- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- I-101-355/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys, susipažinęs su gautu pareiškėjos Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovės Teisės departamento juriskonsultės A. J. skundu dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“ panaikinimo bei įpareigojimo B. Ž. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisiją pašalinti pažeidimą, išbraukiant iš ginčijamo 2010 m. liepos 22 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-222 I dalies AB „ORLEAN Lietuva“, kaip įmonę turėjusią įtakos jo įgytai ligai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. lapkričio 5 d. dieną Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos Akcinės bendrovės „ORLEAN Lietuva“ (toliau – Bendrovė) atstovės Teisės departamento juriskonsultės A. J. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“, kuriuo buvo pripažinta, jog VDI Telšių skyriuje sudaryta B. Ž. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos.
B. Ž. profesinės ligos tyrimo komisija 2010 m. liepos 22 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau – Aktas) I dalyje nustatė, jog paskutinė įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę ligą, buvo Bendrovė. Akto II dalyje 2010 m. liepos 27 d. B. Ž. diagnozuota profesinė liga. Bendrovė, nesutikdama su Akto I dalyje įrašytais duomenimis, jog ji yra paskutinė B. Ž. darbovietė, apskundė Akto I dalį Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris 2010 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“, kuriuo VDI Telšių skyriaus Akto nepakeitė ir skundo netenkino. 2010 m. spalio 6 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris atsisakė skundą priimti ir išaiškino pareiškėjos teisę pagal bylos teismingumą kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Pareiškėjos Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovės Teisės departamento juriskonsultės A. J. skundas atsisakytinas priimti, nes nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
1999 m. sausio 14 dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. V1II-1029 25 straipsnio l dalis nurodo, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualus teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 44 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų (toliau – CDME) komisija. CDME komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau - Tyrimo ir apskaitos nuostatai) 31,32 punktai bei Profesinių ligų priežasčių reglamento (toliau – Reglamentas) 39 punktas numato, kad suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, į CDME komisiją turi kreiptis raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Darytina išvada, kad įstatymu (DSSĮ 44 straipsnio 13 dalis) yra nustatyta, jog ginčams dėl profesinės ligos nustatymo (nenustatymo) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš Tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkto bei Reglamento 39 punkto nuostatų, numatančių, kad skundą CDME komisijai suinteresuotas asmuo gali paduoti per nustatytą terminą, kuris skaičiuojamas nuo akto gavimo dienos, seka išvada, kad skundą CDME komisijai suinteresuotas asmuo gali paduoti profesinės ligos tyrimo komisijai visiškai užbaigus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą (nustatyta tvarka atlikus veiksmus dėl akto I-osios ir II-osios dalyse nurodytų aplinkybių nustatymo, po to komisijai pasirašius visą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėja ginčą kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto, kuriuo B. Ž. nustatyta profesinė liga.
Taigi nors Akto I-oji („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) ir II-ji („Profesinės ligos patvirtinimas“) dalys pildomos atskirai, tačiau užbaigtas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas yra vientisas dokumentas, kuriuo pirmiau minėtais teisės aktais numatyta tvarka nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga. Vadinasi, ginčai dėl užbaigto profesinės ligos tyrimo komisijos akto turėtų vykti laikantis privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Iš su pareiškėjos pateiktu skundu pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčą kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto ir siekia nuginčyti profesinės ligos B. Ž. nustatymą ta apimtimi, kiek tai yra susijęs su jo darbu Bendrovėje, todėl laikytina, jog skundas teismui paduotas tinkamai nepasinaudojus šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, t.y. kreipiantis į CDME komisiją, kuriai priėmus atitinkamą sprendimą ir pareiškėjui su juo nesutinkant, šis sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui (ABTĮ 25, 32 straipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Iš turimos medžiagos matyti, kad ginčas dėl profesinės ligos nustatymo šiuo konkrečiu atveju yra kaip tik kilęs iki CDME komisijos išvados priėmimo. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į VDI ir gavusi atsakymą pareiškėjos atstovė skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o ne kaip numatyta – CDME komisijai, t.y. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jos skundas atsisakytinas priimti.
Gavus CDME komisijos išvadą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos Akcinės bendrovės „ORLEAN Lietuva“ atstovės juriskonsultės A. J. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“, kuriuo buvo pripažinta, jog VDI Telšių skyriuje sudaryta B. Ž. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, atsisakyti priimti, nes nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Pasiūlyti pareiškėjai dėl skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“, kuriuo buvo pripažinta, jog VDI Telšių skyriuje sudaryta B. Ž. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjos atstovei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.