Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-884/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
1-66-884/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. J.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė, Henrikas Albertas Markavičius
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-66-884/2014
Teisminio proceso Nr.1-84-1-00113-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.9; (S) 2.3.6.4.4
SKUODO RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2014 m. spalio 30 d.Skuodas
Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­ja Skaistė Valinskytė,sek­re­to­riau­jant Zentai Seduolytei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Valdemarui Vaitekūnui,nukentėjusiajai J. J., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,gynėjui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui,kaltinamajam R. J.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas tuo, kad 2014 m. gegužės 27 d., apie 21.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) ., matant mažametei dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia tualeto kambario durimis privėrė tarpduryje stovinčią žmoną J. J. ir taip privėręs jos kūną durimis palaikė apie 30 sekundžių. R. J. taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. J..

Kaltinamasis R. J. paaiškino, kad tarp jo ir žmonos vyksta skyrybų procesas, sprendimas yra priimtas, bet jis kreipėsi į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo. Gegužės mėnesį žmona atvažiavo su dukra, pasiėmė laistytuvą, ėjo į šiltnamį. Dukra stovėjo prie automobilio, jis ją pakvietė į kambarį arbatos, padėjo saldainių. Jis su dukra sėdėjo prie stalo, šnekučiavosi. Įėjus žmonai, sėdėjo rankas susidėjęs, rankose turėjo sidabrinės spalvos bateriją. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, žmona paklausė „ar šovinį turi“, kvietė dėl šovinio policiją. Jis atsistojo eiti į tualetą, žmona jį stumdė, sakė „tu pabėgsi“, neleido jo įeiti į tualetą, stumdė viena ranka, kita ranka laikė telefoną. Jis pridarė duris, liko tarpelis, tarp durų ir staktos jis įspraudė koją, žmona abiem kojomis stovėjo tualeto patalpoje ir jo neįleido. Jis būtų parodęs bateriją policijos pareigūnams, neturėjo tikslo pabėgti, jei būtų norėjęs, būtų ėjęs į lauką. Žmonos nebuvo suspaudęs durimis. Kai tik jis duris paleido, žmona iš karto įpuolė į koridorių, jis įėjo į kambarį ir užsirakino. Taip padarė siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, nes policija į jų namus buvo kviečiama ne pirmą kartą. Jo manymu, žmona tokiu būdu bando parodyti jį kaip smurtautoją.

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad konfliktai tarp jos ir kaltinamojo tęsėsi nuo 2013-11-28, kai prasidėjo skyrybų procesas, 2013-12-18 buvo kvietusi policijos pareigūnus. Ji su vaikais gyvena kitame nuomojamame name (duomenys neskelbtini) . Ji ruošėsi operacijai, todėl atėjo su dukra G. į šeimos namus, reikėjo susitvarkyti šiltnamį, daržus. R. pasikvietė G. į kambarį. Jai reikėjo paimti vaistų, mokyklos reikmenų, besirenkant daiktus, R.paklausė, ar viską pristačiusi teismui, tarp jų prasidėjo konfliktas. Ji stovėjo prie spintelės virtuvėje, jis sėdėjo prie stalo. 2014-06-21 turėjo būti brolio vestuvės, R. grasino mamai, kad susidoros, kad pasodins brolį į kalėjimą. Jis sėdėjo ant kėdės, parodė jai šovinį ir pasakė, kad mama susitvarkytų kambarius. Daiktas buvo panašus į šovinį, geltonos spalvos. Ji skambino numeriu 112, jis bėgo pro laukines duris, ji sulaikė, neleido išeiti, sučiupo už marškinėlių darant duris iš virtuvės į verandą. Tada jis puolė į vonios kambarį. Durys yra vieno žingsnio atstumu. Ji dešinėje rankoje laikė telefoną, nepamena, ar dar kalbėjo, užstojo jam kelią į tualetą, kad jis neįeitų, nepaslėptų to daikto. Manė, kad jis nori paslėpti į šovinį panašų daiktą. Durys, kai pateko į vonios kambarį nebuvo uždarytos. Ji spėjo įsprukti ir jis pradėjo ją spausti. Tarp durų ir durų staktos išilgai buvo dilbis, žastas buvo daugiau vidaus pusėje, kur yra kabliukas užkabinti durims. Jai spaudė ir galvą, ir ranką. Spaudė viena koja ir ranka. Ji tik užstojo kelią, norėjo, kad neįeitų. Neatsimena, kokioje padėtyje įėjo į vonios kambarį. Viskas vyko greitai, neprisimena, kaip apsisuko taip, kaip parodymų patikrinimo metu darytoje nuotraukoje. Ar R. J. ką nors sakė, neatsimena, jos mintys buvo apie tai, kad jis nepaslėptų rankoje turėto daikto. Tuo momentu skausmo neatsimena, po 5 minučių skaudėjo galva ir ranka. Mano, kad jis norėjo sukelti skausmą. Ji duris stūmė į išorę visu kūnu. Dešinė ranka rėmėsi į duris, kur yra kabliukas. Išsilaisvino, kai jis paėjo, procesas truko apie 30 sekundžių. Tada jis įbėgo į vaikų kambarį ir užsirakino. Išėjo jau paslėpęs turėtą daiktą, ji pasakė, kad jis prispaudė ją durimis, jis sakė „dabar tau bus už melagingą iškvietimą“. Po 40 minučių atvyko policijos pareigūnai, ji parašė pareiškimą, mėlynės ant rankos tada nepastebėjo, 2014-05-28 važiavo pas advokatą, 29 dieną, po operacijos, pastebėjo mėlynę ant dešinės rankos išorinėje žasto pusėje. Kraujosruvas matė brolienė R. L., kuriai 2014-06-01 grįžusi iš ligoninės papasakojo apie įvykį. Ji patyrė fizinį, psichologinį smurtą, vyko pas psichologą, su juo kalbėjo dėl suspaudimo, šmeižto.

Liudytojas J. D. parodė, kad vyko pagal iškvietimą su M. V. į Ylakius, lauke pasitiko moteris, viduje prie stalo sėdėjo vyriškis ir mergaitė. Moteris sakė apie barnį, sužalojimą durimis, šovinį, rodė, kaip ji buvo prispausta, sakė, kad skaudėjo, kūno sužalojimo nerodė, smulkmenų neprisimena.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra nukentėjusiosios brolio žmona, Juodeikius pažįsta apie 4 metus. Nukentėjusiajai išvykus operuotis, prižiūrėjo jos vaikus. G. sakė, kad tėvai barėsi. Grįžusi iš ligoninės J. užsiminė apie įvykį ir parodė ant rankos mėlynę. Mėlynė buvo ant dešinės rankos išorinės žasto pusės, sakė, kad atsirado ją prispaudus durimis. Kraujosruva buvo 1 cento monetos, piršto pagalvėlės dydžio. Prieš operaciją palikdama vaikus apie konfliktą nepasakojo.

Liudytojas M. V. parodė, kad pas Juodeikius pagal iškvietimą yra buvęs gal pora kartų. Dirbant su D. gavo iškvietimą, kad vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos, vyras grasina šoviniu. Atvykus duris atidarė moteris, vyras sėdėjo prie stalo, nebuvo agresyvus, dar buvo mažametė mergaitė. Moteris paaiškino, kad vyras grasino geltonos spalvos šoviniu, ji buvo priverta durimis, tai sukėlė skausmą. Moteris su D. išėjo į lauką, jis su vyru pasiliko virtuvėje. Jis sakė, kad gyvena vienas, žmona atėjo pasiimti daiktų ir kilo konfliktas.

Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad 2014 m. gegužės 27 d. R. J. nustatyta 0,00 prom. (12 b.l.).

R. J. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 2 d., pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Mušimas ar smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia jam fizinį skausmą ir nori taip veikti, ar netiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad muša artimąjį giminaitį ar šeimos narį ar kitaip smurtauja prieš jį, numato, kad gali sukelti jam fizinį skausmą, ir nors nenori sukelti fizinio skausmo, supranta, kad fizinis skausmas yra mušimo ar kitokio smurtavimo padarinys, tai yra sąmoningai sukelia skausmą.

R. J. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmonai: tualeto kambario durimis privėrė tarpduryje stovinčią J. J. ir taip privėręs jos kūną durimis palaikė apie 30 sekundžių. Pareikštas kaltinimas grindžiamas įvykio vietos apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, registruojamų įvykių pranešimais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, J. J. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolu, mažametės liudytojos G. J. parodymais. 2014-05-27 skunde, surašytame specialisto M. S., nurodoma, kad nukentėjusioji bandė kaltinamojo niekur neišleisti, tada jis ją virtuvės kambaryje rankomis vieną kartą pastūmė, nukentėjusioji konflikto metu užstojo kaltinamajam kelią įeiti į tualetą, o jis tualeto durimis privėrė jos kūną ir taip stipriai spaudė apie 30 sekundžių, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 b.l.). 2014-05-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje apie smurto poveikio pasireiškimą nurodyta: „prispaudė tualeto durimis, virtuvės kambaryje pastūmė“, požymių, galinčių rodyti smurtą, nepažymėta (2-4 b.l.). Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-28 nurodė aplinkybes kaip ir specialisto surašytame skunde, aplinkybę, kad 2014-05-29 išvažiavo darytis operacijos, kitą dieną ant dešinės rankos žasto pastebėjo kraujosruvą, kuri jai išryškėjo po prispaudimo durimis, nukentėjusioji nurodė tik 2014-09-02 papildomos apklausos metu (37, 39 b.l.). Iš kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tarp šalių įvykio metu vyko skyrybų procesas, 2014-05-27 vakarą tarp jų vyko eilinis konfliktas, kurio priežastis, kaip tvirtina nukentėjusioji, kaltinamojo grasinimas į šovinį panašiu daiktu, būtent dėlto ji skambinusi bendrosios pagalbos telefono numeriu. Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad J. J. skambučiu pranešė apie tai, kad R. J. turi rankoj kažkokį šovinį ir dabar juo grasina, nori, kad atvažiuotų policijos pareigūnai, J. J. balsas tvirtas, kalbėjimo tempas ramus, fone girdisi R. J. sakomi žodžiai „tu manęs nestumdyk“, darbuotojai paklausus, ar smurtą naudoja, atsako, kad pakol kas ne (70 b.l.). Duodama parodymus teismo posėdyje, nukentėjusioji pripažino, kad, norėdama sulaikyti R. J., ji buvo sučiupusi jam už marškinėlių, kad R. J. būtų ją virtuvėje pastūmęs, tokios aplinkybės nebenurodė, palyginus garso įrašą ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus nėra pagrindo manyti, kad R. J. būtų nukentėjusiąją pastūmęs. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji pripažino, kad ji vijosi R. J. iki tualeto durų norėdama jo ten neįleisti, kaip pati atsidūrė tualeto ir vonios patalpoje negalėjo paaiškinti, iš jos parodymų patikrinimų vietoje nuotraukos matyti, kad pravirų durų tarpe J. J. yra priekiu į koridorių, kaip jos kūnas atsidūrė tokioje padėtyje įvertinant aplinkybę, kad ji įbėgo į tualeto ir vonios patalpą priekiu, taip pat neprisiminė, tik nurodė, kad viskas įvyko labai greitai. Į klausimą, ar nukentėjusioji privėrimo metu juto skausmą, atsakė, kad tuo metu nejutusi, tik po penkių minučių skaudėjo galvą ir ranką, nors pirminių apklausų metu buvo nurodžiusi, kad jai buvo privertas kūnas, kokios konkrečiai kūno vietos, niekur byloje nenurodyta. Pagrindiniu kaltinančiu įrodymu byloje yra nukentėjusiosios parodymai, tačiau jie, kaip jau matyti iš aptartų aplinkybių, nėra išsamūs ir nuoseklūs, o palyginus su kitais kaltinime nurodytais duomenimis, netgi prieštaringi. Liudytoja R. L. parodė, kad kraujosruvą rankoje J. J. parodė grįžusi iš ligoninės, kraujosruva buvusi mažytė, gal piršto pagalvėlės dydžio, ant dešinės rankos žasto. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje darytose nuotraukose matyti, kad pravirų durų tarpe J. J. stovi šia padėtimi: tarp durų ir durų staktos matyti galva, sulenkta dešinė ranka vidine dilbio puse remiasi į durų staktą. Kaip stovint tokioje padėtyje ant žasto būtų galėjusi atsirasti nurodyto dydžio kraujosruva, logiškai paaiškinti neįmanoma, to paaiškinti negalėjo ir pati nukentėjusioji. Privėrus nukentėjusiąją durimis ir laikant taip 30 sekundžių, jai ant kūno būtų turėję atsirasti visai kitokio pobūdžio ir masto sužalojimai.

Mažametė G. J. buvo apklausta pas tyrėją, į apklausą ją atlydėjo mama J. J., kuri dalyvavo apklausoje kaip atstovė pagal įstatymą, nors byloje jau buvo pripažinta nukentėjusiąja, po apklausos protokolu pasirašė J. J.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tyrėja išaiškino mergaitei teisę neduoti parodymų prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, tačiau vaikui suprantama kalba tai paaiškinta nebuvo. Dėl paminėtų aplinkybių G. J. parodymai nelaikytini įrodymu.

Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, pareikštas kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nėra įrodyta, kad R. J. tualeto kambario durimis privėrė tarpduryje stovinčią J. J. ir taip privėręs jos kūną durimis palaikė apie 30 sekundžių, todėl kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su J. J., nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimas nesiartinti prie J. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtas ir perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugyklą galvaninis elementas (baterija) grąžintinas R. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK140 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su J. J., nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimą nesiartinti prie J. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Galvaninį elementą (bateriją) grąžinti R. J..

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­ja Skaistė Valinskytė