Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4561-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
A6.-4561-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02139-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
P. N.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A6-4561-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-02139-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 03 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei O. A., administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui P. N., jo atstovui advokatui K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. N., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. būdamas bendrovės vadovas ir žinodamas apie jos finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi LR CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017 m. sausio 01 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad P. N. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Šiais savo veiksmais P. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. A. paaiškino, kad palaiko pareiškime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad buvo atliktas UAB operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad įmonė turėdama mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymą su kreditoriais, tokiu būdų pažeisdama atsiskaitymo eiliškumą. Visi atsiskaitymai nurodyti pareiškime. Įmonė nepriemoką stengiasi mokėti, po patikrinimo mokestinė nepriemoka sumažėjo tikrai, nori atkreipti dėmesį, kad įmonė ne tik pati moka, bet ir išieškoma ši nepriemoka priverstiniu būdu. Todėl tai galėtų būti vertinama teismo kaip lengvinanti aplinkybė. Dėl to sprendimo, kuriuo mokesčių administratorius nusprendė neišdėstyti mokestinės nepriemokos dėl to, kad įmonė turėjo galimybę paskolinti dideles lėšas kreditoriui UAB „ADPF“, t.y. suteikė 211.000 eur paskolą, taip pat 2017 m. sumokėjo UAB „Kabatis“ 46 tūkstančius, dėl to mokesčių administratorius padarė išvadą, kad įmonė pajėgi atsiskaityti su biudžetu, ir tiesiog pažeidė eiliškumą, kuris numatytas įstatyme. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad palaiko pareiškimą, prašo skirti sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, tačiau neprieštarautų dėl baudos sumažinimo.

Teismo posėdyje admistracinėn atsakomybėn traukiamas P. N. parodė, kad supranta dėl ko yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, savo kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau nori paneigti mokesčių administratoriaus nuomonę. Taip, buvo paskolinti pinigai, tačiau dar iki termino sumokėti prievolę, ir tikėtasi buvo, kad tie pinigai bus grąžinti laiku ir buvo šokiruotas, kad kviečiamas į teismą. O pasirodo tų pinigų turėjo S. P., dar nuo praeitų metų, apie tai jis sužinojo tik dabar.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas K. V. paaiškino, kad nuobauda, numatyta LR (duomenys neskelbtini) str. visgi didelė. Tai jeigu vis tik bus skirta ta nuobauda, tai nori pasakyti, kad jo atstovaujamasis uždirba mažas pajamas, turi mažamečių vaikų, per mėnesį uždirba 1.500 Eur su mokesčiais, turi būsto paskolą, tai rodo jo turtinę padėtį. Kiek jie susipažino su bylos medžiaga, matyti, kad pateikiamas kaip labai piktybiškas veikimas. Bet teismui pateikti ir oficialūs dokumentai, kad UAB „Barsera“, kurios direktorius P. N. yra, jau daug metų bandė išdėstyti skolos mokėjimą, taip pat kad jie turėjo skolos sutartį, pagal kurią kita bendrovė negrąžino 200 tūkstančių. Šiuo metu skola jau nebe ta, kuri yra pareiškime. Iš viso skola mažėja, metų pradžioje buvo 27 tūkstančiai, o dabar yra tik 14.000 Eur, ir pateikiamas teismai vakar dienos pavedimas, tai reiškia išnaudojamos visos galimybės išmokėti tą skolą, todėl piktybiškumo vykdyti pareigą nėra. Avanso apyskaita buvo duota vienam darbuotojui S. P., ir tas žmogus turėdamas įmonės pinigus, atsiskaitinėjo direktoriui nežinant, pervedė apie 700-800 Eur tik, vis tiek toks baisus kaltinimas ir poveikis. Todėl prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos. Taip pat dar yra pateiktas ir skundas Mokestinių ginčų komisijai, tai jeigu išnagrinėtų ši komisija tą skundą, tai gal ginčas išsispręstų taikiai būtent dėl šios nepriemokos. Pačio mokesčių administratoriaus skundo esmė – kad buvo pinigai, ir jie sumokėti kažkur kitur. Ir faktiškai įmonė visas savo resursus nukreipė sumokėjimui. O šiame pareiškime pateikiama, kad juridinis asmuo piktybinis, taip klaidinamas teismas. Bendrovė toje situacijoje atsidūrė ne savo valia, o aplinkybių verčiama, kai kita įmonė negrąžino pinigų. Mokestinis patikrinimas buvo metų viduryje. Bet išieškojimas pradėtas 2017 m. kovo mėnesį ir tos išvardytos sumos neturi jokio sąryšio su pažeista tvarka. 2016 m., kai įmonė įvykdė projektą, ji turėjo laisvų lėšų, paskolino, dėl to nėra jokio pažeidimo. Norima atkreipti dėmesį, kad tie išmokėjimai yra maži. Ir, ar yra su jais susijęs jo atstovaujamasis. Taip atsitiko, kad vienam darbuotojui buvo išduota suma apie 2000 Eur, ir jis padarė atsiskaitymus, ir net nepasiklausė vadovo ir padarė pavedimus: pvz., S. P. įsipylė kuro, tai jis tuos atsiskaitymus ir padarė. Ir čia nėra jokio priežastinio ryšio kaltės nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Suprantama, kad Mokesčių inspekcija turi išieškoti nepriemokas, bet turi būti tai atliekama protingai. Ir neesant akivaizdžių pažeidimų, o tik mažareikšmiai pažeidimai, kurie dabar pateikiami, kaip neva pažeidimas ir prašoma skirti baudą, kai žmogaus pajamos – mažos ir faktiškai jo kaltės tame nėra. Tie mokėjimai žinoma egzistavo, jie to ir neginčija, bet tuos pavedimus darė kitas žmogus. Kita vertus, P. N. jaunas, neturintis pakankamai patirties vadovas, gal neišsireikalavo, kad buhalterė idealiai vykdytų pavedimų eiliškumą. Tai kelios sumos, palyginus su nepriemoka, visiškai nereikšmingos. Prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl P. N. kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio, t. y. konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, šiuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2017-05-11 atlikus UAB “Barsera” bendrovės operatyvų paaiškinimą nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 20 861,16 eurų. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis VMI atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu paėmus buhalterės pateiktus kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 nustatyta, kad Bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: išmokėti atlyginimai Lužienei, S. P., UAB “Silberauto”, UAB “ Mineraliniai vandenys “, “Circle K Lietuva”, Telia Lietuva.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala.

Pažeidėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą, įrodyta operatyvaus patikrinimo 2017-06-12 pažyma (b.l. 14-16), iš buhakterijos gautomis sąskaitomis (b.l. 19-27), be to, pačio pažeidimo fakto neneigia ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad bendrovėje yra du atskaitingi asmenys S. P. ir A. L.. Pas vieną atskaitingą asmenį S. P. tikrinamojo laikotarpio pradžioje pinigų likutis buvo 2482,15 Eur ir, iš kasos išmokėta 55,56 Eur, iš kurių sumokėjo tiekėjams: 538,21 Eur UAB „Cirkle K Lietuva“ už degalus, 18,20 Eur UAB „Tuvlita“ už techninę apžiūrą, 74,39 Eur UAB „Jilberauto“, į.k. 111748996, už automobilio remontą, 58,47 Eur UAB „Mineraliniai vandenys“ už gėrimus, 22,30 Eur; notarei I. Š. už paslaugas, 90 Eur UAB „Matininkai“, už suteiktas paslaugas, 16,30 Eur UAB „TNT“ už siuntos pristatymą 15,00 E. Š. bankui Vilniaus fil., 10.14 Eur VĮ „Regitra“ už paslaugas, 35,39 Eur UAB Kabatis, į.k. 135711885, sumokėtos palūkanos pagal 2016-06-12 paskolos utartį už 2017m. sausio mėnesį, 638,40 Eur įnešė atgal į kasą. Likutis 2017-04-30 buvo 946,61 Eur.

Pas atskaitingą asmenį A. L. 2016-01-01 pinigų likutis buvo 24,83 Eur iš kasos per tikrinamąjį laikotarpi išmokėta nebuvo. 10,91 Eur sumokėta UAB „K. S. Lithuania", į.k.234376520, už prekes. Likutis tikrinamojo laikotarpio pabaigai 2017-04-30 buvo 13,92 Eur. Atskaitingi asmenys mėnesio pabaigoje negrąžinę į Bendrovės kasą pinigų pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių“ II dalies 9 punktą. Bendrovė turi keturias atsiskaitomąsias sąskaitas AB Šiaulių banke patikrinimui pateikė šių banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30. Likutis laikotarpio pradžioje 189,01 Eur pajamos sudarė 57013,43 Eur, išlaidos 57200,40 Eur, iš jų: 330,82 Eur sumokėta VSDF, 6547,27 Eur sumokėta VMI prie FM, 300,52 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 712,54 Eur sumokėta pagal antstolės N. L. nurodymus, 2017-01-13 46750 Eur sumokėta UAB „Kabatis“, į. k.135711885, (dalinis paskolos grąžinimas), likutis laikotarpio pabaigai 2,04 Eur. Be to pažymėta, kad bendrovė 2016-01-04 paskolos sutartimi per laikotarpį nuo 2016-06-28 iki 2016-12-30 bankiniais pavedimais suteikė 211060 Eur paskolą UAB „ADPF", į.k.303882855. Paskola privalo būti grąžinta ne vėliau kaip per 30 d. po paskolos davėjo pareikalavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2017-12-29. Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Bendrovei 3% dydžio metines palūkanas nuo faktiškai suteiktos paskolos dydžio. Visa priskaičiuotų palūkanų suma sumokama kartu su paskolos grąžinimu. UAB „ADPF“ per laikotarpį nuo 2016-10-11 iki 2017-04-30 yra grąžinusi 98361,96 Eur skolos. Pagal 2017-04-30 su UAB ,,ADPF“, į.k.300603275, tarpusavio suderinimo aktą likutis 2017-04-30 yra 112696,04 Eur.

Pagal pateiktą Bendrovės preliminarų 2017-03-31 balansą Bendrovės turtas iš viso sudaro 138104 Eur, iš jo 129170 Eur - trumpalaikis turtas, kurį sudaro: 116819 Eur kitas trumpalaikis turtas, 7923 Eur išankstiniai apmokėjimai. 3917 Eur - per vienerius metus gautinos sumos mokėtinos sumos; 8934 Eur - ilgalaikis turtas, iš jo 8810 Eur transporto priemonės. Nuosavas kapitalas - 77731 Eur, Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 205630 Eur. Pardavimo pajamos sudaro 138281 Eur. P. P. (nuostolių) ataskaitą Bendrovė deklaruoja tipinės veiklos nuostolį 1239 Eur.

P. B. pateiktus duomenis apie klientams įsipareigojimų nevykdymą, 2017-04-30 Bendrovės skolos tiekėjams sudaro 57124,74 Eur, didžiausios iš jų: 23334,67 Eur UAB „Deglas", į.k. 120277828, 20861,16 E. V. mokesčių inspekcija, į.k.188659752, 6811,01 E. P. Pavariniui, gim. 1943-01-14, už pagal 2013-08-19 paskolos sutartį suteiktą paskolą.

Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2017-04-30 sudarė 120852,34 Eur, didžiausi debitoriai: 112698,05 Eur UAB „ADPF“, 7827,56 Eur UAB „Real C. B.“. Pagal VI „Registrų centras“ 2017-05-04 duomenis Bendrovė nekilnojamojo turto neturi. VI „Regitra“ 2017-05-04 duomenimis Bendrovei priklauso lengvasis automobilis M. B..

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, tiek jo atstovas pabrėžė, kad 2016 m. sudarius paskolos sutartį buvo tikėtasi jos grąžinimo, o to nebuvo padaryta, todėl įmonė tapo finansiškai nestabili, reikėjo apomokėti tam tikras sąskaitas, be to atkreiptinas dėmesys į P. N. atstovo argumentus, kad pažeidimo faktas neneigtinas, tačiau pavedimai buvo daromi ne paties P. N. o kitų asmenų, jam nežinant, todėl byla turėtų būti nutraukta.

Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi būdamas vadovu P. N. privalo užtikrinti kad darbai būtų vykdomi sklandžiai ir teisėtai, o tokių sąlygų neužtikrinimas nepašalina jo administracinės atsakomybės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir pripažįsta, kad P. N. būdamas bendrovės UAB “Barsera” vadovas ir žinodamas apie jos finansinę padėtį, t.y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi LR CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 nustatyta, kad P. N. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Dėl nuobaudos skyrimo

P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. P. N. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių LR ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį LR ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. P. N. padarytas pažeidimas nelaikytinas piktybišku, kadangi kaip jis pats paaiškino, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė.

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais UAB “Barsera” vadovui P. N. bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant P. N. 400 (keturių) šimtų eurų baudą.

Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei P. N. asmenybei - vienas išlaiko šeimą, turi mažamečių vaikų, stengiasi mokestinę nepriemoką mokėti VMI, šiuo metu suma ženkliai sumažėjo, todėl manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

P. N., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato minimalią administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.