Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-20 R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas įmonės savininku, 2012-11-20 leido dirbti A. G., K. Ž., V. B., A. G. ir K. K. savo įmonėje, nesudarydamas su jais rašytinės darbo sutarties, apie tai nebuvo pranešta Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI), tuo R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d., 3 d. ir padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo 2012013 m. vasario 7 d. nutarimas naikintinas ir R. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

ATPK41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. B. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas.

Skundžiamame nutarime nurodyta: „Kadangi ištyrus ir įvertinus byloj esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai patikimų, neabejotinų įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę, todėl nesant kitų kaltę patvirtinančių įrodymų ir esant nustatytoms aplinkybėms, visi neaiškumai traktuotini pažeidėjo naudai ir neįrodžius R. B. kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250str. 1p.)“. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais nelegaliai dirbę asmenys gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, gauti bedarbio pašalpą ir kita).

Šioje byloje A. G. savo paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad atvyko dirbti į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ paprašytas R. B., jis turėjo dengti angaro stogą. K. Ž. savo paaiškinime (b. l. 9) nurodė, kad pakviestas A. G. važiavo dengti stogo ir tikėjosi užsidirbti. K. K. paaiškinime (b. l. 12) nurodė, kad 2012-11-20 savo automobiliu atvežė kelis vyrus į darbą A. G. nurodymu, pradėjo dirbti nesudarę darbo sutarčių.

Apklaustas kaip liudytojas teisme A. G. paaiškino, kad angaro stogą, leidus R. B., jis ardė savo reikmėms, kitiems pakviestiems jo pažįstamiems jokio atlygio nežadėjo. Kaip liudytojas apklaustas K. Ž. parodė, kad buvo skolingas A. G. 50 Lt, todėl sutiko padėti supjauti malkas. Liudytojas K. K. parodė, kad pažįstamas A. G. paprašė padėti parsivežti malkas, jokio atlyginimo nežadėjo (b. l. 30–32).

Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nevertino, jų nepašalino, nevertino kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymų.

ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnio nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie nebuvo įvertinti ir išanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė, tik formaliai išdėstė liudytojų parodymus, tačiau dėl jų visiškai nepasisakė, prieštaravimų nepašalino, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis priėmė skundžiamą procesinį sprendimą nutraukti R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Skundžiamame teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiama R. B. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.