Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1936-260/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2S-1936-260/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-028-31-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
K. E.
Ieškovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1936-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-028-31-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.1.18.3.; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. E. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6703-570/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei K. E. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. E. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 12 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens notarės V. J. 2019 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės A. L. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

2. Nurodė, kad jis nėra vekselio davėjas, kurio pagrindu yra pradėti vykdymo veiksmai. Ieškovas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl dokumentų suklastojimo, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį. Laikė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl priverstinio išieškojimo jis gali prarasti jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei patirti didelę žalą. Be to, jo teisėtų interesų gynimas nebūtų efektyvus, teismo sprendimas prarastų prasmę, atsirastų pagrindas pradėti naujus teisminius ginčus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės A. L. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6703-570/2019 įsiteisėjimo.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas A. P. pateikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie 2019 m. liepos 16 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, teismui nėra pateikta. Todėl darė prielaidą, jog yra pakankamas pagrindas stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms ieškovo aplinkybėms, priėmus jam palankų teismo sprendimą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ieškovo interesai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kiltų grėsmė žalai atsirasti, o taip pat nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė K. E. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ieškovo nurodytomis prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, visiškai neatsižvelgiant į tai, jog ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė būtinumo jas taikyti. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti atsakovės kaip išieškotojos teisių. Ieškovo prašyme nenurodomi jokie argumentai, kodėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esminė sąlyga yra ta, kad jos turi būti taikomos tam, kad užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko preliminaraus pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą nepagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, neatliko preliminaraus ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo, nevertino ar egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmė galimybė. Skundžiamoje nutartyje teismas akivaizdžiai apsiribojo tuo, kad laikinąsias apsaugos priemones pakanka taikyti vien tuo pagrindu, kad į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Atsakovės vertinimu, nei aplinkybė, kad ieškovo pareiškimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nesudaro pagrindo spręsti, kad galimai egzistuoja ieškovui palankus sprendimas, o tuo labiau tai, kad egzistuoja neabejotinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

1.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, buvo iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės poveikio priemonės, esmė. Ieškovas naudojasi visomis išgalėmis nuginčyti vekselį ir išvengti prisiimtų įsipareigojimų, kurie atsirado dėl paties ieškovo neteisėto elgesio - vagystės.

Atsiliepimas

6. Ieškovas A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :

2.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, išsiaiškino ir įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ieškovo interesai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kiltų grėsmė žalai atsirasti bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Visiškai nepagrįstai apeliantė savo atskirajame skunde teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nėra būtinas ir, kad teismas netinkamai sprendė dėl jų taikymo būtinumo. Ieškovas į bylą yra pateikęs antstolės A. L. patvarkymus, iš kurių matyti, kad neapmokėjus reikalaujamos sumos bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) iš ieškovo procesas. Taigi nesustabdžius vykdomosios bylos vykdymo iki civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas, vykdant išieškojimą, ieškovui priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl jis patirtų neproporcingai didesnių nuostolių, kurie būtų sunkiai atlyginami. Be to, būtų pagrindas prasidėti naujiems teisiniams ginčams, kurie užtrunka ilgai, ir brangiai kainuoja. Ieškovas yra neįgalus, turi sveikatos problemų, jo pajamos mažos (apie 281,52 Eur per mėnesį), jas sudaro neįgalumo išmoka ir socialinė pašalpa, todėl akivaizdu, kad reikalaujama nepagrįsta suma jam yra didelė. Taigi vykdant išieškojimą iš ieškovo iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo bus panaikintas vykdomasis dokumentas, ieškovas patirtų neproporcingai didesnę žalą. Proporcingumo principas taikant laikinąsias apsaugos priemones reiškia, jog teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys - atmestas

2.2. Atsakovė, siekdama išvengti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, jog jokios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra. Tačiau kartu su atskiruoju skundu atsakovė jokių naujų įrodymų teismui nepateikė, nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie tik patvirtina jos nesutikimą su ieškinio reikalavimais.

2.3. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatliko jokio, netgi preliminaraus ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo bei nevertino ar egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimybė. Šis atskirojo skundo argumentas yra susiję su ieškinio nagrinėjimu iš esmės, o preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (lot. tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

10. Nustatyta, kad ieškovas byloje ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiais vekselį ir vykdomąjį įrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareikštus reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (lot. savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Taigi neegzistuojat teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškai pasisakytina ir dėl išvestinio ieškovo reikalavimo pakeisti notarės vykdomąjį įrašą. Jokių kitų reikalavimų, kurie galėtų būti priverstinai vykdomi, atitinkamai – ir užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, byloje nėra pareikšta.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas. Siekis išvengti tam tikrų papildomų išlaidų ar ieškovui kylančių tam tikrų nepatogumų vykdant išieškojimą ar vėliau, jei atsakovei tektų grąžinti išieškotas sumas ieškovui, nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atitinkamai, ieškovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Tokios pozicijos analogiškose byloje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1145-516/2017 ir šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šią laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis