Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos vado apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Varėnos pasienio rinktinės specialistės (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu E. M. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 10 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo valstybės sienos apsaugos zonoje apie 350 metrų nuo valstybės sienos tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0511-0512, nebūdamas įrašytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (2020 m. rugsėjo 14 d. buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį), vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį Mercedes-Benz ML430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 225, 226 punktų reikalavimus. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, E. M. paskirta 50 Eur dydžio bauda; už 415 straipsnio 2 dalyje – 30 Eur; už 415 straipsnio 3 dalyje – 90 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėnesiui; už 536 straipsnio 2 dalyje – 170 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. M. skirta galutinė 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėnesiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu iš dalies pakeitė Varėnos pasienio rinktinės specialistės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą, ir nutraukė administracinio nusižengimo, pradėto E. M. atžvilgiu pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių; pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį E. M. paskyrė 130 Eur baudą ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. M. skyrė galutinę 130 Eur baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad nutarime E. M. padaryta veika nepagrįstai papildomai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, dėl ko neteisingai paskirta galutinė administracinė nuobauda. Taip pat teismas pripažino, kad Institucija neteisingai E. M. paskyrė nuobaudą už ANK 536 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutarimo nepagrįstumą ir paviršutinišką nagrinėjimą įrodo tai, jog nebuvo iš esmės išnagrinėti ginčo šalių argumentai, t. y. nepasisakyta dėl pakartotinumo atliekant tuos pačius pažeidimus, dėl sąmoningo pareiškėjo veikimo ir suvokimo darant pažeidimus, dėl sunkinančių aplinkybių, teismo nutarimas prieštarauja teismų praktikai.

3.2. Skunde kategoriškai nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad „<...> nepraėjus vieneriems metams nuo ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo E. M. ir vėl (2020 m. gruodžio 10 d.) buvo valstybės sienos apsaugos zonoje nebūdamas įrašytas į <...> sąrašą, kvalifikuotina kaip ANK 536 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, o ankstesnis baustumas pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį šiuo atveju nelaikytinas E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe“.

3.3. Pasak apelianto, teismas visiškai nevertino neginčijamo fakto, jog pareiškėjas per mažiau nei 3 mėnesius už tą patį pažeidimą, t. y. ANK 536 straipsnį baustas du kartus. Pareiškėjas tiek 2020 m. rugsėjo 14 d., tiek 2020 m. gruodžio 10 d. buvo valstybės sienos apsaugos zonoje, tuo pažeisdamas pasienio teisinį rėžimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą. Taigi, teismas nevertino fakto (Nutarimo 12 punktas), kad pareiškėjas tuos pačius pažeidimus daro sistemingai, kas kelis mėnesius, todėl formuojama ydinga pozicija, kad teisės akto nuostatas galima pažeidinėti ir dėl to nepatirti neigiamų pasekmių, todėl šiuo atveju nutarime visiškai nepagrįstai laikyta, jog pakartotinis to paties pažeidimo padarymas pagal ANK 536 straipsnį nėra sunkinanti aplinkybė.

3.4. Taip pat skunde nesutinkama su teismo išvada, kad „<...> transporto priemonių valstybinio registracijos numerio ženklų negaliojimas dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo nėra savarankiškas nusižengimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį“ ir, kad „<...> valstybinio numerio ženklų negaliojimas yra pagrindinio nusižengimo <...> pasekmė <...>“. Nurodė šias nesutikimo priežastis:

3.4.1. Teismas atmestinai atliko ginčo vertinimą, visiškai ignoravo aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos registruoti automobilį. Teismas net nesiekė išsiaiškinti, kas lėmė savalaikio registracijos proceso nesilaikymą, tokios aplinkybės jokia forma nebuvo aptartos Nutarime. Pareiškėjas suprato savo prievolę įregistruoti transporto priemonę, tačiau sąmoningai to nedarė. Teismui teigti, kad tai nėra savarankiškas pažeidimas nepagrįsta, nes teisės akto leidėjas pažeidimus aiškiai išskyrė į atskiras dalis ir dėl visų jų nurodė skirtingai taikomas nuobaudas. Turėti automobilį ir juo naudotis, kuomet dalyvavimas eisme yra draudžiamas yra visiško neatsakingumo ir piktybiškumo požymis, dėl ko dažnu atveju būna sukeliamos skaudžios nelaimės keliuose. Tuomet yra kvestionuojama, kodėl taisyklių pažeidėjai nebuvo baudžiami ankščiau, nors sistemiškai darė tuos pačius pažeidimus. Kad pareiškėjas ir toliau vairuoja automobilius, kurie neapdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be privalomos techninės apžiūros, išregistruotas su negaliojančiais valstybiniais numeriais yra aiškiai matoma iš nusižengimų išrašo einamaisiais metais.

3.4.2. Teismas teigia, kad tai yra pasekmė, tačiau natūraliai kyla klausimas, koks vidutiniškai apdairus ir sąmoningas asmuo savanoriškai išregistruotų transporto priemenę ir tikėtųsi, kad liks nenubaustas, nes kaip nurodyta nutarime, tai nėra savarankiškas pažeidimas. Tokiu atveju sudaroma terpė piktnaudžiavimui, tarkime, asmuo, siekdamas išvengti išlaidų, neapdraustų automobilio privalomuoju draudimu ir dėl to transporto priemonė būtų išregistruota, tačiau asmuo jaustųsi nebaudžiamas pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, t. y. asmenims labiau apsimokėtų sumokėti vienkartinę baudą ir važinėti su išregistruotu automobiliu, nei neatlikti visų privalomų registracijos ir draudimo procesų. Kitaip sakant, pagal nutarimo turinį labiau apsimoka neregistruoti priemonės (nes nereiks mokėti jokių mokesčių) žinant, kad asmuo bus nebaudžiamas pagal ANK415 straipsnio 3 dalį.

3.4.3. Iš paskutinių pareiškėjo padarytų pažeidimų aiškiai matoma, kad ir kitos institucijos konstatavo ne tik ANK 415 straipsnio 1, 2 dalių, bet ir 3 dalies pažeidimus. Atitinkamai, policija analogišką pažeidimą taip pat vertina kaip savarankišką.

4. Atsiliepimų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl E. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 3 dalyje, taip pat dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, bei paskyrė tinkamą nuobaudą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Dėl pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį paskirtos nuobaudos

7. Pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pakartotinai pažeidė valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi pakartotinumo požymis nagrinėjamu atveju yra ne pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip nurodoma Inspekcijos apeliaciniame skunde, o ANK 536 straipsnio 1 dalyje įvardytą nusižengimą kvalifikuojantis požymis, kurio turinys atskleistas ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kaip jau minėta, E. M. veiką, dėl kurios jam 2020 m. gruodžio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarė būdamas baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą (2020 m. rugsėjo 14 d.), taigi nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Todėl E. M. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį, kaip veika padaryta pakartotinai. Kaip teisingai apylinkės teismas akcentavo ANK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis.

8. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 536 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadinasi, teismas nenustatęs E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertinęs jo asmenybę negalėjo paskirti maksimalios baudos. Pirmosios instancijos teismas už ANK 536 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą E. M. paskyrė 130 Eur baudą, t. y. Inspekcijos paskirtą baudą sumažino iki sankcijos vidurkio.

10. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apelianto argumentai, jog teismas paskyrė per mažą baudą, kai yra E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, jog teismo paskirta administracinė nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga pažeidimo pobūdžiui ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo kriterijų, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo išregistruotą automobilį Mercedes-Benz ML430, su valstybinio numerio ženklais Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal byloje pateiktą VĮ „Regitra“ pažymą (b. l. 12), automobilis išregistruotas pranešus apie transporto priemonės perdavimą Lietuvos fiziniam ar juridiniam asmeniui, tad minėti valstybinio numerio ženklai negaliojo. Šios faktinės aplinkybės byloje yra įrodytos ir iš esmės nėra ginčijamos. Už tai, kad minėtomis aplinkybėmis vairavo išregistruotą transporto priemonę, E. M. buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

12. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

13. ANK 415 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).

14. Visų pirma pažymėtina, kad aptariamos teisės normos išskiria neįregistruotos (neperregistruotos), įregistruotos ir išregistruotos transporto priemonės kategorijas, kurios nėra tapačios. E. M. vairavo išregistruotą automobilį, kurio valstybinio numerio ženklai buvo neterminuoti, tačiau negaliojantys, tad pagrindo išvadai, kad vairuotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų galiojimas buvo pasibaigęs, nėra.

15. ANK 415 straipsnio 3 dalyje nurodytas transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas nėra tapatus transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklai negalioja, vairavimui. SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuoti atvejai, kuriems esant yra sustabdomas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, o leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išsakytai pozicijai, kad transporto priemonių valstybinio registracijos numerio ženklų negaliojimas dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo nėra savarankiškas nusižengimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį. Pagal minėtos SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas transporto priemonės valstybinio numerio ženklai negali tapti negaliojantys savaime, o tokiais tampa tik tuomet, kai nustatomos minėtoje teisės normoje nurodytos aplinkybės (pavyzdžiui, automobiliui neatlikta ar negalioja privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kt.), dėl kurių yra sustabdomas leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Todėl išvada, kad valstybinio registracijos numerio ženklų negaliojimas yra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas minėtas leidimas, pasekmė, įeinanti į pagrindinio nusižengimo sudėtį, yra teisinga. Tokias išvadas patvirtina ir apylinkės teismo pateikti teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet asmenys, vairuojantys, pavyzdžiui, transporto priemonę, kuri nėra apdrausta privalomuoju draudimu arba neatlikus privalomosios techninės apžiūros, o pagal minėtą SEAKĮ 27 straipsnio 4 dalį tokių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai yra negaliojantys, yra baudžiami tik pagal ANK 415 straipsnio 1 ar 2 dalį, jų veikos nekvalifikuojant ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastarojoje teisės normoje yra numatyta kur kas griežtesnė sankcija, todėl aiškinant minėtas teisės normas priešingai, susidarytų situacija, kuomet už pagrindinį nusižengimą būtų baudžiama švelniau, nei už to nusižengimo pasekmes.

16. Apeliaciniame skunde minimas Vilniaus apygardos teismo nutarimas šiuo atveju neaktualus, nes jame aprašyta situacija apie laikinai įregistruotą transporto priemonę. SEAKĮ 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registracijos) terminas. Laikinai įregistruojant transporto priemonę išduodamų transporto priemonės registracijos dokumento ir numerio ženklų galiojimo terminas sutampa su transporto priemonės laikino įregistravimo terminu. Šio termino pasibaigimas nėra siejamas su jokiomis kitomis papildomomis aplinkybėmis, kurios nėra įvardijamos ir ANK 415 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta, joje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą. Todėl būtent tokia veika ir atitiktų šia teisės norma uždraustus veiksmus.

17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. M. veikoje nebuvo ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, tad administracinio nusižengimo teisena dėl šio kaltinimo nutraukta teisėtai ir pagrįstai (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

18. Nesant pagrindo konstatuoti, kad E. M. turi būti traukiamas atsakomybėn ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, neaptartini ir už šį nusižengimą skirtinos administracinės nuobaudos klausimai.

19. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.