Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, susipažinęs su G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. G. ir V. R. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. D. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą V. G. ir V. R.. G. D. teismui pateiktame skunde nurodė, jog nusikaltimas, kuriuo jis buvo kaltinamas, įvyko 2011 m. vasario 17 d., o 2011 m. vasario 19 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas V. G. straipsnis apie minėtą nusikaltimą, straipsnyje buvo paskleisti pareiškėją apšmeižiantys, aiškiai tikrovės neatitinkantys duomenys. Pareiškėjas nurodė, kad minėtame straipsnyje išspausdintas teiginys, jog „kitos merginos tvirtino, kad apie nesugyvenamą G. D., beje turinčio karšto gruziniško kraujo, charakterį žinojo bendrabučio administracija, kolegijos vadovybė dekanatas“, yra apšmeižiantys jį, kadangi jo elgesys visuomet buvo išskirtinai teigiamas, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad V. G. straipsnyje pavartoti žodžiai „karštą gruzinišką kraują“ yra itin įžeidžiantys ne tik pareiškėją, bet ir visą tautą, o toks teiginys straipsnio autoriaus pavartotas, siekiant sustiprinti skaitytojų neapykantą pareiškėjui. Pareiškėjas skunde pažymi ir tai, kad straipsnio autorius V. G., rašydamas pareiškėją apšmeižiančius straipsnius, pasirinko kaltintojo poziciją, rašydamas straipsnį jis iškreipė pareiškėjo pavardę, nurodydamas ne Dž., o „Dž.“ ir tuo apšmeižė pareiškėją, pavardės neteisingas parašymas, anot pareiškėjo, parodo, jog straipsnio autorius stengėsi kuo labiau jį pažeminti. Straipsnyje jo autorius pareiškėją vadino žudiku, vartojo kitas stilistines priemones, kuriomis buvo siekiama sustiprinti naujienos rezonansą, paversti ją sensaciją, straipsnyje apie pareiškėjo parodymus buvo rašoma su ironija „išgąstis truko neilgai... dviejų peilių mistika“, straipsnyje taip pat buvo iškreipti pareiškėjo motinos parodymai. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad straipsnio autorius V. G. apšmeižė jį, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis V. P. nužudė miegantį, kad jo rankos ir pirštai buvo subadyti, nors V. P. ne tik nemiegojo, bet ir pirmas pasiėmė peilį į lovą. Pareiškėjas nurodo, kad tokiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnyje, jo šmeižtas pareiškėjo atžvilgiu padarė žalos pareiškėjo garbei ir orumui, paniekino ir pažemino pareiškėją, pakirto kitų žmonių pasitikėjimą pareiškėju bei sudarė išankstinę nuomonę apie pareiškėją. Be to, pareiškėjas nurodo ir tai, kad minėti apšmeižiantys teiginiai nuteikė prieš jį ne tik visuomenę, bet ir teismus, kurie, nagrinėdami baudžiamąją bylą, jau turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir buvo įsitikinę jo kaltumu. Pareiškėjas taip pat prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorių V. R..

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kadangi BPK 415-417 straipsniuose privataus kaltinimo bylų teismingumas nenurodytas, sprendžiant privataus kaltinimo bylų teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendromis baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklėmis, numatytomis BPK V dalyje. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BPK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Todėl tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos ir kaltinamojo asmens gyvenamosios vietos nustatymas turi esminę reikšmę, sprendžiant baudžiamosios bylos teismingumą.

G. D. teismui pateiktame skunde nenurodė vietos, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Pareiškėjas skunde nurodo tik tai, kad jį apšmeižianti informacija buvo išspausdinta laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, jog šmeižimo, padaryto per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje, vieta nėra visuomenės informavimo priemonės oficiali buveinė ar spaudinio spausdinimo vieta, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnį kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, o visuomenės informavimo priemonės ar spaudinio panaudojimas yra informacijos perdavimo būdas, kuriuo buvo pasinaudota skleidžiant tam tikrą informaciją.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti V. G. ir V. R., tačiau teismui nėra nurodyti šių asmenų gyvenamųjų vietų adresai, taip pat nėra nurodyti šių asmenų asmens kodais, kurių pagalba teismas pats galėtų gauti duomenis apie V. G. ir V. R. deklaruotas gyvenamąsias vietas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos, iš pareiškėjo skundo nėra galimybės nustatyti, kur konkrečiai buvo padaryta nusikalstama veika, teismui nėra pateikti duomenys apie asmenų, prašomų patraukti baudžiamojon atsakomybėn gyvenamąsias vietas, teismas negali išspręsti bylos teismingumo klausimo (BPK 226 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Be to, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų gyvenamųjų vietų nenurodymas privataus kaltinimo skunde, laikytinas ir esminiu nukentėjusiojo skundo trūkumu, trukdančiu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą teisme.

Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas teismo prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne tik V. G., bet ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorių V. R., tačiau teismui pateiktame skunde nėra nurodoma, kokia konkrečia nusikalstama veika pareiškėjas kaltina minėtą asmenį, kas akivaizdžiai neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų reikalavimų. BPK 22 straipsnyje įtvirtinta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas, todėl skunde kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuotas atskirai ir aiškiai, nurodant nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą ir kitas esmines aplinkybes.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Kartu pareiškėjui primintina, kad ši nutartis jam neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.