Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M., G. M., A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13632-430/2013 pagal pareiškėjų G. M., G. M., A. M. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B., „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjai G. M., G. M., A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti notarės 2013-02-07 išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 455, Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458, Nr. 459 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. M. ir įkaitų davėjų G. M. bei A. M. hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai, netenkinus šio reikalavimo, prašė nustatyti įkeisto turto padavimo varžytynėse eilę, pagal kurią kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštas Nr. 10/1/2005/0025568, Nr. 10/1/2005/0001516, Nr. 06/1/2005/0002508, Nr. 01/1/2005/0026511 ir Nr. 03/1/2011/0006421 įkeistas skolininko G. M. ir įkaitų davėjų G. M. bei A. M. nekilnojamasis turtas būtų parduodamas tokia tvarka:

1) pirmąja eile varžytynėse parduodamas: 0.9300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.; 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.; 37,31 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.; 48 kv. m ploto ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.; 39,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.;

2) antrąja eile varžytynėse parduodamas: 11,3600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 1/2 G. M. ir 1/2 G. M.;

3) trečiąja eile varžytynėse parduodamas: 1,1400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis G. M. ir A. M.;

4) ketvirtąja eile varžytynėse parduodamas: 4,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.; 4,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.;

5) penktąja eile varžytynėse parduodamas: 3,4646 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. M.;

6) šeštąja eile varžytynėse parduodamas: 0,0991 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.;

7) septintąja eile varžytynėse parduodamas: 0,3400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 237,88 kv. m ploto gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 19 kv. m ploto ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.. Nurodė, kad 2005-12-01 tarp pareiškėjo G. M. ir „Swedbank“, AB buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 05-084203-FA. 2011-09-05 tarp šalių sudarytas Susitarimas Nr. 05-084203-FA/07-027676-FA/09-063623-FA/09-063631-FA-7 dėl 2005-12-01 Kredito sutarties Nr. 05-084203-FA pakeitimo, kuriuo kredito sutartis išdėstyta nauja redakcija. Nauja redakcija išdėstytoje kredito sutartyje šalys konstatavo, kas skolininko skola bankui yra 1562967,10 eurų, kuri turi būti grąžinama iki 2012-12-30. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti hipotekos sandoriai ir įkeistas turtas: 2005-12-09 hipotekos lakštu Nr. 10/1/2005/0025568 (su vėlesniais pakeitimais) įkeista: 4,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 4,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 39,0600 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 3,4646 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 0,9300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 37,31 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 48 kv. m ploto ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.. 2005-12-09 hipotekos lakštu Nr. 10/1/2005/0001516 (su vėlesniais pakeitimais) įkeista: 11,3600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 1/2 G. M. ir 1/2 G. M.. 2005-12-09 hipotekos lakštu Nr. 06/1/2005/0002508 (su vėlesniais pakeitimais) įkeista: 0,3400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 237,88 kv. m ploto gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.; 19 kv. m ploto ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.. 2005-12-20 hipotekos lakštu Nr. 01/1/2005/0026511 (su vėlesniais pakeitimais) įkeista: 0,0991 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis G. M.. 2011-08-26 hipotekos lakštu Nr. 03/1/2011 /0006421 (su vėlesniais pakeitimais) įkeista: 1,1400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis G. M. ir A. M.. 2013-02-11 skolininkas gavo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. vykdomuosius įrašus Nr. 455, Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458, Nr. 459, kurių pagrindu notarė nurodė banko naudai priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis subsidiariai iš skolininko ir įkaito davėjų G. M. bei A. M. (LR CK 4.195 str. 1 d., 3 d.).

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundo dalies dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo netenkinti, skundo dalies dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo palikti nenagrinėtu arba netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų argumentus dėl delspinigių išieškojimo paneigia LR CK 4.174 str. 1 d. nuostatos, galiojusios civilinių teisinių santykių su pareiškėjais atsiradimo metu, analizė. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių teisinių santykių su pareiškėjais atsiradimo metu galiojusios teisės normos nustatė, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, pareiškėjų argumentai dėl netesybų išieškojimo yra atmestini. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad G. M. visa skola gali būti padengta pardavus ne visą, o tik dalį įkeistų nekilnojamųjų daiktų, todėl bet koks delsimas, susijęs su įkeisto turto pardavimu yra nenaudingas skolininkui G. M. (LR CK 1.7 str., 4.174 str., 4.182 str., 4.183 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad LR CK 4.192 straipsnio 4 dalyje numatyta notaro pareiga patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis. Notaras atlieka vykdomuosius įrašus, gavęs hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Vadovaujantis aprašo 7 punktu, notarė patikrino visus patikrinti reikalingus duomenis. Notarė išsiuntė apraše nurodytiems asmenims pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir prievolės vykdymo. Visi ginčijami vykdomieji įrašai atlikti pagal hipotekos lakštus, sudarytus iki 2012-07-01 tarp kreditoriaus ir pareiškėjų. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį (redakcija 2000-07-18), hipoteka buvo užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Notaras neturi nei procesinių teisių, nei pareigų, atliekant vykdomuosius įrašus, nustatyti išieškojimo varžytynėse eiliškumą. Pareiškėjų reikalavimas dėl įkeisto turto padavimo varžytynėse eilės nustatymo nėra susijęs su notaro veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi nutarė skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK XXXVI skyriaus nuostatos, nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nuo 2012-07-01 pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, notaras, gavęs kreditoriaus pareiškimą, atlieka vykdomuosius įrašus. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą išdavimas. Teismas nurodė, jog vienu iš argumentų, kuriuo pareiškėjai prašo pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, yra tai, kad notarė nepagrįstai vykdomajame įraše siūlė sumokėti netesybas ir nuostolius, kurie pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą neužtikrinami hipoteka (CK 4.174 str. 1 d.). Tokie pareiškėjų argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais, kadangi pagal LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr.1R-144 patvirtino vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 15 punktą vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima. Teismas pažymėjo, jog notarė skolos dalį dėl netesybų ir nuostolių galėjo siūlyti sumokėti. Hipoteka užtikrintas sandoris, tiek hipotekos lakštai buvo pasirašyti iki CK 4.174 str. pakeitimo, o sandorių sudarymo metu minėtame CK straipsnyje buvo numatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipoteka, išieškojimas. Kadangi materialinės teisės normos taikomos tos, kurios galiojo materialinio santykio atsiradimo metu, todėl laikytina, jog notarė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 4.174 str. redakcija, galiojusia iki 2012-07-01 (CK 1.7 str.). Pasisakydami dėl notarės veiksmų neteisėtumo, pareiškėjai vadovaujasi ir ta aplinkybe, kad vykdomuosiuose įrašuose turėjo būti nustatytas pardavimo iš varžytynių eiliškumas. Teismas kritiškai vertino argumentą, kad nebuvo susitarta dėl pardavimo iš varžytynių eiliškumo, nes hipotekos lakšto ID 01120050025568 duomenys (skiltyje „Pastabos“) patvirtina, kad tai pačiai 2005-12-01 Kredito sutarčiai Nr.05-084203-FA užtikrinti sudaromi keli lakštai, o įkeičiamas turtas parduodamas kartu (b.l. 31). Hipotekos lakšte ID 01120050026511 nustatyta pardavimo iš varžytynių eilė laikytina pertekline, tačiau nepažeidžiančia pareiškėjų interesų, kadangi minėtu hipotekos lakštu buvo įkeisti vienam savininkui priklausantys nekilnojamieji daiktai (b.l. 63). Hipotekos lakštus ID 10120050001516, ID 03120110006421 ir ID 06120050002508 nėra teisinio pagrindo laikyti bendrąja hipoteka, kadangi vienu atveju (ID 10120050001516 ir 03120110006421) buvo įkeistas vienas nekilnojamasis daiktas, priklausantis keliems savininkams, kitu atveju (ID 06120050002508) – įkeisti keli nekilnojamieji daiktai, priklausantys vienam savininkui, o pagal CK 4.183 str. redakciją, galiojusią sandorio sudarymo metu, bendroji hipoteka – keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti skolinį įsipareigojimą. Teismas pažymėjo, kad LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta vykdomojo įrašo forma, kurioje nėra numatyta galimybė notarui nustatyti varžytynėse parduodamų nekilnojamųjų daiktų eiliškumą. Kai bendrosios hipotekos sutartimi nenustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė, teismas turi nustatyti išieškojimo iš daiktų eilę, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (LR CK 4.174 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai G. M., G. M., A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad skolininkui nustatytu terminu negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarę S. B., kuri išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 455, Nr. 456, Nr. 457 str., 458 str., 459 str. Jų pagrindu notarė banko naudai priverstinai nurodė išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą arba nesumokėjus skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis subsidiariai iš skolininko įkaito davėjų G. M. ir V. M.. Pirmosios instancijos teismas kiekvieną hipotekos sandorį vertino izoliuotai, atsižvelgdamas į tai, koks turtas buvo įkeistas kiekvienu atskiru hipotekos lakštu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepaisant to, kad hipotekos sutartis buvo įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialinių santykių turinį visi hipotekos lakštai kvalifikuotini, kaip viena jungtinės hipotekos sutartis, atitinkamai šalių santykiams turi būti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės. Apeliantai teigia, jog nesant šalių suderintos valios dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės, negalima vykdyti išieškojimo, kol tokia eilė nebus nustatyta, nes tai pakeistų įkaito davėjo interesus. Kreditoriui perdavus kiekvieną iš notarės išduotų vykdomųjų įrašų vykdyti skirtingiems antstoliams, būtų pažeista imperatyvi LR CK 4.195 str. 3 d. nuostata, pagal kurią iš svetimo daikto galima išieškoti tik tiek, kiek įmanoma reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininko turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010) konstatavo, jog teismas turi nustatyti išieškojimo iš daiktų eilę, pažymėjo, kad pardavimo iš varžytynių eilę turi nustatyti hipotekos teisėjas, nagrinėjantis kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Po hipotekos reformos hipotekos teisėjų funkcijas iš esmės perėmė notarai, todėl būtent notarams tenka pareiga ne tik užtikrinti sudaromų hipotekos sandorių atitikimą teisės aktų reikalavimams, bet ir pareigą, prieš pradedant išieškojimo veiksmus, nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eiliškumą. Pareiškėjai teigia, jog pirmąjį reikalavimą dėl notaro veiksmų teisėtumo atmetęs teismas, manydamas, jog reikalavimas dėl turto pardavimo eilės nustatymo turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujamasis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, galėjo dėl šio reikalavimo pereiti į ginčo teiseną ir spręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Apeliantai pažymėjo, jog pagal materialinių santykių turinį visi hipotekos lakštai kvalifikuotini, kaip viena jungtinė hipotekos sutartis (LR CK 4.195 str. 3 d.).

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, pirmosios instancijos teismo 2013-04-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nuo 2012-07-01 neveikia nei hipotekos skyriai, nei hipotekos teisėjai, todėl negalima vadovautis apeliantų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas, atsirado iki LR CK 4.174 str. ir 4.182 str. redakcijos, įsigaliojusios 2012-07-01, apeliantų atskirasis skundas atmestinas. Apeliantams ir bankui susitarus, kad tais atvejais, kai įstatymai numato, jog hipotekos lakšte būtų nustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka, tiek įkeisti daiktai būtų pardavinėjami kartu, todėl bet kokia įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka nepagrįstai modifikuotų ginčo hipotekos lakštus ir įsikištų į ginčo šalių tarpusavio santykius (LR CK 1.7 str., 4.174 str., 4.182 str., 4.183 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad Notarų vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarką reguliuoja Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144. Notaras neturėjo ir neturi nei procesinių teisių, nei pareigų, atliekant vykdomuosius įrašus, nustatyti išieškojimo varžytynėse eiliškumą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje tinkamai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais (LR CK 4.192 str. 4 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Tai, kad CPK 511 straipsnis numato galimybę ypatingosios teisenos tvarka pateikti skundą dėl

atlikto notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti, nereiškia, kad galima nepareiškus ieškinine tvarka ieškinio reikalavimų, ginčyti kreditoriaus veiksmus ar notarinio veiksmo teisinius rezultatus.

Pareiškėjai 2013-03-04 kreipėsi į teismą su skundu, prašydami ypatingosios teisenos tvarka panaikinti notarės 2013-02-07 išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 455., Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458, Nr. 459 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. M. ir įkaitų davėjų G. M. bei A. M. hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai, nes negalima ypatingosios teisenos tvarka ginčyti notarinio veiksmo teisinio rezultato – vykdomojo įrašo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai prašo skundu dėl notaro atliktų veiksmų nustatyti įkeisto turto padavimo varžytynėse eilę skunde nustatyta tvarka, parodo, kad pareiškėjai siekia modifikuoti hipotekos sandorius, kurių pakeitimas arba išieškojimo eiliškumo nustatymas galimas ginčo teisenos tvarka.

Nuo 2012-07-04 įsigaliojusio LR CK 4.194¹ straipsnio, reglamentuojančio skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Tai reiškia, kad tiek skolininkas, tiek įkaito davėjas turi teisę ieškinine tvarka kreiptis į teismą, ginčydamas kreditoriaus veiksmų teisėtumą, tame tarpe notaro išduotus vykdomuosius įrašus, bei siekdamas modifikuoti prievolę, nustatyti įkeisto turto objektų pardavimo eiliškumą, bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne ypatingos teisenos tvarka skųsti atliktų notarinių veiksmų teisinį rezultatą.

Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 buvo konstatuota, jog pardavimo iš varžytynių eilę turi nustatyti hipotekos teisėjas, nagrinėjantis kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, savaime nereiškia, kad notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, vykdo teismo funkcijas ir gali savo iniciatyva modifikuoti šalių prievoles, ar hipotekos sandorius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR Notariato įstatymo 26 straipsnio 15 punktas numato, kad notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Nei Notariato įstatymas, nei LR CK, nei Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta vykdomojo įrašo forma nenumato notarui pareigos nustatyti įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne notaras, bet teismas, skolininkui ar įkaito davėjui ieškinine tvarka pareiškus ieškinį, turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeisto turto objektų eilę, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės modifikuoti šalių sutartines prievoles, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant skundą dėl notaro atliktų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertintina apeliantų argumentą, jog pirmąjį reikalavimą dėl notaro veiksmų teisėtumo atmetęs teismas, manydamas, jog reikalavimas dėl turto pardavimo eilės nustatymo turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujamasis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, galėjo dėl šio reikalavimo pereiti į ginčo teiseną ir spręsti pagal ginčo teisenos taisykles, nes LR CPK 443 straipsnio 7 dalis numato, kad bylos dėl notaro veiksmų apskundimo teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tai reiškia, kad teismas neturi pareigos savo iniciatyva iš ypatingosios teisenos pereiti į ginčo teiseną.

Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl notaro veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio tiek skolininkui, tiek įkaito davėjui ieškinine tvarka kreiptis į teismą, ginčijant kreditoriaus veiksmų teisėtumą, tame tarpe notaro išduotus vykdomuosius įrašus, bei siekiant modifikuoti prievolę, nustatant įkeisto turto objektų pardavimo eiliškumą, bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 4.194¹ str., CPK 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 511 str., 513 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.