Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-3015-345/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
2A-3015-345/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34201-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Ieškovas
UAB „Rimansta“
Trečiasis asmuo
UAB „Tornis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-3015-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34201-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2573-872/2015 pagal ieškovo UAB „Rimansta“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Tornis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rimansta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE 1 340 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Rimansta“ paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 20 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Tornis“ sudarė Vilkiko ir puspriekabės nuomos sutartį Nr. RIM 13/10/31 (toliau – Sutartis), pagal kurią atlygintinai išnuomojo trečiajam asmeniui vilkiką Mercedes Benz, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHMITZ 2SW 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 7 d. trečiajam asmeniui UAB „Tornis“ išnuomota transporto priemonė, kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ERGO Insurance SE atsakovas, pateko į eismo įvykį. Nors atsakovas išmokėjo draudimo išmoką, tačiau neatlygino transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo išlaidų bei ieškovo negautų pajamų, kurias sudaro trečiojo asmens nesumokėtas nuomos mokestis dėl negalėjimo naudotis transporto priemone.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 558 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, remdamasis ieškovo direktoriaus, vadybininko paaiškinimais, pastarojo 2014 m. sausio 8 d. tarnybiniu pranešimu, sprendė, kad ieškovas atsakovą apie eismo įvykį informavo 2014 m. sausio 7 d., bet ne 2014 m. sausio 27 d., kaip teigė atsakovas. Dėl šios išvados teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų buvęs informuotas apie eismo įvykį 2014 m. sausio 7 d., nebūtų buvęs priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 str. 1 d.). Remdamasis tuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti žalos dydžio įvertinimo ataskaitos parengimo išlaidas, taip pat remdamasis ataskaitos duomenimis iš atsakovo ieškovui priteisė dalį ieškovo negautų pajamų (301,20 Eur) už transporto priemonės nuomą, t. y. už laikotarpį, kai ji buvo remontuojama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teigiama, kad apie 2014 m. sausio 7 d. eismo įvykį apeliantui buvo pranešta tik 2014 m. sausio 27 d. – tą įrodo garso įrašas, išrašas iš apelianto telefoninių įrašų programos „Cisco Unified Workforce“, kompiuterinės programos sukonfigūruota pretenzija, išrašai iš Draudimo įvykių registravimo kompiuterinės programos, telefonu registruojamų žalų registracijos žurnalo, ieškovo atstovės e. pranešimas, liudytojo S. K. parodymai. Taigi ieškovo turėtos žalos įvertinimo išlaidos nelaikytinos nei būtinomis, nei neišvengiamomis – apeliantas neperkėlė žalos nustatymo pareigos ieškovui (TVPCAPDĮ 15 str. 2, 3 d., Taisyklių 13, 28 p.).

Ieškovas savanoriškai atleido trečiąjį asmenį nuo Sutarties įvykdymo (Sutarties 3.2.15, 5.4 p.). Taigi ieškovo negautos nuomos pajamos nėra jo nuostoliai. Be to, puspriekabės sugadinimas negalėjo turėti jokios reikšmės vilkiko nuomai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsikertant į skundo argumentus, atsiliepime teigiama, kad apie draudiminį įvykį apeliantas buvo informuotas 2015 m. sausio 7 d., t. y. eismo įvykio dieną. Nepriklausomas ekspertas buvo pasamdytas, kadangi apelianto pasiūlytas draudimo išmokos dydis buvo mažesnis, nei patirta žala. Visi apelianto nurodomi įrodymai yra sukonfigūruoti pagal jo paties duomenis, todėl jų įrodomoji reikšmė yra abejotina. Kadangi trečiasis asmuo dėl eismo įvykio negalėjo naudotis transporto priemone, būtų nesąžininga aiškinti Sutartį apelianto siūlomu būdu, t. y. kad trečiasis asmuo privalėjo mokėti nuomos mokestį, nors negalėjo naudotis nuomos objektu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Apeliacinio skundo pagrindai suponuoja, kad apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl pirmojo aspekto pažymėtina, kad jis susijęs su priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų parengtų ir pateiktų į bylą, taip pat su jais susijusių liudytojų parodymų vertinimu. Taigi įrodymų vertinimo procesas šioje byloje neišvengiamai susijęs su tikimybių pusiausvyra, paremta labiausiai tikėtinos įvykių eigos konstatavimu (CPK 185 str.). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, kada ieškovas pranešė apeliantui apie draudiminį įvykį, t. y. ar 2014 m. sausio 7 d., ar 2014 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apie draudiminį įvykį apeliantas buvo informuotas 2014 m. sausio 7 d., padarė remdamasis ieškovo pateiktais vidinio pobūdžio dokumentais ir ieškovo darbuotojų paaiškinimais, jog draudiminis įvykis buvo užregistruotas 2014 m. sausio 7 d. paskambinus apelianto nurodytu trumpuoju numeriu (I b. t., l. 180). Vis dėlto iš apelianto pateiktų dokumentų (ieškovo ir apelianto atstovų susirašinėjimo e. laiškais medžiaga, 2014 m. sausio 27 d. ieškovo pretenzija (I b. t., l. 75, 152–160) matyti, kad žalos ir draudiminio įvykio administravimo procedūra buvo pradėta tik po to, kai ieškovas pateikė apeliantui pretenziją ir kitus TVPCAPDĮ 15 str. 1 d. įvardytus dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien tik ieškovo paaiškinimų pakanka spręsti, jog apie eismo įvykį ieškovas apeliantui pranešė 2014 m. sausio 7 d., bet ne 2014 m. sausio 27 d. TVPCAPDĮ 15 str. 1 d. nustatyto termino pretenzijai pareikšti laikymosi ar nesilaikymo aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas iš anksto, t. y. prieš sudarydamas sąlygas apeliantui įvertinti padarytos žalos dydį, kreipdamasis į UAB „Asistavita“ dėl žalos dydžio nustatymo prisiėmė ir su tuo susijusių išlaidų naštą. Apelianto sutikimas su UAB „Asistavita“ vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantui galima priskirti pareigą atlyginti vertinimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovo patirtais nuostoliais reikėtų laikyti ir nuomos mokesčio dalies netekimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal Sutarties 5.4 punkto sąlygą: „Nuomininko prastovos dėl eismo įvykio, kurio metu Turtas buvo sugadintas, <...> nesuteikia teisės nemokėti nuomos mokesčio“, ieškovas turėjo teisę reikalauti iš trečiojo asmens mokėti nuomos mokestį ir už laikotarpį, kai buvo remontuojama transporto priemonė. Atleidęs trečiąjį asmenį nuo šios prievolės, ieškovas neįgijo teisės reikalauti negautų pajamų kompensacijos iš apelianto.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas suteikia teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliantui iš ieškovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo UAB „Rimansta“ reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE iš ieškovo UAB „Rimansta“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis