Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-337-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
1A-164-337-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
V. V., R. S.

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-337/2007 m.

Teisėja Gražina Kazilionienė(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRE NDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Bronės Vidzėnienės, Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjams Irutei Čiukšytei, Stanislovui Butkevičiui,nuteistiesiems V. V., R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 319 str. 1 d. (smurto veiksmai prieš pavaldinius nuo 2003-07-25 20.00 val. iki 2003-07-26 1.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- BK 320 str. 2 d. (pavaldinių žeminimas nuo 2003-07-25 20.00 val. iki 2003-07-26 1.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

- BK 319 str. 1 d. (smurto veiksmai prieš pavaldinius 2003-07-26 apie 22.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- BK 320 str. 2 d. (pavaldinių žeminimas 2003-07-26 apie 22.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

- BK 319 str. 1 d. (smurto veiksmai prieš pavaldinius 2003-07-28 nuo 14.00 val. iki 18.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- BK 320 str. 2 d. (pavaldinių žeminimas 2003-07-28 nuo 14.00 val. iki 18.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

- BK 319 str. 1 d. (smurto veiksmai prieš pavaldinius 2003-07-30 nuo 9.00 val. iki 12.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- BK 320 str. 2 d. (pavaldinių žeminimas 2003-07-30 nuo 9.00 val. iki 12.00 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., V. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 319 str. 1 d. (smurto veiksmai prieš pavaldinius 2003-07-27, apie 0.30 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- BK 320 str. 2 d. (pavaldinių žeminimas 2003-07-27, apie 0.30 val.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš V. V. ir R. S. priteista po 102 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, laikotarpyje nuo 2003-07-25 20.00 val., iki 2003-07-26, 01.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini), pratybų metu, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos, o būtent: rankos kumščiu sudavė vieną smūgį eil. M. N. į krūtinės sritį bei 2-3 sekundes, ranka, smėliu trynė jo veidą, eil. M. B. vieną kartą spyrė į dešinės rankos riešą, vieną kartą koja žėrė smėlį į veidą, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius į krūtinės sritį, du kartus ranka žėrė smėlį į veidą bei vieną kartą medžio šakele trenkė per sprandą, eil. P. Č. du kartus koja žėrė smėlį į veidą, nemažiau kaip du kartus sudavė kumščiais į krūtinės sritį, vieną kartą spyrė į krūtinės sritį bei ranka grūdo smėlį į burną ir reikalavo jį ryti, eil. V. Ž. nuo galvos nuėmęs kepurę, ant jos uždėjo saują smėlio ir, uždėjęs kepurę ant galvos, reikalavo daryti atsispaudimus bei koja žėrė smėlį į veidą, eil. G. M. nuo galvos nuėmęs kepurę, į ją įdėjo smėlio ir, uždėjęs kepurę ant galvos, reikalavo bėgti bei koja žėrė smėlį į veidą, eil. L. M. vieną kartą ranka bei vieną kartą koja žėrė smėlį į veidą, eil. R. B. delnais sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, eil. J. D. keturis kartus ranka žėrė smėlį į veidą, dešinės rankos kumščiu, vieną kartą sudavė į krūtinės sritį, eil. A. J. tris kartus ranka žėrė smėlį į veidą bei smėliu trynė veidą, vieną kartą koja spyrė į sėdmenis, eil. D. S. vieną kartą ranka žėrė smėlį į veidą, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinės sritį, eil. R. Š. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį bei keletą sekundžių smėliu trynė jo veidą, bei keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003-07-26, apie 22.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini), naktinės topografijos pratybų metu, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos, o būtent: eil. R. Š. virve surišęs kojas, virvės galą prikabino prie tarnybinio automobilio Chevrolet ir atsisėdęs į automobilį, tempė jį apie 15 metrų, eil. M. B. uždėjęs koją ant krūtinės, spaudė keletą sekundžių, po to uždėjo koją jam ant veido ir spaudė apie 15 sekundžių, veikdamas kartu su būrio kariu, jaunesniuoju seržantu R. S., virve surišęs eil. M. N. ir eil. M. B. kojas, virvės galą prikabino prie tarnybinio automobilio Chevrolet, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), davė aiškiai neteisėtą įsakymą jaunesniajam seržantui R. S. automobiliu juos tempti, jaunesniajam seržantui R. S. automobiliu tempiant apie 50 metrų už kojų pririštus karius, bei keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003-07-28, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 18.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, pratybų metu, Žeimenos upėje, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos, o būtent: eil. P. Č. rankomis panardino po vandeniu bei laikė apie 40 sekundžių, po to, tokiu pat būdu, tris kartus nardino jį po vandeniu ir kiekvieną kartą laikė po 10 sekundžių, eil. M. B. du kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 3 sekundes, eil. V. Ž. du kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 10-15 sekundžių, po to, kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, eil. G. M. du kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 30-40 sekundžių, po to apie minutę rankomis smaugė jo kaklą ir panardinęs po vandeniu laikė apie 30-40 sekundžių, eil. L. M. vieną kartą rankomis panardino po vandeniu bei laikė apie 15 sekundžių, vieną kartą dešine ranka trenkė per sprandą bei rankomis suėmęs už kaklo panardino po vandeniu ir laikė apie 20 sekundžių, eil. R. Š. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 5-10 sekundžių, eil. A. U. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 10-15 sekundžių, bei keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003-07-30, laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 12.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini), pratybų metu, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos, o būtent: eil. M. N. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 4-5 sekundes, eil. M. B. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 20 sekundžių, eil. P. Č. du kartus rankomis panardino po vandeniu bei laikė nenustatytą laiką, eil. G. M. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po minutę, eil. L. M. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 15 sekundžių, po to du kartus rankomis panardino po vandeniu ir kiekvieną kartą laikė po 10 sekundžių, eil. A. J. dešimt kartų rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 20 sekundžių, eil. D. S. nemažiau kaip du kartus rankomis bei koja panardino po vandeniu ir kiekvieną kartą laikė po 5 sekundes, eil. R. Š. tris kartus rankomis panardino po vandeniu bei kiekvieną kartą laikė po 5 sekundes, po to keturis kartus rankomis panardino po vandeniu ir kiekvieną kartą laikė po 25 sekundes, eil. A. U. tris kartus rankomis panardino po vandeniu ir kiekvieną kartą laikė po 5 sekundes, po to, vieną kartą rankomis ir koja panardino po vandeniu bei laikė apie 20-30 sekundžių bei keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

R. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione, 2003-07-27, apie 00.30 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, naktinės topografijos pratybų metu, veikdamas kartu su būrio vadu vyresniuoju leitenantu V. V., tyčia žemino pavaldžius karius, eil. M. N. ir eil. M. B., vyresniajam leitenantui V. V. keikiant karius necenzūriniais žodžiais, keletą sekundžių koja spaudžiant eil. M. B. krūtinę ir apie 15 sekundžių spaudžiant jo veidą, virve surišus karių eil. M. N. ir eil. M. B. kojas bei virvės galą prikabinus prie tarnybinio automobilio Chevrolet, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), jis panaudojo psichologinę prievartą ir fizinį smurtą prieš pavaldžius karius eil. M. N. ir eil. M. B., sėdo į automobilį Chevrolet, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), ir apie 50 metrų juos tempė, tuo eil. M. N. ir eil. M. B. sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes neteisingai pritaikytas baudžiamojo proceso įstatymas, numatantis įrodinėjimą, o pats nuosprendis priimtas neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjus bylą ir negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Apeliantas teigia, kad neįrodyta, jog jis įvykdė BK 319 str. 1 d. ir 320 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nes jis tik bandė savo noru paskirtus į bataliono žvalgų būrį karius paruošti pagal žvalgams keliamus reikalavimus, tačiau dėl blogos šių karių atrankos (iš dvylikos karių tik trys buvo sveiki ir galintys tinkamai atlikti privalomąją karo tarnybą), jiems keliamos užduotys buvo per sunkios, todėl, siekdami sumažinti fizinius krūvius, kariai, negalintys tinkamai tarnauti dėl savo sveikatos ir ieškodami visų įmanomų būdų išvengti karo tarnybos sunkumų, apskundė jo veiksmus ir taip nušalino jį nuo būrio vado pareigų. Apeliantas taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais įrodyta tik tai, kad nukentėjusieji ir jis tarnavo kariuomenėje, nukentėjusieji buvo jo pavaldiniai ir jie visi kartu buvo pratybų rajone, tačiau nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes nukentėjusieji siekė pakeisti tarnybos vietą, o vadovybei pradėjus aiškintis to priežastis, nukentėjusiesiems neliko nieko kito, kaip pateikti versiją, jog jis nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusieji ir liudytojai nematė bei iš kitų šaltinių nežino, jog jis pririšo prie automobilio bei davė nurodymą tempti du karius – M. N. ir M. B. – ir R. S. tokį jo nurodymą įvykdė. Be to, nė vienas nukentėjusysis iš jo nereikalavo atlyginti jokios žalos – nei turtinės, nei neturtinės – ir tuo jie pripažino, kad jiems nėra padaryta jokia žala, todėl darytina išvada, kad jis jokių nusikalstamų veikų jų atžvilgiu neįvykdė. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam pateikti kaltinimai dėl BK 319 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų įvykdymo yra nepagrįsti, nes BK 320 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika apima BK 319 str. 1 d. numatytą veiką (BK 319 str. 1 d. numatyta veika – fizinio smurto panaudojimas prieš pavaldų karį, o BK 320 str. 2 d. numatyta veika – kario žeminimas panaudojant fizinį smurtą). Be to, neįrodyta, jog jis turėjo tikslą pažeminti jam pavaldžius karius, todėl neįrodyta BK 320 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinoji sąlyga – veikos tikslas. Be to, nukentėjusieji teisme negalėjo nurodyti, ar jų atžvilgiu panaudoti jo išsireiškimai yra įžeidžiantys bei žeminantys jų garbę ir orumą. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką to paties asmens (ar asmenų grupės, kurios sudėtis nesikeičia) atžvilgiu padarius tapačias (nesiskiriančias savo pobūdžiu) nusikalstamas veikas ir šias nusikalstamas veikas atlikus per trumpą laikotarpį, šios veikos kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, susidedantys iš kelių epizodų, o ne kaip atskiri nusikaltimai, už kuriuos skiriamos atskiros bausmės, todėl apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad jis įvykdė keturis atskirus nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-09 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes apylinkės teismas vertino neteisėtu būdu gautus įrodymus, prieštaringus nukentėjusiųjų M. N. bei M. B. parodymus, prieštaravimai byloje nepašalinti ir apylinkės teismas rėmėsi tik jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, o įrodymų, paneigiančių jo kaltę, nevertino ir jų nenagrinėjo, todėl šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę grindė jo paties, nukentėjusiųjų M. N., M. B. ir liudytojo M. B. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, skunde dėsto nukentėjusiųjų M. N., M. B. bei liudytųjų M. B. ir V. F. parodymus bei teigia, kad šiais įrodymais jo kaltė neįrodyta. Be to, jis neturėjo pavaldinių ir nebuvo vadu, todėl apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš jam pavaldžius karius ir panaudodamas fizinį smurtą žemino kitus karius. Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo suteikti prioriteto neteisėtu būdu gautiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams ir daryti išvadas, prieštaraujančias kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas turėjo kritiškai vertinti ne jo, bet nukentėjusiųjų M. N. ir M. B. parodymus, nuosprendis negalėjo būti grindžiamas prielaidomis, o kiekviena abejonė turėjo būti vertinama jo naudai, todėl apylinkės teismas pažeidė 20 str. 4 d. ir 5 d. bei netinkamai nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais grindžiamas nuosprendis. Be to, jis ir V. V. buvo kaltinami tame pačiame epizode, tačiau šiame epizode jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos skiriasi, todėl esant šiems pažeidimams ir neatitikimams jam bei V. V. inkriminuotose veikose, teismas BPK 254 str. 3 d. tvarka bylą turėjo perduoti prokurorui, tačiau apylinkės teismas, nesilaikydamas BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimų bei padarydamas esminį BPK numatytos kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, to nepadarė ir nuosprendyje dėl to nieko nepasisakė. Be to, kaltinime V. V. nurodyta, kad pastarasis „davė aiškiai neteisėtą įsakymą j.seržantui R. S. juos tempti“, tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 321 str., jam neinkriminuota. Be to, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė jį už veikas, kurių jis nepadarė, nes iš nuosprendžio neaišku, kuo jo veikoje pasireiškė kario terorizavimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas, todėl akivaizdžiai buvo pažeistas Konvencijos 6 str. 3 d. a) p., kur įtvirtinta kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2003-10-14 jis buvo apklaustas liudytoju, prieš tai būdamas įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., 2003-12-17 dalyvavo akistatoje su įtariamuoju V. V. kaip liudytojas, o 2005-01-10 jam buvo pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos padarymu ir po to jis buvo apklausiamas įtariamuoju, liudytojai M. N., M. B., P. Č., G. M., L. M., R. B., M. D. ir A. J. apklausti pažeidžiant 1999-05-20 įstatymu Nr.VIII-1191 patvirtinto Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 63 str. l d., 2 d., 64 str. 4 d., 68 str. l d., 3 d. ir 69 str. 3 d. bei 4 d. reikalavimus, tuo buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d., BPK 11 str., 20 str. 1 d., 4 d., 80 str. l d., 183 str., reikalavimai, t.y. šie duomenys gauti neteisėtomis priemonėmis, dėl ko jo atžvilgiu baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta. Apelianto teigimu, iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, o teismas neturėjo iš jo ir V. V. priteisti po 102 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti. Net ir tuo atveju, jeigu jis būtų padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes yra idealioji nusikaltimų sutaptis.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

V. V. skundas tenkintinas iš dalies, R. S. skundas tenkintinas pilnai.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 319 str. 1 d. ir 320 str. 2 d.

Pagal BK 320 str. 2 d. atsako karys, kuris žemino ar terorizavo kitą karį, panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą. Esminis skirtumas tarp BK 319 str. ir 320 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties yra objektas – pagal 319 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra vado (kario) ir jam pavaldaus kario tarpusavio santykiai, o BK 320 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra kario ir jam nepavaldaus kito kario tarpusavio santykiai. Taigi, BK 319 str. ir 320 str. numatytos atskiros ir savarankiškos nusikalstamos veikos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. V. apeliacinio skundo teiginys, kad BK 320 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika apima BK 319 str. 1 d. numatytą veiką, nepagrįstas ir jis atmetamas.

Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje išdėstęs įrodymus, neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų, o apsiribojo tik paviršutiniu teiginiu, jog „byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina“ V. V. ir R. S. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinimo jiems pakartojimu ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų pakartojimu, tuo nesilaikė BPK 305 str. reikalavimų.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. V., būdamas profesinės karo tarnybos kariu ir eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, t.y. vadovaudamas žvalgybos būriui, kuris sudarytas iš privalomąją (pradinę) ir profesinę karo tarnybą atliekančių karių, naudojo fizinį smurtą tik prieš jam pavaldžius privalomąją (pradinę) karo tarnybą atliekančius karius ir juos žemino, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 319 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad V. V. ir R. S., panaudodami fizinį smurtą ar ginklą, žemintų ar terorizuotų kitus, jiems nepavaldžius karius, nėra. Taigi, nesant vieno iš BK 320 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtino požymio – objekto (kario ir jam nepavaldaus kito kario tarpusavio santykių) – laikytina, kad V. V. ir R. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 320 str. 2 d., požymių. Nuosprendžio dalis, kuria V. V. bei R. S. pripažinti kaltais pagal BK 320 str. 2 d., naikintina, priimtinas naujas nuosprendis ir jie iš šio kaltinimo išteisintini (BPK 329 str. 1 p.).

(duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo motyvų

V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 319 str. 1 d., įrodyta jo paties, kito kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusieji M. B., G. M., L. M., R. B., R. Š., J. D., D. S., V. Ž., M. N., parodė, kad jiems atliekant privalomąją karinę tarnybą, įvykių metu jų būrio vadas V. V. prieš juos smurtavo, jie matė, kaip vadas V. V. fiziškai smurtavo prieš kitus, privalomąją karinę tarnybą atliekančius karius. Liudytojai D. P., G. N., Ž. V., A. S., K. R. ir kaltinamasis R. S., kurie įvykių metu buvo profesinės karinės tarnybos kariai, pavaldūs V. V., parodė, kad V. V. įvykių metu fiziškai smurtavo prieš privalomąją karinę tarnybą atliekančius karius. P. (duomenys neskelbtini) iš esmės neginčija nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, tačiau pateikia savo veiksmų motyvaciją ir teigia, kad jis taip elgėsi neturėdamas tikslo pažeminti karius, o siekdamas žvalgų būryje tarnaujančius karius paruošti pagal žvalgams keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusieji ir liudytojai pažinojo V. V. kaip būrio vadą ir su juo nekonfliktavo. Byloje nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai iki įvykių būtų susipykę su V. V. ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį, kaltindami nusikalstamų veikų padarymu. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, pats V. V. šių parodymų iš esmės neginčija, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. V. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes kariai, ieškodami visų įmanomų būdų išvengti karo tarnybos sunkumų ir siekdami pakeisti tarnybos vietą, apskundė jo veiksmus, o karinei vadovybei pradėjus aiškintis to priežastis, nukentėjusiesiems neliko nieko kito, kaip pateikti versiją, jog jis nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas ir taip nušalinti jį nuo būrio vado pareigų, nepagrįsti ir atmetami.

Ginčydamas savo kaltę apeliantas tvirtina, kad jo nekaltumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nei vienas nukentėjusysis iš jo nereikalavo jokios – nei turtinės, nei neturtinės – žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji iš tiesų nepasinaudojo savo teise gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia V. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kita vertus, dalis nukentėjusiųjų, nors ir nereikalaudami žalos atlyginimo, su V. V. taikytis nesutiko ir jam neatleido.

Sprendžiant klausimą, ar buvo įvykdyta viena tęstinė nusikalstama veika ar kelios pavienės nusikalstamos veikos, svarbu nustatyti nusikalstamos veikos baigtumo momentą. BK 319 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nes jos pasekmės iškeltos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl BK 319 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika baigiama vadui, einančiam karo tarnybos pareigas, pradėjus naudoti fizinį smurtą prieš jam pavaldų karį (pavaldžius karius). Baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad V. V. prieš nukentėjusiuosius smurtavo skirtingu laiku ir skirtingose vietose, t.y. 2003-07-25 nuo 20.00 val. iki 2003-07-26 1.00 val., 2003-07-26 apie 22.00 val., 2003-07-28 nuo 14.00 val. iki 18.00 val. ir 2003-07-30 nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Tokiu būdu V. V. savo veiksmais įvykdė keturias formaliosios sudėties nusikalstamas veikas, numatytas BK 319 str. 1 d., todėl apylinkės teismas teisingai V. V. veiksmus kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmes V. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 str. nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė. (duomenys neskelbtini) už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir atidėdamas V. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, apylinkės teismas BK nuostatų taip pat nepažeidė.

D. R. S. apeliacinio skundo motyvų

Apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 319 str. 1 d., iš esmės grindžiama nukentėjusiųjų M. N., M. B. parodymais ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. B. parodė, kad matė, jog jį surišo V. V., tačiau nematė, kad tarnybinį automobilį, kuriuo jie kartu su M. N. buvo velkami, vairavo R. S.. Apie tai, kad šį automobilį vairavo R. S., sužinojo vėliau, tačiau iš kur, nurodyti negalėjo. Nukentėjusysis M. N. teismo posėdžio metu parodė, jog jį tempė V. V., tačiau vėliau parodė, jog jį tempė R. S.. Apie tai, kad jį kartu su M. B. automobiliu tempė R. S., jis sužinojo vėliau iš nuogirdų. R. S. jis pretenzijų neturi. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. B. patvirtino savo parodymus, tačiau šie parodymai iš dalies pagrįsti nuogirdomis ir spėjimais. P. R. S. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino, jog jis automobiliu tempė prie jo pririštus nukentėjusiuosius M. N. ir M. B., tačiau apylinkės teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir neigė automobiliu tempęs prie jo pririštus nukentėjusiuosius M. N. ir M. B.. R. S. savo parodymų pakeitimo priežastimi nurodė tai, kad jis tikėjosi likti Krašto apsaugos sistemoje ir norėdamas palengvinti savo vado padėtį, dalį atsakomybės prisiėmė sau, tačiau šiuo metu jis Krašto apsaugos sistemoje nebedirba ir duoda teisingesnius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu. R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu davė vienus kitiems iš esmės prieštaraujančius parodymus ir šiuo metu tuos prieštaravimus tarp R. S. parodymų pašalinti nebėra galimybės. Be to, teismo posėdyje apklausti liudytojai – profesionalios karo tarnybos kariai, jų tarpe ir vadai V. F. bei M. B. – parodė, kad skųsti vado veiksmus profesionalios karo tarnybos kariai bijojo dėl jų pačių karjeros, o privalomos karo tarnybos kariai – dėl galimų neoficialių nuobaudų, smurto ar neišleidimo atostogų į namus. Taip pat liudytojas Ž. V. – buvęs profesionalios karo tarnybos karys – parodė, kad kariuomenėje susiklostė tokia padėtis, kad neįmanoma į ką nors kreiptis, nes niekas neklausys, dėl ko jis išėjo iš darbo. Tai iš dalies pagrindžia R. S. teiginį, jog jis, tikėjęsis likti dirbti Krašto apsaugos sistemoje, bijojo dėl savo karjeros Krašto apsaugos sistemoje ir nenorėdamas jam metamų kaltinimų mesti savo vadui V. V. ir taip pabloginti jo padėtį, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dalį kaltės prisiėmė sau, tačiau teismo posėdžio metu, jau nebedirbdamas Krašto apsaugos sistemoje, davė faktines įvykio aplinkybes labiau atitinkančius parodymus.

Nuosprendyje nurodoma, kad R. S. parodymai yra paneigti nukentėjusiųjų parodymais, tačiau pats šis teiginys yra nepagrįstas. Nei nukentėjusysis M. N., nei M. B. teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad patys matė R. S. vairuojant automobilį, kuriuo, pririšus virvėmis jų kojas, jie buvo tempiami. Nukentėjusysis M. B. savo teiginį, jog juos tempusį automobilį vairavo būtent R. S., pagrindė tuo, kad apie šią aplinkybę sužinojo iš kitų, jo neįvardintų. Tačiau remtis parodymais, kai nenurodomas žinią pateikęs šaltinis, negalima. Jokių kitų R. S. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įvertinęs teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad R. S., veikdamas kartu su būrio vadu vyresniuoju leitenantu V. V., tyčia žemino pavaldžius karius – M. N. ir M. B. – prieš juos panaudojo psichologinę prievartą ir fizinį smurtą, sėdo į automobilį Chevrolet, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie 50 metrų juos tempė, tuo M. N. ir M. B. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiųjų nurodomos įvykio aplinkybės neįrodo, jog būtent R. S., vairuodamas automobilį Chevrolet, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 metrų tempė prie šio automobilio pririštus nukentėjusiuosius. Šios aplinkybės nepatvirtina ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytos aplinkybės. Atvirkščiai, tuo metu R. S. buvę vadai – liudytojai M. B. ir V. F. – parodė, jog kariai R. S. elgesiu nusiskundimų neturėjo. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis M. N..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. N. R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 319 str. 1 d., įrodymų byloje nėra, todėl nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 319 str. 1 d. naikintina ir R. S. iš šio kaltinimo išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 319 str. 1 d. bei 320 str. 2 d. ir V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 320 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

- V. V. ir R. S. pagal BK 320 str. 2 d. išteisinti nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

- R. S. pagal BK 319 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. V. V. pagal BK 319 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dviems metams devyniems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S. priteista valstybei 102 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Bronė VidzėnienėArnoldas Šukaitis