- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- 2-32314-466/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24832-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, P. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, P. N. ir V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senelės M. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra bei įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu VĮ Turto banką (24-25 b. l.).
Suinteresuotas asmuo P. N. atsiliepime nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašė jį tenkinti (40 b. l.).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad vadovaujantis pranešimu apie tai, jog M. J. priklausiusios ¼ dalies buto paveldėtojas nėra žinomas, yra pradėtos procedūros dėl galimo šio turto paveldėjimo valstybės vardu. Todėl byloje negalima vienareikšmiškai vertinti, kad palikėjos M. J. turtas yra priimtas pareiškėjos faktiniu valdymu. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja nevisapusiškai įrodė, kad ji po M. J. mirties ėmė naudotis paveldimu turtu kaip savo, t. y. atliko minėto buto dalies remontą, mokėjo mokesčius, sutvarkė M. J. asmeninius daiktus. Be to, šie teiginiai negali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui nustatyti, kadangi asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu pradėjus faktiškai valdyti turtą, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotas asmuo teigė, jog vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis pareiškėjos pareiškimas negali būti patenkintas (52-54 b. l.).
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.
Apie teismo posėdį, vykusį 2015 m. spalio 9 d. 10:00 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. nustatyta tvarka (30, 45-49 b. l.). Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovams (34, 55 b. l.). P. N. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. paaiškino, kad buto savininkai faktiškai naudojasi jiems priklausiančiu butu, įskaitant ir M. J. priklausiusią buto dalį, mokėjo visus mokesčius. Per tris mėnesius po močiutės mirties (2003 metų kovo mėnesį) minėtame bute pareiškėjos ir jos tėvo lėšomis buvo atlikti remonto darbai, pakeisti baldai. Per nustatytą terminą į notarą nebuvo kreiptasi dėl žinių stygiaus, po močiutės mirties šeima toliau naudojosi visu butu ir nežinojo, jog reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad nėra gavusi jokio Valstybinės mokesčių inspekcijos ar VĮ Turto banko pranešimo apie pradėtas procedūras dėl turto paveldėjimo valstybės vardu, apie tai sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė adv. Jolita Urbaitytė nurodė, kad VĮ Turto bankas savo nuomonę pateikė vadovaudamasis tik pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, jo atstovas nedalyvauja teismo posėdyje ir todėl neturi galimybės įvertinti teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei įsigilinti į bylos esmę, todėl minėta nuomonė negali būti pagrindas netenkinti pareiškėjos pareiškimo. Atstovė teigė, kad visos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjos pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėja atliko aktyvius veiksmus (prižiūrėjo paveldimą turtą, atliko remontą, investavo nuosavas lėšas), siekdama faktiniais veiksmais priimti palikimą. Palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl teisinių žinių trūkumo, kadangi pareiškėja neturi aukštojo išsilavinimo, nežinojo apie palikimo priėmimo būtinybę. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš karto po M. J. mirties J. K. gyveno M. J. priklausiusioje buto dalyje, rūpinosi visu butu, atliko remonto darbus – dažė sienas, lubas, grindis.
Liudytojas M. M. nurodė, kad J. K. yra jo draugo dukterėčia. Liudytojas paaiškino, kad prieš maždaug dvylika – trylika metų V. J. prašė jo padėti išnešti senus baldus ir atlikti buto remontą. M. M. patvirtino, kad remontas buvo atliktas, jis pats padėjo kloti bute linoleumą, klijuoti tapetus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. K. močiutė M. J. (4-9 b. l.). Po močiutės mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs turtas – ¼ dalis santuokoje buto, esančio (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.). Po M. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta, įregistruotų mirusios M. J. testamentų nėra (13 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad ji kartu su M. J. sūnumi V. J. bei vaikaičiu P. N. turi teisę į ¼ dalį buto, tačiau V. J. ir P. N. į paveldimą turtą nepretenduoja. Pareiškėja teigė, jog po močiutės mirties prižiūrėjo jai priklausiusį turtą ir valdė jį kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Įvertinus byloje esančius duomenis bei J. K. nurodytas aplinkybes, sutiktina su argumentu, jog pareiškėja po senelės mirties jai priklausiusiu turtu naudojosi ir valdė jį kaip savo. Faktą, kad pareiškėja naudojosi M. J. priklausiusia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, įrodo pateiktos komunalinių paslaugų knygelės išrašai (14-16 b. l.). Suinteresuotas asmuo V. J. ir liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad pareiškėja atlikto aktyvius veiksmus siekdama priimti palikimą, atliko buto remontą. Nors VĮ Turto bankas nesutiko su pareiškimu ir nurodė, kad pareiškėja nevisiškai įrodė pareiškime nurodytas aplinkybes bei, kad atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumos ir šalių bei liudytojo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad J. K. aktyviais, susidariusią situaciją atitinkančiais, veiksmais priėmė M. J. palikimą. Jokių priežasčių abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei nurodytų aplinkybių teisingumu nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja J. K. savo aktyviais veiksmais priėmė savo močiutės palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nustatyta tvarka nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K. priėmė palikimą po jos močiutės M. J. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po jos močiutės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą (1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai J. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.