- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- TS-75-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-145 (toliau – Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. gim. (duomenys neskelbtini). nuteistas 2016 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Pernu miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktus, ir 256 straipsnio 1 dalį, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 5 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi, 249 straipsnio 3 dalimi – paskirta galutinė bausmė 6 m. 4 mėn. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d.). 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – paskirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 28 d. Pernu miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pripažintu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 29 d., 1/2 bausmės atliko 2019 m. rugsėjo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. – 1 metai 1 mėnuo ir 2 dienos.
Nuteistasis D. S. Komisijai teikiamas 3 kartą vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į pirminio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2022m. gegužės 5 d. atlikus pakartotiniai nusikalstamo rizika. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu disciplinuotumu nepasižymėjo. Baustas 12 kartų drausmine tvarka, neskatintas. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. gegužės 27 d., dėl draudžiamų daiktų laikymo (rastas mobilaus ryšio telefonas). Neigiamos nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu. Nuteistojo subjektyvia nuomone, buvo siūlomas žeminantis jo orumą darbas - tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Bausmės atlikimo metu formuotų įrašų duomenimis, individualaus pokalbio metu nuteistasis buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje. Duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo galimybių, negauta. Darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu reiškia negatyvias nuostatas, tačiau atliko neatlygintiną darbą - bendro naudojimo nuteistųjų sporto salėje padėjo kloti grindis gumine danga. Siekia gauti leidimą vykdyti individualią veiklą. Nuteistasis vykdė tam tiktas individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Tačiau su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, šiuo metu nėra visapusiškai koreguojami socialinės reabilitacijos priemonių pagalba ir išlieka aktualūs, bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Įsiskolinimų savarankiškai nedengia. Pastaruoju metu struktūruotoje aplinkoje pastebimas disciplinuotesnis D. S. elgesys, tačiau motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo išlieka ambivalentiška. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija vienbalsiai konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką ir nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rekomendavo nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
Šalies argumentai
2022 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. S. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog kreipiasi į teismą teisminės gynybos pažeistų teisių, vadovaudamasis BVK 164 straipsnio 7 dalimi, BPK 360 straipsnio nuostatomis ir yra priverstas apskųsti Komisijos Nutarimą. Šio Nutarimo neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu dėl netinkamai ir neobjektyviai išspręstų klausimų. Sprendimo esmė: Komisijos nutarimu nuspręsta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, savo nutarime Komisija kaip argumentus nurodė, kad „nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikus 2022 m. gegužės 5 d. pakartotinai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu disciplinuotumu nepasižymėjo. Baustas 12 kartų drausmine tvarka, neskatintas. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. gegužės 27 d. dėl draudžiamų daiktų laikymo (rastas mob. ryšio telefonas). Beje, šią nuobaudą jis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio paskelbimas įvyks 2022 m. birželio 16 d. taip pat buvo apskundęs 2020 m. lapkričio 16 d. gautą nuobaudą (papeikimą) dėl rizikos vertintojos D. Ž. melagingų parodymų, kurią jam 2021 m. gegužės 27 d. KD panaikino. Rizikos vertintoja yra jo atžvilgiu yra šališka, į jo prašymą paskirti jam kitą rizikos vertintoją buvo atsakyta neigiamai, jo atžvilgiu šiuose pataisos namuose jo rizikos vertinimas nepagerės iki tol, kol vertintoja bus D. Ž., nes ji yra priešiškai nusiteikusi ir davusi jo atžvilgiu melagingus parodymus, neva jis 2020 m, lapkritį atėjo pas ją į kabinetą su chalatu, be skiriamojo ženklo, trenkė durimis išeidamas. Dėl šios jos išvados jam pataisos namų administracija paskyrė drausminę nuobaudą ir papeikimą. 2020 m. lapkričio 16 d. jis šią nuobaudą apskundė ir paprašė, kad atliktų išsamų tyrimą, peržiūrėtų vaizdo kameras. Atlikę tyrimą ir nieko neradę 2021 m. gegužės 27 d. KD jam šią nuobaudą panaikino. Komisijai 2020 m. lapkritį jis buvo pristatytas kaip su galiojančia nuobauda, taip pat dėl šios galiojančios nuobaudos negavo nei vieno paskatinimo, nors ir buvo daug siūlymų skatinti tiek iš vidurinės mokyklos, tiek iš ispanų kalbos kursų. Nors ši nuobauda 2021 m. gegužės 27 d. buvo panaikinta, bet paskatinimų niekas nebedavė. Komisijos išvadoje minima: „darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu reiškia neigiamas ir negatyvias nuostatas, pažymima, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai šiuo metu dar nėra visapusiškai koreguojami tikslinių socialinių reabilitacijos priemonių pagalba ir išlieka aktualūs bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų, įsiskolinimų savarankiškai nedengia“. Taip pat Komisija Nutarime nurodė, kad „jis vykdo tam tikras individualaus socialines reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, siekia gauti leidimą vykdyti individualią veiklą, yra atlikęs neatlygintiną darbą – bendrojo naudojimo nuteistųjų sporto salėje, padėjo kloti grindis gumine danga. Pastaruoju metu yra stebimas struktūruotoje aplinkoje disciplinuotesnis D. S. elgesys. Į tai, kas išdėstyta aukščiau Komisija, kurios sudėtyje dalyvavo 5 nariai, konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio rizikos ir vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė: 1. Netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduoti nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialines reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad Konstitucine vertybe yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; Konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formalų – nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus ir baigiamuosius teismo aktus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne karta konstatuota Konstitucinio teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina ir saugo bei gina konstitucija (Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2008 m. sausio 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Dėl Komisijos išvados su turimais įsiskolinimais, atkreiptinas dėmesys, į tą aplinkybę, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Taip pat, tokia komisijos išvada prieštarauja Jungtinių tautų komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kuri byloja – niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievoles, tai yra už skolas ar įsiskolinimus. Lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejamos su žalos atlyginimu pažeistų ir pažeidžia lygybės principą (BVK 6 straipsnis) nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims gaunasi sudaromos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos). Pažymi, kad antstoliams yra atskaitoma po 30 procentu pagal patvarkymus iš visų jo gaunamų lėšų, kadangi jis šiuo metu nedirba, lėšas gauna iš artimųjų, todėl neturi galimybes savanoriškai papildomai dengti įsikolinimus. Todėl jį paleidus lygtinai gali būti nustatyta ir specialioji pareiga – atlyginti nusikaltimu padaryta žalą. Vilniaus PN administracijai yra pateikęs darbo pažymą, kad išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažįsta, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose buvo siūloma į mėnesį vieną kartą tvarkyti bendro naudojimo patalpas, tokias kaip tualetas bei pareigūnų kabinetus. Šio darbo atsisakė, nes jis buvo nemokamas bei, jo manymu, tai buvo noras jį pažeminti, nubausti siūlant nemokamai tvarkyti bendras patalpas, už tai nemokant atlyginimo, nesuteikiant jam informacijos, ar bus suteiktos spec. priemonės, rūbai atliekant šiuos valymo darbus. Kokios bus suteikiamos garantijos dėl sveikatos, jeigu kas nutiktų jam tvarkantis bendro naudojimo patalpose. Negavus jokios informacijos apie jam pasiūlytą nemokamą darbą iš Pravieniškių pataisos namų administracijos, apie jo aukščiau paminėtas aplinkybes, nes ši informacija tiesiogiai liečia jo teises ir teisėtus interesus, jis atsisakė dirbti ir todėl subjektyvia administracijos nuomone, tai jau traktuojama kaip jo negatyvi nuostata į darbą įstaigoje. Šiuo metu jis atlieka bausmę Vilniaus PN ir šioje įstaigoje darbo mokamo nėra, ir tai, jog jis savęs nerealizuoja darbinėje veikloje pataisos įstaigoje yra netiesa, nes pati Vilniaus PN administracija negali įvykdyti BVK ir kitų teisės aktų nustatytų ir numatytų reikalavimų ir reikalauja juos vykdyti iš nuteistųjų, Vilniaus pataisos namuose kali daugiau nei 400 nuteistų asmenų, darbo zonos ar darbo cechų, kur galėtų dirbti nuteistieji, visiškai nėra, t. y. nėra sudaryta darbo sąlygų ir nėra darbo vietų visiškai, ir tai Vilniaus pataisos namų administracija puikiai žino. Vilniaus PN valgykloje “Mūsų amatai” yra įdarbinta 14 nuteistųjų ir visos darbo vietos užimtos. Ūkio dalyje analogiška situacija. Nuteistasis yra baigęs profesinę mokyklą, turi net dvi specialybes (statybininko, suvirintojo), taip pat šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje šildymo – oro kondicionavimo vedinimo specialybei įgyti. Todėl kaip tik rodo jo norą, pastangas keistis ir būti naudingu visuomenei. Mokosi vidurinėje mokykloje, šiais metais baigia 12 klasę, lanko ispanų kursus, nesilaiko kriminalines subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi sugyventinę, su kuria jau yra 10 metų. Išėjęs važiuos gyventi pas ja. Nutarime rašoma, kad jis piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, tai yra melas. Jis nėra vartojęs niekada jokių narkotinių medžiagų, nėra nei karto užtestuotas jokioje įkalinimo įstaigoje ar juolab laisvėje, nėra jokių tai įrodančių duomenų, tokių kaip narkologijos, priklausomybių centre apie jį. Kodėl vertintoja D. Ž. šmeižia jį įrašydama į jo rizikos vertinimą, neva jis vartojo kažkada narkotines medžiagas, jis neturi jokio suvokimo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, bei BPK 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu, teismo prašo Komisijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, bei panaikinti jį ir priimti naują teismo sprendimą. Teismo prašo taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos bei nustatyti apribojimus ar įpareigojimus teismo nuožiūra, net jei būtina su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija keturis metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos bausmės.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. S. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų: nors nuteistasis jau atliko daugiau nei pusę paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, o ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo teismui manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis teigia, jog jo rizika nemažės, kol socialinio tyrimo išvadą pateikinės jo minima vertintoja, tokie nuteistojo teiginiai laikytini nepagrįstais. Konstatavus, jog nuteistojo asmenybė neatitinka formalių kriterijų, vertinti nuteistojo skundo argumentus išsamiai nėra prasmės, visgi, atsižvelgiant į D. S. norą jog teismas sprendimus priimtų ne formaliai, o teisingai, bus įvertinti kai kurie jo skunde pabrėžti aspektai.
Pirmiausia pabrėžtina, jog tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje yra teigiamai nuteistąjį D. S. charakterizuojančių aplinkybių. Jis vykdo tam tikras individualaus socialines reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, siekia gauti leidimą vykdyti individualią veiklą, yra atlikęs neatlygintiną darbą – bendrojo naudojimo nuteistųjų sporto salėje, padėjo kloti grindis gumine danga. Pastaruoju metu yra stebimas struktūruotoje aplinkoje disciplinuotesnis D. S. elgesys. Būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat apdailininko specialybę, šiuo metu mokosi ir siekia įgyti oro kondicionavimo ir ventiliavimo sistemų montuotojo specialybę. Taip pat, išėjęs iš pataisos namų nuteistasis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), byloje yra tai patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, jog nuteistasis dalyvauja ispanų kalbos pažengusiems veikloje, prieš du mėnesius yra gavęs leidimą užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, šios veiklos rezultatų įvertinti teismas kol kas negali. Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai yra įvardijamas ir ryšys su artimaisiais, galimybė gyventi pasirinktoje vietoje ir asmeninis užsibrėžimas ateityje savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.
Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį D. S. teigiamai charakterizuojančių faktų. Visgi, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis: pabrėžiama, jog nuteistasis vykdo tik kai kurias socialinės reabilitacijos priemones, pataisos namuose nedirba. Asmuo teigia, jog nepalaiko diskriminacinių nuostatų, subkultūros, tačiau pataisos įstaigoje dirbti atsisako. Nuteistasis pats savo skunde nurodo, jog Pravieniškių pataisos namuose yra gavęs nuobaudą už atsisakymą dirbti, įvardina tariamas priežastis, tačiau nutyli, jog tai nebuvo individualaus darbo pasiūlymas, o darbas pagal oficialiai pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų neatlygintinų darbų grafiką. D. S. teigia, jog tai buvo jo orumą žeminantis pasiūlymas, tačiau akivaizdu jog tai buvo skirta ne individualiai jam, o visiems nuteistiesiems, ir sutikimas dirbti šiuos darbus reikštų paklusimą taisyklėms ir egzistuojančiai tvarkai, elgesys, tinkamas nuteistiesiems, norint anksčiau išeiti į laisvę. Nors nuteistasis teigia, jog Vilniaus pataisos namai, kur šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali užtikrinti reikiamo skaičiaus darbo vietų, bylos duomenimis, pats D. S. niekada nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo galimybių. Darbas pataisos įstaigoje ne tik rodo teigiamą bausmės daromą įtaką nuteistajam, yra būdas bent po truputį dengti turimus įsiskolinimus savo pastangomis, tačiau ir yra gera resocializacijos priemonė, pratinanti prie kasdienybės laukiančios laisvėje.
Toliau analizuojant nuteistojo skundo argumentus, matyti, jog savo skolas ir savarankiško ieškinių nedengimo asmuo nelaiko svarbiu kriminogeniniu veiksniu, įsiskolinimai yra dengiami iš trečiųjų asmenų sąskaitų. Nurodo, jog „niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievoles, tai yra už skolas ar įsiskolinimus“. Lygtinis paleidimas yra tolesnis bausmės vykdymas pakeitus jos formą – ne būnant pataisos įstaigoje, o likusią bausmės dalį atliekant laisvėje. Nors lėšų tvarkymas ir pajamos nuteistojo atžvilgiu yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, tai nėra vienintelė priežastis dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo D. S.. Pabrėžtina, jog nepaleidimas lygtinai iš pataisos įstaigos nėra baudimas ar „laisvės atėmimas“, tai bausmės tęstinumas tokiomis sąlygomis, kokios ir buvo numatytos priimant apkaltinamąjį nuosprendį asmens atžvilgiu.
Skunde D. S. taip pat akcentuoja nuobaudą, kuri jam buvo skirta, tačiau vėliau panaikinta, ir teigia, jog būtent dėl jos nėra gavęs nei vieno paskatinimo. Visgi vertinant visų aplinkybių visumą akivaizdu, jog net jei nuteistasis ir turėtų vieną paskatinimą, jis išblanktų visų jam skirtų nuobaudų fone. Jis bausmę atlieka nuo 2015 m., pirmoji nuobauda paskirta 2017 m., paskutinė – 2021 m. gegužės 27 d. Nuobaudos yra įvairaus pobūdžio akivaizdžiai parodančios nuteistojo nenorą paklusti nustatytai tvarkai ir taisyklėms – už dienotvarkės pažeidimus, mobilaus telefono turėjimą (tris kartus), nepagarbą pareigūnams, smurto (fizinio/psichologinio) vartojimą prieš kitus nuteistuosius, ir netgi dėl alkoholio vartojimo. Alkoholis taip pat yra laikomas psichiką veikiančia medžiaga, todėl nuteistojo socialinę tyrimo išvadą pateikusios specialistės yra ne be reikalo įrašytas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Taip pat nuteistasis teigia, jog paskutinė jo nuobauda (2021 m. gegužės 27 d.) yra apskųsta Vilniaus administraciniam teismui, tačiau informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, su nuteistuoju susijusių bylų 2021-2022 m. minėtame teisme nėra.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nors nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį jam skirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, pažanga ją mažinant – pernelyg minimali, kad teismas galėtų tikėti, jog laisvėje asmuo elgsis pareigingai ir pagal įstatymus. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 59-145 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, o nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-145, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.