Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. D., G. E., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuoti asmenys R. D. ir G. E. pateikė atsiliepimus, kuriuose sutiko su pareiškėjos pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos I. R. tėvai J. D., ir E. D., buvo sutuoktiniai, susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta Tauragės rajono teismo 1992 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71/92. Santuokos nutraukimo pagrindas – atsakovo J. D. girtavimas, sutuoktiniai 6 metai iki teismo nepalaiko tarpusavio ryšio. Pareiškėjos tėvų ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Turto padalijimo klausimas Tauragės rajono teismo 1992 m. vasario 5 d. sprendimu nebuvo spręstas. Pareiškėjos mama E. D. laikotarpyje po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo iki santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 824 pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu(duomenys neskelbtini), kuriuos įregistravo savo, E. D. vardu. Nustatyta, jog E. D. visą laikotarpį po nekilnojamojo turto įgijimo mokėjo visus susijusius mokesčius, t. y. už elektros energiją, vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, jos vardu buvo išrašomos sąskaitos už minėtas paslaugas. Nėra jokių duomenų, kad J. D. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Pareiškėjos tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos mama E. D.. Pareiškėja yra E. D. įpėdinė pagal įstatymą ir yra priėmusi palikimą, Tauragės rajono 2-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 142/2019.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).

Nustatyta, kad E. D. ir J. D. santuoka buvo sudaryta, teismo sprendimas dėl jos nutraukimo priimtas, gyvenamasis namas su priklausiniais įsigytas ir santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo įregistruotas iki CK įsigaliojimo. Nė vienas sutuoktinis nesikreipė į Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo įregistravimo iki gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimo faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), todėl turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK ) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to, sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis. CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Teismas sprendžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad E. D. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo iš asmeninių lėšų, jau nebegyvendama santuokinio gyvenimo su sutuoktiniu J. D.. Formaliai jų santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sutuoktiniai faktiškai gyveno atskirai dėl sutuoktinio J. D. girtavimo, jokių ryšių nebepalaikė, bendro ūkio nebevedė. J. D. niekada negyveno E. D. įsigytame gyvenamajame name ir nebuvo deklaruotas, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų naudojęsis ar valdęs gyvenamąjį namą, arba disponavęs juo kaip bendrasavininkis.

Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad E. D. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartimi įgijo asmeninės nuosavybės teise, už savo asmenines lėšas, esant aiškiai išreikštai jos valiai turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Todėl pareiškėjos reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šis faktas nustatomas pareiškėjos paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 824, Pastatą - Gyvenamą namą, unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatą – Tvartą, unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatą – Daržinę, unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), Pastatą – Malkinę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registruotus E. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, įsigijo savo asmeninėmis lėšomis asmeninės nuosavybės teise ir turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.