ir apsirikęs parašė, kad neturi darbo sutarties.
Liudytojas, įmonės vadybininkas V. Ž., parodė, kad tą dieną, kai vyko patikrinimas, dirbo automobilių plovykloje „Arbūzas“. Inspektorė pateikusi pažymėjimą paprašė parodyti savo darbo pažymėjimą, jį turėjo ir pateikė inspektorei. Inspektorė norėjo apžiūrėti ir darbo vietą. Darbo vadovas jai parodė darbo vietas. Vėliau sužinojo, kad buvo rasti nelegaliai dirbantys asmenys. S. D. tą dieną pradėjo dirbti kartu su dar dviem merginom. S. D. šioje plovykloje dirbo ir pernai. Prieš pradėdamas dirbti, tikrinosi sveikatą, nauji darbuotojai taip pat turi pasitikrinti sveikatą. Jaunuoliai tą dieną savarankiškai nedirbo, dar tik mokėsi.
Liudytoja R. V. parodė, kad buvo gautas signalas, jog plovykloje „Arbūzas“ dirba nepilnamečiai be darbo sutarčių. Nuvykę su kolegomis patikrinti apie 13.00 val., pamatė dirbančius jaunuolius. Pateikus pažymėjimą paprašė parodyti jų darbo pažymėjimus, jaunuoliai jų neturėjo. Norėjo pakalbėti su administracija, tačiau direktoriaus tą dieną nebuvo, todėl vadybininkas surinko direktoriaus telefono numerį ir perdavė jai ragelį. Direktorius telefonu paaiškino, kad susiskambins su konsultacine firma ir perskambins. Tačiau niekas neskambino, todėl surašė raštą, kuriame nurodė, kokius dokumentus reikia pateikti darbo inspekcijai. Administratorės kabinete nelegaliai dirbantys jaunuoliai parašė pasiaiškinimus, administratorė teigė, kad reikalingi dokumentai yra, tačiau jie yra direktoriaus kabinete, direktorius išvykęs, o kabinetas užrakintas. Vėliau direktorius paskambino jai į darbą ir pranešė, kad negali dabar atvežti dokumentų, nes sugedo mašina. Dokumentus pristatė direktorius kitą dieną.
Liudytoja S. S. parodė, kad vykdė su dar dviem kolegom patikrinimą, automobilių plovykloje „Arbūzas“. Atvyko apie 13. 00 val., buvo daug jaunų žmonių, kurie juos pamatę pasimetė, blaškėsi, nežinojo ką daryti, paprašius parodyti darbo pažymėjimus, jų neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nors M. S. savo kaltės ir nepripažino, bet ji yra pilnai įrodyta byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nurodė, kad darbo sutartys įregistruotos darbo sutarčių registracijos žurnale tik 2007 m. rugpjūčio 16 d., t. y. patikrinimo dieną. Darbo sutarčių kopijos įteiktos S. D. 2007 m. rugpjūčio 16 d., o A. V. ir I. B. 2007 m. rugpjūčio 17 d. Pažymėjo, kad darbdavys turėjo užtikrinti, kad šiems darbuotojams būtų leidžiama pradėti dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus jiems antrus darbo sutarčių egzempliorius ir išdavus darbo pažymėjimus. Nurodė, kad už tai yra atsakingas darbdavys M. S. Nurodė, kad visi trys asmenys vykdė apibrėžtas darbines funkcijas – valė automobilių salonus, vykdė vadybininko V. Ž. nurodymus, kuriam M. S. buvo pavedęs duoti nurodymus darbuotojams. Nurodo, kad buvo susitarta ir dėl atlyginimo mokėjimo darbuotojams, nes visi trys paaiškino, kad susitarė dirbti už minimalų darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad byloje esančios darbo sutartys buvo surašytos paskubomis, po darbo inspektorių apsilankymo įmonėje, atgaline data. Tai patvirtina netikslumai pačiose darbo sutartyse, darbo sutarčių registracijos žurnale. Nurodė, kad nesivadovauja A. V., I. B. ir S. D. patikslintais paaiškinimais, kuriuos jie surašė po patikrinimo darbdavio M. S. paprašyti.
Nurodo, kad teismo posėdyje apklausiama liudytoja A. V. parodė, jog per dieną išvalydavo vieną automobilį. Tai patvirtina, kad įmonėje ji dirbo ne pirmą dieną, t. y. ne tik patikrinimo dieną. Tokie parodymai paneigia liudytojo V. Ž. parodymus, kad jaunuoliai tą dieną nedirbo, o tik mokėsi dirbti.
Nurodo, kad liudytoja A. B. duodama parodymus negalėjo paaiškinti, kodėl ji nepateikė darbo inspektoriams darbo sutarčių, registracijos žurnalų. Ji bandė įrodinėti, jog viską tvarko direktorius, visi dokumentai yra jo kabinete, užrakinti. Tačiau ji pati parodė, jog kartais ir ji tvarko tokius dokumentus, ji sėdi viename kabinete su direktoriumi. Todėl teismo neįtikino jos parodymai, kad ji negalėjo pateikti dokumentų, nes jie buvo užrakinti direktoriaus kabinete. Pažymėjo, kad nelogiškas ir jos paaiškinimas, kad ji, žinodama, jog su jaunuoliais buvo sudarytos darbo sutartys, nesistengė jų pateikti darbo inspektoriams. Šiuos parodymus teismas atmetė, kaip prieštaraujančius kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.
Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad M. S. anksčiau administracine tvarka nebaustas, teismo neteistas, į tai, kad pažeidimas nesukėlė turtinių pasekmių. Nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
III.
M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad DK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis neįpareigoja susitarus iš karto sudaryti būtent rašytinę darbo sutartį. Nurodo, kad darbo sutartys buvo sudarytos ne tik žodine, bet ir rašytine forma, o tai, kad jose buvo gramatinių klaidų ir kitokių apsirikimų, šių sutarčių nedaro negaliojančiomis, o įrodo, kad buvo dirbama legaliai. Nurodo, kad teismas nenustatė, ar A. V., I. B. ir S. D. iš viso dirbo iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Nurodo, kad pagal DK 99 straipsnio 2 dalį įsakmiai nenurodyta, kad būtent tą pačią dieną ir iš karto po sutarties pasirašymo darbo sutartis turi būti įteikiama darbuotojui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (b. l. 3). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04). Apeliaciniame skunde teikiami paaiškinimai dėl ATPK 41³ straipsnio interpretavimo prieštarauja ilgametei teisminei praktikai. Todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir konstatavo aplinkybę, kad tarp M. S. ir trijų asmenų - A. V., I. B. bei S. D. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Pastarieji dirbo nurodytoje automobilių plovykloje nesudarę su M. S. rašytinių darbo sutarčių. Darbdavys neužtikrino, kad šie asmenys pradėtų dirbti tinkamai įforminus darbo santykius. Veiksmų susijusių su įdarbinimu atlikimas yra darbo organizavimo klausimas, tačiau ne aplinkybė, eliminuojanti administracinį teisės pažeidimą. Darbo sutartyse (b. l. 14-16) nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2007 m. liepos 14 d., o darbuotojai pradeda dirbti 2007 m. liepos 16 d. M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad tai yra apsirikimas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad neteisinga data parašyta dėl to, kad sutartis buvo spausdinta ant šablono (b. l. 46). Išrašuose iš darbo sutarčių žurnalo (b. l. 60, 61) nėra duomenų apie jokius darbuotojus, kurie būtų pradėję dirbti 2007 m. liepos 16 d., todėl tokie M. S. teiginiai vertintini kritiškai. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo sutarčių kopijos įteiktos darbuotojui S. D. 2007 m. rugpjūčio 16 d., o A. V. ir I. B. – tik 2007 m. rugpjūčio 17 d., o įregistruotos darbo sutarčių žurnale tik patikrinimo dieną. M. S. neužtikrino, kad šiems darbuotojams būtų leista dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus jiems antrus sutarčių egzempliorius, išdavus jų tapatybę patvirtinančius dokumentus – darbo pažymėjimus.
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (ATPK 41³ str. 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam pagrįstai paskirta 9000 litų bauda (po 3000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį). Teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimas yra pagrįstas, todėl jo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.