- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-2001-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06844-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- B. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė antstolei skundą prašydama nustatyti areštuotų nekilnojamųjų daiktų: buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamų patalpų 1-58, 1-59 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-38 (1/7 iš 4.54 kv.m.), 1-53 (1/7 iš 67.52 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutartį Nr. 520-2N/2010 arba rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-30 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės 2012-04-27 patvarkymą dėl turto kainos nustatymo bei įpareigoti antstolę turto kainą nustatyti pagal 2011-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 520-2N/2010 arba kitą rinkos kainą. Teismas nurodė, kad 2011-02-24 nutartyje Nr. 520-2N/2010 nustatyta didesnė nekilnojamojo turto kaina neturi prejudicinės galios antstolei atliekant nekilnojamojo turto įkainojimą. Teismas nenustatė, kad antstolė įkainodama realizuojamą turtą pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėja nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad antstolės atliktas buto ir administracinių patalpų įkainojimas šiuo metu neatitinka realių rinkos kainų. Turto vertinimas buvo atliktas turto vertintojo, tai yra asmens, turinčio specialių žinių turto vertinimo srityje.
Šalies argumentai
Pareiškėja dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino hipotekos teisėjo pareigas, susiaurino procesinio sprendimo vykdymo privalomumą antstoliui vykdant išieškojimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-24 nutartyje nurodyta ne tik už skolą parduoti iš varžytynių turtą, bet ir šių daiktų įkainojimas. Tačiau antstolė savavališkai pakeitė areštuoto turto įkainojimą, todėl pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatas. Jeigu teismo nutartyje nurodyta įkeisto daikto vertė – tai tokia ir turi būti areštuoto turto vertė, už kurią parduodamas turtas iš pirmųjų varžytynių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad antstolė kreipdamasi į turto vertintojus dėl turto vertės nustatymo, savo teise naudojosi tinkamai ir jokių pažeidimų, įvertindama pareiškėjos turtą, nepadarė. Hipotekos teisėjai priimant nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos priimtą nutartį Nr. 520-2N/2010, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytinių pareiškėjai priklausantį ir suinteresuotam asmeniui AB DnB bankui įkeistą daiktą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Antstolė 2012-02-13 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2012-02-07 turto arešto-įkainojimo aktu nustatė turto vertę – 494 000 Lt. Antstolė gavusi pareiškėjos skundą dėl turto vertės nustatymo 2012-03-15 patvarkymu skyrė areštuoto turto vertinimą, kurį įpareigojo atlikti UAB „Lituka ir Ko“. Turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“ 2012-04-10 nustatė areštuoto turto rinkos vertę – 346 000 Lt. Antstolė nekilnojamojo turto pradinę kainą varžytynėse nustatė: buto su rūsiu 220 000 Lt, administracinių patalpų 175 200 Lt.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Apeliantė nesutinka su antstolio nustatyta areštuoto turto verte ir teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-24 nutartyje nurodyta įkeisto turto vertė, kuri ir turi būti areštuoto turto vertė ir už kurią turi būti parduodamas turtas iš pirmųjų varžytynių, tačiau antstolė savavališkai pakeitė areštuoto turto įkainojimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
Priimant CPK 558 straipsnio numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama. Hipotekos lakšte nurodoma šalių sutarta įkeisto daikto vertė jį įkeičiant, kurią hipotekos teisėjas nurodo priimamoje nutartyje. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte bei teismo nutartyje nurodyta įkeičiamo turto kaina buvo nustatyta 2008 metais, atsižvelgiant į tuo meto turto rinkos kainas. Tačiau pažymėtina tai, kad nuo 2008 metų turto vertė dėl nuolatinių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje pakito, todėl vykdant išieškojimą iš įkeisto ir areštuoto turto turi būti nustatoma dabartinė realizuojamo turto rinkos kaina, kuri atitiktų realias turto rinkos kainas 2012 metais. Natūralu, kad nekilnojamojo turto dabartinė vertė gali ženkliai skirtis nuo kainų iki kainų kilimo laikotarpio. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, o skolininkas, nesutinkantis su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (2 straipsnis). Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008).
Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, pirmiausia nustatė parduodamo turto vertę pagal tuo metu esančios rinkos kainas bei remdamasi išieškotojo pateikta pažyma apie įkeisto turto vertę ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą įkeisto turto vidutinę rinkos vertę, kuri apskaičiuojama pagal vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Pareiškėjai nesutikus su antstolio nustatyta turto verte, antstolė pagrįstai nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti bei turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedė atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Lituka ir Ko“, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir metodais, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka. Tokį reglamentavimą numato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas, kuriame įtvirtinama, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kuris nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vertintojo UAB „Lituka ir Ko“ nustatyta areštuoto turto vertė, buvo mažesnė nei antstolio nustatyta turto vertė, todėl antstolė nekilnojamojo turto pradinę kainą varžytynėse nustatė pagal 2012-02-17 turto arešto-įkainojimo akte nustatytą areštuoto turto vertę, kuri yra teisinga ir tai atitinka CPK 718 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kainos nustatymo pirmose varžytynėse.
Nors pareiškėja nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, įkainodama realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę. Be to, pažymėtina ir tai, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apeliantės nurodomų jos, kaip skolininkės, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį palikti nepakeistą.