- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-564-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00011-2004-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 14 d. nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-12-22 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 3 d. - 11 metų laisvės atėmimo bausme. 2007-03-28 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu 2006-12-22 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas: BK 260 str. 1 d. ir BK 260 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 260 str. 3 d., panaikintas BK 63 str., ir laikyti nuteistu pagal BK 260 str. 3 d., 64 str. 1 d., 3 d. - 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2009-12-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 260 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2006-04-11, bausmės pabaiga – 2017-04-11.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-01-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, konstatuodamas, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. V. iš pataisos įstaigos, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas turint išankstinę nuostatą, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes. Teismo nuomone, pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo yra ankstesni nuteistojo teistumai, drausminės nuobaudos, nors jos jau negalioja. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad ankstesni teistumai negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, turi būti svarstomas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, vertinant ankstesnius jo teistumus, jis yra nubaudžiamas antrą kartą visiškai nepagrįstai.
Skunde pabrėžiama, kad remianti pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimu ir psichologų išvadomis, nuteistasis yra įvykdęs individualiame plane numatytas priemones, įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turi būti taikomas lygtinis paleidimas jei jie atitinka formalius lygtinio paleidimo pagrindus, t.y. atliko reikiamą bausmės dalį ir savo elgesiu įrodė, kad gali taisytis neizoliuoti nuo visuomenės. Nuteistojo nuomone, jis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 157 str., o jokio kito pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą įstatymų leidėjas nenumatė. Duomenų, kurie rodytų, kad nuteistojo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui nėra, kaip ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bus pažeistas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį E. V. iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, pažeisti visuomenės interesai. Tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas ar turėjo išankstines nuostatas.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, E. V. yra atlikęs privalomą bausmės dalį, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 8 kartus skatintas, tačiau šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę E. V. 13 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, kas parodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Iš Psichologinės ir socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistasis pataisos namuose papildomose socialinėse programose nedalyvavo, palaiko nuteistųjų nusikalstamą elgesį, savo elgesį vertina gana vienpusiškai, stokoja savikritikos, linkęs save pateisinti, teistas už plėšimus panaudojant smurtą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos laisvėje, nelinkės ieškoti būdų, kaip padengti civilinius ieškinius, stokoja motyvacijos dirbti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė (62 balai pagal OASys). Atkreiptinas dėmesys, kad visi 7 Komisijos nariai balsavo prieš E. V. paleidimą iš pataisos įstaigos namų.
E. V. anksčiau teistas tris kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą - labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo su tikslu realizuoti. Nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, nusikalto lygtinio paleidimo metu, kas rodo, kad nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą, nepagrįstai vertino ankstesnius nuteistojo teistumus. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad anksčiau E. V. teistas tris kartus, kas rodo, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo klaidų ir taisytis. Nuteistasis turėjo galimybę įrodyti, jog po ankstesnių teistumų jis įstatymų nebepažeidinės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir toliau darė tik sunkesnius nusikaltimus.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. V. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atmetė nuteistojo E. V. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, panaikinimo, ir pagrindo keisti ar naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.