Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Plungės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. K., adv. Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. S., M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir M. S. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. iki 2023 m. imtinai 380 Eur mokesčių skolą ir 72 Eur mokestį už delsimą atsiskaityti, viso 452 Eur; 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl atsakovų prievolės mokėti mokesčius

Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypai po 6 arus, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., Plungės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Atsakovai nėra SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, atsakovė jos prašymu (duomenys neskelbtini) m. balandžio 29 d. visuotinio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu atleista iš bendrijos narių. Atsakovei (duomenys neskelbtini) – 2023 m. išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros bendrai 452 Eur sumai. Atsakovai šių sąskaitų faktūrų neapmokėjo, teigdami, jog neaiškus sąskaitų turinys, be to, ieškovė neįrodė, kokias išlaidas realiai patyrė.

Byloje kyla ginčas dėl atsakovų, turinčių sodininkų bendrijoje žemės sklypus, bet nesančių sodininkų bendrijos nariais, prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas.

Bendrijos veiklą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ), kurio 22¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad kiti asmenys (ne bendrijos nariai) turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir atsakovai nėra SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant SBĮ normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas). Todėl atsakovai nors ir nebūdami sodo bendrijos nariu turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ plotas yra 10. 899 ha, visame bendrijos plote padaryta melioracijos sistema, po žeme yra bendrijos ryšių ir elektros kabeliai, teritorijoje yra 7 gatvės, kurių bendras ilgis 1 770 m., visose gatvėse yra vandentiekis ir kanalizacija, į kiekvieną bendrijos sklypą privesta laistymo sistema. Bendrija kaip bendrasavininkis (kartu su kt. dviem bendrijomis) valdo bokštą ir siurblinę. Kaip įrodymą pateikė trijų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo objektų aprašą, į kurį įtrauktas vandens bokštas, vandens tiekimo stotis (siurblinė), 2 elektros varikliai bei vandens siurblys.

Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Ieškovės nurodomas valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas patenka į SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje išvardintą sąrašą.

Atsakovai atsiliepimu kėlė klausimą dėl ieškovės netinkamos pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, vykdymo, t. y. kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. SB „(duomenys neskelbtini)“ tokio aprašo nepateikė. Atsakovų minima įstatymo nuostata, įpareigojanti bendrijos valdymo organą sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą, galioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Faktas, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ toks aprašas nėra sudarytas, neatleidžia atsakovų nuo pareigos mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Atsakovė iki (duomenys neskelbtini) m. balandžio 29 d. buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ nare, todėl bendrojo naudojimo objektai jai žinomi. Aplinkybė, kad ieškovės daiktinės teisė į kai kuriuos objektus (pav., vandens bokštą ir siurblinę) neįregistruotos, nepaneigia fakto, jog ieškovė šiais bendrojo naudojimo objektais rūpinasi ir juos prižiūri. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog jai priklauso bendrojo naudojimo objektai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-406/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas). Todėl sutiktina su atsakovų pozicija, kad tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį.

Sprendžiant dėl ieškovės turėtų išlaidų pagrįstumo ir realumo, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė byloje pateikė savo piniginį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) m. ir 2022 m. visuotinių narių susirinkimų protokolus, kuriais nustatyti mokesčių dydžiai, SB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų išlaidų suvestines už (duomenys neskelbtini)-2022 m., 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 m. sodininkų bendrijos revizijos komisijos aktus, finansinius dokumentus už (duomenys neskelbtini)-2022 metus.. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko paaiškinimais nustatyta, kad bendrijos praktikoje susiklostė tokia įmokų nariams ir ne nariams skaičiavimo ir tvirtinimo tvarka, pagal kurią visuotiniame narių susirinkime tvirtinama ūkinės ir finansinės veiklos ataskaita už praėjusius metus, atitinkamai patvirtinant pajamų išlaidų sąmatą einamiesiems metams. Visuotinis susirinkimas sprendžia dėl įmokų dydžio nustatymo nariams ir ne bendrijos nariams, atsižvelgdamas į patirtas ir planuojamas išlaidas, dėl ko mokėtino mokesčio dydis, nustatytas (duomenys neskelbtini) m., buvo padidintas 2022 m. Mokėtinas mokestis apima išlaidas bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, priežiūrai, išlaidos už paslaugas, kt. tikslinės įmokos.

Iš pateiktų suvestinių matyti, kad bendrijos faktines išlaidas sudaro: bendrijos administravimo išlaidos; bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas; kitos išlaidos, susijusios su bendru turtu.

(duomenys neskelbtini) m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 1 128,74 Eur bei 3 382 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 1 582,39 Eur, iš jų: valdymo išlaidos 1 104 Eur, kitos išlaidos 218,36 Eur, už elektros energiją 119,83 Eur, kelių valymui 116,16 Eur, vandens trasos remontui 24 Eur. 2018 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 928,35 Eur bei 3 295 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 1 480,91 Eur, iš jų: valdymo išlaidos 1 104 Eur, už elektros energiją 230,05 Eur, kelių valymui (remontui) 131,96 Eur, vandens trasos remontui 6,50 Eur, kitoms prekėms 8,40 Eur. 2019 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 742,44 Eur bei 4180 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 3 902,02 Eur, iš jų: kitos išlaidos 18,90 Eur, už elektros energiją 278,90 Eur, siurblinės remontui 95,77 Eur, kelių valymui (remontui) 2 435,94 Eur, vandens trasos remontui 1 072,51 Eur. 2020 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 1 020,42 Eur bei 3 187 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 2 765,77 Eur, iš jų: valdymo išlaidos 2 208 Eur, kitoms išlaidoms 14 Eur, už elektros energiją 290,82 Eur, vandens trasos remontui 252,95 Eur, kitoms prekėms 8,40 Eur. 2021 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 1 441,65 Eur bei 3 541 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 2 403,48 Eur, iš jų: valdymo išlaidos 1 104 Eur, už elektros energiją 320,66 Eur, kelių valymui (remontui) 566,13 Eur, vandens trasos remontui 400,69 Eur, kitoms išlaidoms 8,40 Eur. 2022 m. ieškovės pajamas sudarė likutis metų pradžioje 2 579,(duomenys neskelbtini) Eur bei 4 384,99 Eur pajamos iš nario ir kitų mokesčių, o išlaidas bendriems poreikiams sudarė 5 023,65 Eur, iš jų: valdymo išlaidos 1 450 Eur, už elektros energiją 275,81 Eur, bokšto remontui 726 Eur, kelių valymui (remontui) 1 783,37 Eur, vandens trasos remontui 738,08 Eur, kitoms išlaidoms 50,40 Eur. Kad šie ieškovės pateikti duomenys teisingi, pagrindžia į bylą pateikti 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 m. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ revizijos komisijos sodininkų bendrijos veiklos patikrinimo aktai, kuriuose detaliai išanalizuotos bendrijos pajamos ir išlaidos, skirtos bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui, atnaujinimui, išlaidos administravimui. Analizuojant pateiktus finansinius dokumentus, pav. išlaidas kelių remontui ir priežiūrai 2019 m., matyti, kad 2019 m. sausio mėnesį pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0010070 už ekskavatoriaus paslaugas apmokėta 36,30 Eur (2019-01-31 kasos išlaidų orderis), gegužės mėnesį 72,60 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. 0010228, kasos orderis Nr. 001036, atliktų darbų aktas). Šios išlaidos atvaizduotos pateiktoje 2019 pajamų išlaidų suvestinėje, dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti pateiktų duomenų teisingumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie bendrijos išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti. Remiantis minėta teismų praktika, ieškovė pagrįstai į išlaidas įtraukė bendrijos pirmininko atlyginimo išlaidas, nes šio asmens funkcijos susijusios su bendrojo naudojimo objektų administravimu, paslaugoms, kanceliarinėms prekėms.

Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti duomenys pagrindžia, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ realiai (duomenys neskelbtini)-2022 m. patyrė (duomenys neskelbtini)158,12 Eur (1582,39+1480,91+3902,02+2765.77+2403,48+5023,65) išlaidų. SB „(duomenys neskelbtini)“ yra 141 sklypas, atsakovai valdo 2 sklypus, todėl atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 243,38 Eur.

Pagal ieškovės atstovų paaiškinimus, ne nariams nustatytas didesnis mokestis, kadangi ne bendrijos nariai nedalyvauja talkose, pateikė duomenis, kad bendrijos narys nedalyvaujantis talkose, turi sumokėti 30 Eur ((duomenys neskelbtini) m. balandžio 29 d. visuotinio susirinkimo protokolas, 7 klausimu priimtas nutarimas). SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. balandžio 29 d. susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendrijos nario mokestį – 31 Eur už 6 arus, ne bendrijos nariams – 23 Eur už arus, 2022 m. balandžio 9 d. susirinkime mokesčiai padidinti atitinkamai iki 35 Eur ir 30 Eur. Remiantis šiais susirinkimų nutarimais, ieškovės atstovų paaiškinimais, darbadienio mokestis ne bendrijos nariams mokestis 8 Eur (duomenys neskelbtini)-2021 m., 5 Eur 2022 m. Tokiu būdu atsakovų įsiskolinimas už darbadienius sudarytų 45 Eur, tačiau nustatant nario mokestį tikslinė paskirtis (mokestis už darbadienius) nebuvo nustatytas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad skirtumas tarp mokesčio bendrijos ir ne bendrijos nariams yra būtent mokestis už darbadienius.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 380 Eur priteisimo iš atsakovų, t. y. 136,62 Eur didesnę sumą, nei patyrė bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Pagal ieškovės atstovo paaiškinimus sodininkų bendrijos nustatytas mokestis nėra susietas su patiriamomis išlaidomis, nes susirinkimo metu negali būti numatyta, kokios konkrečiai bus patiriamos išlaidos, nepanaudotos metų eigoje lėšos kaupiamos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšos galėtų būti renkamos būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 16 punktas). Įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 21 punktas).

Nors ieškovė, teikdama sąskaitas faktūras, nenurodė įmokos paskirties, visuotinio narių susirinkimo sprendimai dėl mokesčių nustatymo nėra skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys, sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą (SBĮ 7 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 4 dalis), teismas, vadovaudamasis minėta teismų praktika, sprendžia, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovų ir likusios, dokumentais nepagrįstos išlaidų dalies, kuri vertintina kaip avansas reikalingiems būsimiems darbams atlikti ir priteisia iš atsakovų. Tačiau atkreipia ieškovės dėmesį, jog lėšas renkant būsimiems darbams, tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama.

Išanalizavus ieškovės pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į ieškovės atstovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovei pateiktose sąskaitose nurodomas 31 Eur arba 35 Eur mokestis apima bendrijos mokamus mokesčius už paslaugas, taip pat bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei atnaujinimą, avansas būsimiems darbams. SB administruojamoje teritorijoje atsakovams, nesantiems bendrijos nariais, priklauso du žemės sklypai, jiems ieškovės narių susirinkimuose priimtais sprendimais buvo nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario mokesčiai ir kitų tikslinių mokesčių dydžiai. Bendrija kasmet šaukia visuotinį narių susirinkimą, kuriame be balso teisės turi teisę dalyvauti ir kiti asmenys (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas), o nesutikdami su susirinkimo priimtais sprendimais, gali juos skųsti (SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas). Vien tai, jog atsakovai nebūdami bendrijos nariais nebalsuoja ir nedalyvauja sodininkų bendrijos narių susirinkimuose, kuriuose yra nustatomi mokesčiai, nesudaro pagrindo atsakovus atleisti nuo jų mokėjimo, nustačius, jog sodininkų bendrija patyrė realiais išlaidas. Atsakovai nemoka priklausančių mokėti įmokų nuo (duomenys neskelbtini) m., nors atsakovei kasmet siunčiamos sąskaitos. Atsakovai nurodė, kad sąskaitų nepamokėjo, nes iš pateiktų sąskaitų faktūrų nebuvo galima nustatyti už kokią konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kokias konkrečias suteiktas paslaugas jos yra pateiktos, nepateikti jokie sąskaitose nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai. Bendrijos priešpriešinių pareigų teikti detalizuotas sąskaitas faktūras, iš kurių būtų aiškus prievolės turinys, ir teikti informaciją apie reikalaujamus mokėti mokesčius nevykdymas (netinkamas vykdymas) pateisina atsakovų prievolės ieškovei vykdymo sustabdymą, t. y. sąskaitų faktūrų neapmokėjimą iki ieškovė įvykdys savo priešpriešines pareigas, tačiau atsakovai tik 2023 m. gegužės 25 d. kreipėsi į ieškovę su rašytiniu prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo, teismo proceso eigoje ieškovė pateikė dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas, pajamų ir išlaidų suvestines bei kitus įsiskolinimo susidarymą pagrindžiančius duomenis, atsakovai turėjo galimybė susipažinti su išsamesniais duomenimis, teismo vertinimu, atsakovų išdėstyti argumentai dėl bendrijos nebendradarbiavimo nagrinėjamu atveju negali lemti išvados, kad atsakovai neturi pareigos apmokėti jiems išrašytų sąskaitų.

Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, duomenis apie išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, atliktiems darbams, paslaugoms, vadovaudamasis detaliais paaiškinimais, kokios sumos ir už kokias paslaugas sudaro reikalaujamą mokėti mokestį, teismas ieškovės ieškinį tenkina.

Dėl delspinigių ir palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti 72 Eur mokestį už delsimą atsiskaityti.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiga mokėti 1 Eur delspinigius nustatyta (duomenys neskelbtini) m. balandžio 29 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu, kuriuo taip pat nustatyta, jog mokesčius bendrijos ir ne bendrijos nariai privalo sumokėti iki einamųjų metų liepos 31 d., praleidus terminą, mokami delspinigiai už kiekvieną mėnesį.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis.). SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo nutarimais laiku nesumokėjusiems mokesčio nutarta skaičiuojami 1 Eur delspinigiai, tačiau ieškiniams dėl netesybų nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio terminas (CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl priteisiamų delspinigių dydis sumažinamas iki 6 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams tinkamai neįvykdžius prievolės, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų tenkinamas, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis)Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Ieškovė pateikė duomenis (2023-08-09 ir 2024-02-08 pinigų priėmimo kvitai)), patvirtinančius, jog patyrė 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Ieškovės advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir reikalavimą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas tenkina, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (85,40 procento), ieškovei atlygintina 427 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovai taip pat įpareigotini sumokėti 20 Eur žyminio mokesčio išlaidas ieškovei (CPK 98 straipsnis).

Atsakovai teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydami, jog išlaidos teisinei pagalbai sudarė 1 600 Eur (2024-01-15 pinigų priėmimo kvitas ir 2024-03-07 mokėjimo nurodymas). Sprendžiant dėl atsakovams atlygintinų išlaidų teisinei pagalbai dydžio, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis, pagal kurias nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-(duomenys neskelbtini)-313/2022 48 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo sudėtingas, ginčo suma nėra didelė, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės (atstovas pateikė 1 procesinį dokumentą (atsiliepimą)), tik du teismo posėdžiai buvo ilgesnės trukmės (2024-01-22 nuo 13.30 val. iki 14.46 val. bei 2024-03-08 nuo 13.33 val. iki 14.16 val.), todėl teismas pagrįstomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažįsta 1 000 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turėtų atlyginti atsakovams 146 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius atsakovų ieškovei mokėtinas sumas, iš atsakovų ieškovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Plungės sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų A. S. ir M. S. solidariai 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt Eur) skolą, 6 Eur (šešis Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Plungės sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų A. S. ir M. S. lygiomis dalimis 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei Plungės sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus (5 segtuvai).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.