Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18985-1106/2022 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo įteikti 2022 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

44,42 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.,

25 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 5 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 305,39 Eur sumos,

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

585,04 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Dėl negrąžinto kredito dalies skundžiamame sprendime už akių nurodyta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 5 622,08 Eur negrąžinto kredito suma. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 664,22 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos.

8. Tačiau dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su tarpininkavimo mokesčiu, teismas nurodė, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 66,95 Eur (mokėjimo grafiko 5-9 eilutėse nurodyto administravimo mokesčio suma + (11,25 Eur × 24 d. / 30 d.)) Sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 29 d., o kitoje dalyje reikalavimas atmetamas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atmesti reikalavimai dėl dalies palūkanų bei administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6 250,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2026 m. spalio 5 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl Sutartis nutraukta 2022 m. liepos 29 d. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai, todėl plačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos.

13. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą po to, kai atsakovui vėluojant mokėti ar nemokant paskolos įmokų buvo nutraukta Sutartis.

14. Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį; kad Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,21 procento, o per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 443,46 Eur sutarties administravimo mokesčio, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,21 procento mėnesinio administravimo mokesčio.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

16. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Taigi, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktą atsakovui sudarytą mokėjimų grafiką nustatė, kad atsakovas per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį iš viso turėjo sumokėti 443,46 Eur sutarties administravimo mokesčio, todėl ieškovei prašant priteisti visą administravimo mokestį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 66,95 Eur (mokėjimo grafiko 5-9 eilutėse nurodyto administravimo mokesčio suma + (11,25 Eur × 24 d. / 30 d.)) Sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 29 d., o kitoje dalyje reikalavimas yra nepagrįstas.

19. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl 15,09 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo, kadangi įskaitė jas į iš atsakovo priteistą 39,07 Eur delspinigių sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

20. Nors apeliantė nurodo, jog vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu už akių iš atsakovo yra priteistos mokėjimo (pelno) palūkanos, delspinigiai ir nuostoliai (negautos pajamos), o ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos, vadovaujantis Sutarties 7.5 punktu, yra skaičiuojamos tik esant sutarties pažeidimui. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, ir todėl jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis (CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą; analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Taigi, aptartų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neva neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas.

23. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.