Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. J. atstovo advokato E. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas P. J. atstovės advokato padėjėjos I. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2015 m. balandžio 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 28 Eur už tai, kad jis 2015 m. kovo 24 d. apie 18 val. 6 min., (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijos, sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės atvažiuojančio krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į jo vairuojamo vilkiko priekabos dešinės pusės galinę dalį.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu bei keisti nutartį atskirojo skundo argumentais, nėra teisėto pagrindo.

P. J. atstovas skundo padavimo termino praleidimą grindžia tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo suklaidintas, nes už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus ir antrą kartą jam skirta administracinė nuobauda nepraėjus pirminio, Institucijos 2015 m. balandžio 2 d. priimto, nutarimo apskundimo terminui. Dėl ko, nebūdamas teisininkas, sąžiningai klydo ir apskundė tik 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą, o ne pirmą – 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą.

ATPK 293 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarime, kuris buvo įteiktas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taip pat yra išaiškinta jo apskundimo tvarka. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis matyti, kad Institucijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu P. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis šio nutarimo įstatymo nustatytais terminais, t. y. per dvidešimt dienų neskundė, nors bylos duomenimis nustatyta, jog su nutarimu įstatymo nustatyta tvarka buvo susipažinęs (b. l. 13), nuorašą gavo jo priėmimo dieną – 2015 m. balandžio 2 d. ir netgi 2015 m. balandžio 7 d. paskirtą baudą susimokėjo (b. l. 34). Skundą dėl nutarimo panaikinimo Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė tik 2015 m. liepos 7 d., t. y. praleidus įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą, praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo to laiko, kai sužinojo apie priimtą nutarimą. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo daugiau nei 3 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų skundui pateikti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pažymi, jog praleidus nutarimo apskundimo terminą, teismų praktikoje svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Šiuo atveju, būtina atsižvelgti tiek į termino praleidimo trukmę, tiek ir į tai, ar terminą skundui paduoti prašantis proceso dalyvis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Vertinant P. J. atstovo atskirajame skunde nurodomas termino praleidimo priežastis, jos vertintinos kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valios. Pažymima, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, jau nuo 2015 m. balandžio 2 d. gauto nutarimo nuorašo galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Svarbių, objektyvių priežasčių, kodėl kreipėsi į teismą dėl 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo panaikinimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo tik po 3 mėnesių nuo nutarimo įteikimo, pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodė.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatyme numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Vertinant apelianto nurodytas ir aukščiau aptartas aplinkybes bei jas gretinant su rašytiniais bylos duomenimis, daroma išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi. Kitų priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir objektyviai sutrukdžiusiomis P. J. pasinaudoti savo teise tinkamai, apeliantas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į vieningai formuojamą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.