Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-15 · Civilinė byla Nr. 2A-866-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-15
Bylos Nr.
2A-866-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
R. B., M. M.
Trečiasis asmuo
M. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento, R. B., M. B.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-866-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 76.4.; 76.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Aleksui Navickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (atsakovo) M. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys – M. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius, ir pagal ieškovo (išvadą byloje duodančios institucijos) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys – R. B. ir M. B. .

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas (trečiasis asmuo) M. B. 2008-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė nustatyti, kad jis (ieškovas) nėra R. B. dukters M. B. , gimusios 2003 m. kovo 6 d., biologinis tėvas ir 2003-09-04 vaiko gimimo akto įrašas Nr. 1149, padarytas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, yra neteisingas. Nurodė, kad nuo 2002 metų iki 2006 metų jis gyveno kartu su R. B. , nesudaręs santuokos. 2003-03-06 gimė M. B. , kurios tėvu ieškovo pareiškimu buvo įrašytas M. B. . Apie 2006 metus R. B. prisipažino, kad ieškovas nėra mergaitės tėvu. Buvo nutarta atlikti DNR tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad iš tikrųjų M. B. nėra mergaitės biologinis tėvas. Ieškovas iš R. B. sužinojo, kad mergaitės tėvu yra M. M. , todėl susitarė su R. B. , kad ši kreipsis į CMS dėl įrašo apie ieškovo tėvystę panaikinimo. Tačiau vėliau sužinojo, kad pastaroji nieko nepadarė ir M. B. yra ir toliau įrašytas mergaitės tėvu, nors nuo 2006 metų jis ryšius su mergaite yra nutraukęs, ja nesirūpina, neaugina ir nelaiko dukterimi.

Atsakovė (trečiasis asmuo) R. B. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dukters M. B. tėvu yra M. M. , kuris, atlikus DNR tyrimus, turi būti pripažintas tėvu ir teikti jai išlaikymą.

Trečiasis asmuo (atsakovas) M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad M. B. yra praleidęs įstatyme nustatytą senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, o argumentai dėl termino atnaujinimo yra nepakankami tenkinti jo prašymą.

Ieškovas (išvadą byloje duodanti institucija) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-11-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad M. B. tėvas yra M. M. bei ir priteisti iš jo išlaikymą. Nurodė, kad M. B. gimimo dokumentuose tėvu įrašytas M. B. , su kuriuo mergaitės motina R. B. negyvena daugiau kaip tris metus, vaikas su juo ryšių taip pat nepalaiko. Pagal M.Riomerio universiteto medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos išvadą M. B. nėra M. B. biologiniu tėvu. Iš pateiktų procesinių dokumentų ir aplinkybių, kurias išsiaiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, R. B. paaiškinimų matyti, kad vaiko biologiniu tėvu yra M. M. . Šiuo metu R. B. nedirba, neturi santaupų, per mėnesį gaunamos pajamos sudaro tik 52 Lt, artimųjų, kurie galėtų padėti, neturi, todėl kuo skubiau reikalinga nustatyti tėvystę M. B. , priteisti išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. daliniu sprendimu reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo tenkino visiškai ir nustatė, kad M. B. nėra M. B. tėvas, o M. B. nėra jo dukra, bei panaikino įrašą apie M. B. tėvystę M. B. , padarytą 2003-03-20 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1149. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakanka išspręsti ginčo dalį dėl tėvystės nuginčijimo ir priimti dalinį sprendimą tėvystės nuginčijimo reikalavimo pagrįstumo klausimu, o dėl tėvystės nustatymo bylą nagrinėti toliau. Teismas konstatavo, kad specialisto išvada patvirtinanti, jog M. B. nėra biologinis M. B. tėvas, yra tinkamas įrodymas ir todėl tėvystė gali būti nuginčyta. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad M. B. nėra M. B. tėvas paaiškėjo po 2006-04-25 atlikto tyrimo, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog tarp jų nėra jokio glaudaus ryšio bei tik prieš kreipiantis į teismą M. B. sužinojo, kad ir toliau yra įrašytas vaiko tėvu, teismas ieškovo elgesį vertino aplaidžiu, tačiau paaiškinamu jaunu amžiumi ir teisinių žinių neturėjimu. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra reikalavimas nustatyti tėvystę, galimai yra žinomas biologinis vaiko tėvas, laikė, kad vaiko teisės nebus pažeistos, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą, todėl galima atnaujinti senaties terminą ir ieškinį patenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo (atsakovas) M. M. prašo dalinį sprendimą panaikinti ir priimti naują dalinį sprendimą - ieškovo M. B. ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad M. B. ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir teikdamas paaiškinimus teismui bei kitus įrodymus, byloje nenurodė ir nepateikė jokių svarbių aplinkybių, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nors ir žinojo, kad pagal atliktus DNR tyrimus jis nėra M. B. biologinis tėvas ir kad R. B. neteisimine tvarka negali pakeisti įrašo apie tėvystę vaiko gimimo dokumentuose. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali atstatyti praleistą senaties terminą tik esant svarbioms priežastims, o šiuo atveju teismas tokių priežasčių nenustatė. M. B. apie DNR atliktus rezultatus sužinojo būdamas 20 metų amžiaus, tačiau toks amžius nelaikytinas tokiu jaunu, kad galėtų praleisti įstatymų nustatytą terminą. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, kad bet koks įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo jo vykdymo. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nepasisakė dėl M. B. reikalavimo dėl senaties termino atnaujinimo, papildomo sprendimo taip pat nepriėmė, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą byloje duodanti institucija Širvintų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo skundą atmesti, dalinį sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad teismas vadovavosi vaiko interesų prioritetu, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (ieškovas) M. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad su R. B. negyvena, jų nesieja jokie santykiai, jos dukra M. B. žino, kad jis nėra jos tėvas. Atlikus DNR tyrimą, R. B. pažadėjo perrašyti gimimo liudijimą, todėl iki ieškinio padavimui teismui dienos jis nežinojo, kad R. B. to nepadarė. Dėl motinos neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismą, negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės. Taip pat trečiasis asmuo neturi teisės prašyti taikyti ieškinio senaties (CK 1.126 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama trečiojo asmens (atsakovo) M. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šioje byloje yra nagrinėjami du ieškinio reikalavimai nepilnametės M. B. , gimusios 2003-03-06, atžvilgiu, o būtent: dėl tėvystės nuginčijimo (pagal ieškovo M. B. ieškinį) ir tėvystės nustatymo (pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šiuos reikalavimus galima išskirti ir priimti dalinį sprendimą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas M. B. nėra biologinis M. B. tėvas (CPK 261 str. 1 d.). Teismas pasirėmė: 2006-04-24 DNR tyrimo išvada, kad ieškovas nėra biologinis tiriamo vaiko tėvas; liudytojos M. B. parodymais, jog tarp M. B. ir M. B. nėra jokio glaudaus ryšio; ieškovo aplaidų elgesį dėl termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleidimo paaiškinęs ieškovo labai jaunu amžiumi ir neturėjimu teisinių žinių, atnaujino ieškinio senatį. Teismas laikė, jog tokiu būdu patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko teisės nebus pažeistos, nes byloje yra reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, galimai yra žinomas vaiko biologinis tėvas, o tuo pačiu bus užtikrinta vaiko teisė žinoti biologinį ryšį. Apeliaciniu skundu „galimai žinomas vaiko biologinis tėvas“ – trečiasis asmuo (atsakovas) M. M. ginčija nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, prašydamas taikyti ieškinio senatį ir neigdamas savo tėvystę M. B. atžvilgiu. Todėl jau vien dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas dalinis teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika tokio pobūdžio civilinėse bylose, pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas labai atsakingai, argumentuotai, o taip pat ir atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina objektyviai įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįvertino, jog, priėmus dalinį teismo sprendimą, keičiasi asmenų, prieš kuriuos jis yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi eilę metų. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, turėjo išsamiai įvertinti būsimą jo poveikį vaiko interesams, tačiau to nepadarė ir, nors ieškinio dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimas yra tęsiamas, tačiau įsiteisėjus daliniam teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnametė M. B. tam tikrą laiką liktų be tėvo, o ieškinio dėl tėvystės nustatymo atmetimo atveju – ir apskritai be tėvo. Todėl apskųstasis dalinis pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to naikintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priimti dalinį sprendimą dėl vieno iš ieškinio reikalavimų (tėvystės nuginčijimo) apskritai negalima, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo atskirai nuo tėvystės nustatymo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš jo atitinkamo išlaikymo.

Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dalinio sprendimo priėmimą ir įrodymų vertinimą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio reikalavimai nepilnametės M. B. , gimusios 2003-03-06, atžvilgiu - dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo turi būti nagrinėjami kartu. Todėl pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. dalinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski