Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

E. A. išteisintas pagal BK 145 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.);

D. J. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Procesas dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiosios R. M. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir L. R., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. ir E. A. nuteisti už tai, kad kartu su ir L. R., veikdami bendrininkų grupėje, kartu su G. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2015 m. liepos mėn. 13 d., apie 23 val. 40 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobuso stoties teritorijoje, už autobuso stoties pastato, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, nusikalstamos veikos bendrininkas E. A. sudavė vieną smūgį ranka į nosį nukentėjusiajam R. P., dėl ko nukentėjusysis R. P. nuo smūgio atsitrenkė į autobuso stoties tarnybinio įėjimo duris ir prasiskėlė galvą, po to nusikalstamos veikos bendrininkas L. R. sudavė vieną smūgį kumščiu R. P. į veidą, po to G. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė tris smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį ir vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį nukentėjusiajam R. P., dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į autobuso stoties tarnybinio įėjimo duris, po to nusikalstamos veikos bendrininkas D. J. sudavė nukentėjusiajam R. P. vieną smūgį ranka į veidą, du smūgius kumščiu į pilvo sritį, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. P. kūno sužalojimą: nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. A. buvo kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir sistemingai bauginimo žmogų naudodamas psichinę prievartą, tai yra laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. 14 d. iki 2015 m. spalio mėn. 2 d., tyčia, sistemingai baugino nukentėjusįjį R. P. ir nukentėjusiąją R. M. – grasino panaudoti fizinę prievartą ir susidoroti su jais, tai yra 2015 m. liepos 14 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės teritorijoje, priėjęs prie priėmimo skyriaus palatos lango, grasino nukentėjusiajam R. P., sakydamas jam, kad „gaus dar ne taip, jei parašys pareiškimą“, po to 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobuso stoties teritorijoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais: „ožys, gaidys“ įžeidinėjo nukentėjusįjį R. P. bei grasino jam sakydamas, kad „padarys dar daugiau nei padarė“, „pakliuvai į bėdą, pamatysi kas dabar bus, ar vėliau ar anksčiau mes tave pagausim“, o nukentėjusiajai R. M. grasino sakydamas „tu, šavalka, tau išvis nežinau kas bus“, „bus blogai“, „užkasiu“, po to 2015 m. liepos 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, paskambinęs telefonu nukentėjusiajam R. P. vėl naudojo psichinę prievartą jo atžvilgiu, grasino jam sakydamas: „kad jo draugę prie medžio pririš, jį užkas“, po to laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, pastoviai, sistemingai skambino nukentėjusiajai R. M., naudojo psichinę prievartą, įžeidinėjo nukentėjusiąją R. M. necenzūriniais žodžiais: padla, kurva, žertva“ ir grasino sakydamas, kad „nepereisi per miestą, „mieste gali nesirodyti“, bei laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, parašė nukentėjusiajai R. M. SMS žinutę „R. mes skaldysim, daužysim, užmušim, o tave pririšim prie medžio ir tu žiūrėsi, kaip mes jį kankinam, o po to ir tave užmušim“, tokiais veiksmais terorizavo nukentėjusįjį R. P. ir R. M., grasindamas padaryti jiems pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir sistemingai baugino juos naudodamas psichinę prievartą.

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. l, 4, 6 d., paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. l d., padarymą, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., padarymą, bausmes iš dalies sudedant, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė D. J. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo E. A. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo.

Nuteistojo D. J. apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl D. J. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste įvertintos tos aplinkybės, kad D. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Abi veikos padarytos bendrininkų grupėje, dominuojant chuliganiškoms paskatoms, buvo pažeista ne tik viešoji tvarka, bet ir kita įstatymo itin saugoma vertybė – žmogaus sveikata, D. J. buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas. Bausmės skyrimui reikšmingos ir tos aplinkybės, kad D. J. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – veikų padarymo metu jis jau buvo teistas (2 t., 113–123) – taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., 131–134 b. l.). Nors nuteistasis akcentuoja savo jauną amžių, aplinkybes, kad turi gyvenamąją vietą ir laisvės atėmimo bausmę atliks pirmą kartą, tačiau iš bylos medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog D. J. anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi, buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis itin piktybiškai nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, tarp jų ir pareigos dirbti ar registruotis darbo biržoje, sistemingai pažeidinėjo viešąją tvarką. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad D. J. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog D. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį ar taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatyta viena D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p., 13 p.), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. J. BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį paskyrė mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas tokių bausmių vidurkis (vidurkis atitinkamai 2 metai 7 mėnesiai 15 d. ir 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apygardos teismo nuomone, toks bausmių dydis analizuojamu atveju visiškai atitinka jų skyrimo pagrindus, nėra per daug švelnios ar griežtos.

Įvertinus paties D. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog kelios dienos prieš įvykį tarp jo ir R. P. buvo įvykęs ginčas, bet E. A. juos išskyrė, todėl jis (D. J.) norėjo už tai „atsilyginti“ (4 t., 15 b. l.), apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo elgesiu, šiuo atveju nėra reikšmingi nuteistajam D. J. skiriamos bausmės dydžio ir jos rūšies nustatymui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Nors prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu prašo E. A. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 2 d., tačiau prieš analizuojant šio nusikaltimo sudėtį teismas privalo įvertinti, ar apskritai buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą straipsnį ir ar nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ar nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 str. 1, 2, 4 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už BK 145 str. 1 ir 2 dalyse nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (BK 145 str. 3 d.). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Nagrinėjamu atveju E. A. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad jis terorizavo nukentėjusiuosius R. P. ir R. M., grasindamas padaryti jiems pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir sistemingai baugino juos naudodamas psichinę prievartą. Tačiau bylos medžiagoje nėra nei R. P., nei R. M. (jų atstovų) skundo ar pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal minėtą straipsnį. Nukentėjusiojo R. P. pareiškimas dėl jo sumušimo (1 t., 14–16 b. l.), jo, kaip nukentėjusiojo, ir R. M., kaip liudytojos, apklausos protokolai, kuriuose jie užsiminė apie grasinimus (1 t., 29–30, 79–80, 83–85 b. l.), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl BK 145 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo padarymo BK 145 str. 3 d. ir BPK 167 str. 1 d. prasme, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 str. 2 d. (bei kitų BPK 167 str. 1 d. nurodytų straipsnių) pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime (kasacinė nutartis Nr. 2K-26/2014).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39308-15 buvo pradėtas pagal BK 284 str. 1 d., remiantis R. P. pareiškimu dėl jo sumušimo autobusų stotyje (1 t., 1–2, 5, 14–16 b. l. ). Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK KPS tyrėjos 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-39308-15 nustatyta, jog E. A. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., todėl, vadovaujantis BPK 166 str. 1 d. 2 p. (prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius) ikiteisminis tyrimas tęsiamas ir pagal BK 145 str. 2 d. (1 t., 6–7 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. E. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. p. ir BK 145 str. 2 d. numatytų veikų padarymo (1 t., 143–144 b. l.), o 2016 m. sausio 11 d. surašytas kaltinamasis aktas (2 t., 164–181 b. l.), kaltinant E. A. padarius BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. p. ir BK 145 str. 2 d. nurodytas nusikalstamas veikas, ir byla perduota teismui. Pažymėtina, kad prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 2 d. byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 str. 1, 2 d. bei BK 145 str. 3 d. reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra pažeistos BK 145 str. 3 d., BPK 167 str. 1, 2, 4 d. nuostatos, todėl yra BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. E. A. atžvilgiu nutraukiama. Konstatavus, kad baudžiamoji byla E. A. nutrauktina, prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo E. A. veikoje analizavimas netenka prasmės, todėl jie paliekami nenagrinėti, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 p.,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.), ir baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. E. A. atžvilgiu nutraukti, paaiškėjus aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p.).

Nuteistojo D. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinius skundus atmesti.