- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-240-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nutartimi G. K. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. To paties teismo 2011-08-24 nutartimi už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 231 str. 2 d., padarymą G. K. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nutartimi už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., padarymą G. K. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nutartimi G. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu G. K. atstovaujanti advokatė Aušra Ručienė prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį ir G. K. paskirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad teismo nutartis yra iš dalies neteisėta, pažeidžianti jo atstovaujamojo G. K. teises, numatytas BK 98 str., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant šį klausimą VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kada G. K. yra pas juos gydomas. Teismo posėdžio metu buvo pateikta 2010 m. gruodžio mėnesio Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad G. K. skirta priverčiamoji medicinos priemonė, taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau jau tuo metu G. K. buvo VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nors atstovė tvirtino, kad šioje ligoninėje jis gydomas nuo 2011 m. pavasario. Tačiau į šias aplinkybes teismas visiškai nekreipė dėmesio, jų netikrino. Todėl mano, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad G. K. atžvilgiu turi būti tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jos atstovaujamam G. K. dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo taikytas ambulatorinis stebėjimas. Nurodo, kad gydytojų išvadoje yra konstatuota, kad G. K. būsena gerėja, todėl vadovaujantis BK 98 str., BPK 405 str. nuostatomis jam turėjo būti pakeista pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis į lengvesnę, t. y. į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas, konstatuodamas, kad G. K. psichinė būsena yra nestabili, kad jo socialinis pavojingumas yra išlikęs, padarė neobjektyvią išvadą, prieštaraujančią gydytojų komisijos išvadai, kurioje konstatuota, kad G. K. būsena gerėja. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad G. K. būtų socialinei darbuotojai išsiuntęs grasinančio turinio laišką. Nurodo, kad teismas privalėjo aiškintis ir tas aplinkybes, dėl kokių priežasčių G. K. gydymas buvo koreguojamas tik nuo 2012 m., dėl kokių priežasčių pastarajam gydymas nebuvo koreguojamas nuo 2010 m. Esant šioms aplinkybėms, daro išvadą, kad G. K. buvo pradėtas gydyti tik nuo 2012 m. Mano, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad G. K. yra pripažintas kaltu byloje, kur nukentėjusioji gydytoja – psichiatrė, todėl buvo privalu tirti ir šias aplinkybes, ar užsitęsusiam G. K. gydymui konkrečioje gydymo įstaigoje neturi įtakos tam tikros aplinkybės. Nurodo, kad teismas visai nekreipė dėmesio į tai, kad G. K. yra įvykdęs nesunkius nusikaltimus, t. y. į veikų pavojingumą, kad pastarasis palaiko artimus ryšius su tėvais, broliais, žmona, mažamečiais vaikais, todėl G. K. taip ilgai laikant izoliuotą nuo šeimos, yra pažeidžiami jo mažamečių vaikų interesai, ribojamas jo bendravimas su pačiais artimiausiais žmonėmis, juolab kad jo būsena gerėja. Mano, kad yra visi pagrindai jam paskirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tuo labiau kad Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė nepaneigė to fakto, kad toks gydymas G. K. atžvilgiu gali būti taikomas. Šias aplinkybes patvirtino ir teikimo nagrinėjimo metu dalyvavęs G. K. brolis V. K..
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, gynėja advokatė – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skunde keliamas klausimas dėl G. K. gydymo parinkimo, teigiant, kad jam gydymas koreguotas ir jis buvo pradėtas gydyti ne nuo 2010 m., o tik nuo 2012 m. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis skunde keliamas klausimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Skundas nagrinėtinas tik dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymo pratęsimo G. K. ribose. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-02-07 nutartimi pagrįstai G. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti advokatės skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2012-01-13 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 20 matyti, jog G. K. serga psichine liga – šizotipiniu sutrikimu. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad 2008 m. prasidėjus nesitarimams su pirmąja žmona dėl alimentų, antstoliai iš G. K. išreikalavo 16 000 Lt. Buvo areštuotas jo turtas, sąskaitos. G. K. bandė tartis su antstoliais, bet jam nepavyko. Kelis kartus siuntė antstoliams laiškus su nuotraukomis, kurių turinį sudarė karstai, paminklai, laidojimo paslaugos, spausdinti straipsniai apie sunkias ligas, mirtį, nelaimes, siuntė siuntinius, į kuriuos buvo įdėta plunksnos, žvakės, kaulai. G. K. buvo iškelta baudžiamoji byla. 2009-12-29 Kauno miesto I teismo nutartimi rekomenduota atlikti stacionarinę TPE. 2010-03-15 iki 2010-03-19 atlikus ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje ir diagnozavus šizotipinį sutrikimą, rekomenduotas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau G. K. pas psichiatrą nesilankė, vaistų nevartojo. 2010-11-13 iki 2010-11-30 atlikta pakartotinė stacionarinė ekspertizė. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nutartimi G. K. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos priežiūros sąlygomis. Šiuo metu jam taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nutartį, kuria jis taip pat pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs BK 145 str. 2 d. numatytą veiką. Be šių įstatymo uždraustų veikų, G. K. yra padaręs ir daugiau analogiškų įstatymo uždraustų veikų, už kurias jam teismo sprendimais taip pat taikytos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Iš 2012-01-13 gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad G. K. psichikos būsena lieka nestabili: stebėta verbalinė agresija – nusiuntė socialinei darbuotojai reabilitacijos skyriuje grasinančio turinio laišką, stebėta įtampa, nerimas, įtarumas. Koregavus gydymą psichikos būsena gerėja, nublanko afektas, agresijos nestebėta. Mąstymas nenuoseklus, rezonuojantis, stokoja logikos. Nekritiškas susirgimo, elgesio (grasinančių laiškų), įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu. Gydytojų komisija, atsižvelgdama į šiuos duomenis, rekomendavo G. K. pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Apylinkės teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ Rokiškio PL atstovė gydytoja V. P. patvirtino medicininės komisijos išvadą bei papildomai paaiškino, kad G. K. pakoregavus gydymą naujais vaistais, nuo 2012-01-26 jaučiamas pagerėjimas. Tačiau, atstovės gydytojos nuomone, šis laikotarpis yra trumpas ir dar negalima teigti, kad pagerėjimas bus ilgalaikis.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Komisijos išvados bei ligoninės atstovės gydytojos paaiškinimai leidžia daryti išvadą tik apie labai trumpą (vieno mėnesio), G. K. sveikatos būklės pagerėjimo laikotarpį, kas nereiškia pasveikimo ar pavojingumo sumažėjimo (arba išnykimo). Vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu G. K. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas izoliacijos sąlygomis. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, taip pat ligoninės atstovės gydytojos pasisakymus teismo posėdžio metu dėl G. K. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai G. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
Skundo argumentai, kad užsitęsusiam G. K. gydymui Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įtaka daro viena iš nukentėjusiųjų gydytoja – psichiatrė, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, vertintini kaip subjektyvūs samprotavimai, ir nepaneigia teismui pateiktos specialistų surašytos medicininės išvados dėl G. K. psichikos būklės bei pirmosios instancijos teismo sprendimo jam toliau taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Teismo sprendimo G. K. toliau taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis nepaneigia ir tos aplinkybės, kad tarp G. K. bei jam artimų žmonių yra išlikę glaudūs tarpusavio santykiai.
Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. atstovaujančios advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.