Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos atstovui M. M. išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą dėl Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-03 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno (toliau tekste – ir Institucija) 2016-11-03 nutarimu V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-10-22 apie 11:50 val., Šilutės r., Leitės upėje ties Sausgalvių kaimu, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, vykdė žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiais – dviem plūdinėm meškerėm, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, žuvies sugavęs nebuvo. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo (patvirtinto aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128 su vėlesniais pakeitimais), 17.1 punktą ir pirmo priedo 6 punktą. Tuo V. G. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1984 m. redakcija su pakeitimais) (toliau – ATPK) 87 str. 4 d. V. G. paskirta 86 € bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau tekste – ANK), ši V. G. veika atitinka ANK 291 str. 2 d., tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216) 3 str. 8 p., jo veika į ANK 291 str. 2 d. neperkvalifikuotina.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, skundu prašo nutarimą pakeisti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad pareigūnų protokole nurodytu laiku jis atvyko žvejoti į Šilutės rajoną, Sausgalvius. Turėjo su savimi žvejo mėgėjo bilietą - leidimą, išduota Šiauliuose, tai pat tą pačią dieną, maždaug 07 val., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. Aukštelkės degalinėje „Luktarna,, įsigijo papildomą „žvejo mėgėjo bilietą“. Operatorei, pardavusiai bilietą sakė, kad vyksta žvejoti į Sausgalvius, Šilutės rajone. Buvo įsitikinęs, kad šio papildomo bilieto, kuri pardavė operatorė užtenka žvejoti Sausgalvių, vandens telkinyje (Leitė). Taip pat važiodamas stebėjo, kad nebūtu žvejoti draudžiančiu skelbimu. Jokių skelbimų, ar pranešimų kad vandens telkinys yra išnuomotas arba jame žvejybą limituota - taip pat nebuvo. Vėliau, iš Institucijos pareigūnų jis sužinojo, kad turėjo nusipirkti kiek kitokį leidimą.

Jis žvejys mėgėjas, ir turi tai patvirtinantį bilietą. Žvejoti už Šiaulių rajono ribų važiavo pirmą kartą. Kad per savo, ar kito asmens aplaidumą įsigijo leidimą neduodantį teisės žvejoti Sausgalviuose, Šilutės rajone, jis tą klaidą pripažįsta, tačiau jo nuomone netinkamą bilietą įsigijo neturėdamas kokiu nors kėslų neteisėtai žvejoti, nes žvejo mėgėjo bilietas, kurį jis turėjo įsigijęs kainavo 1,40 eurų (be aptarnavimo mokesčio), o bilietas leidžiantis žvejoti Sausgalviuose, Šilutės rajone Perlo terminale, kaip vėliau jis sužinojo, kainuoja 2 eurus todėl jam tikrai nekiltų sunkumų sumokėti keliasdešimt centu daugiau.

Institucijos, surašiusios nutarimą pareigūnas, nuobaudos sušvelninimui neprieštarauja.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 4 d. (2015-01-01 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą išskyrus, šios straipsnio penktoje dalyje padarytą pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta baudą nuo aštuoniasdešimt šešių eurų iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su įrankių ar priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Teisė limituotai žvejybai įgyjama valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Išduodamos žvejo mėgėjo kortelės parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. D1-1128 „Dėl Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 2-48))

Neginčijamai nustatyta, kad V. G. tuo metu buvo prie Leitės upės Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ties Sausgalvių k., Šilutės rajone. Pats V. G. to neneigia, neneigia fakto, kad jis ruošėsi žvejoti. Taip pat nustatyta, kad jis su savimi turėjo Žvejo mėgėjo bilietą – leidimą Nr. 19667, išduotą 2016-02-09, taip pat 2016-10-22, 07.01:56 Perlo terminale už 1,40 € buvo įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą, galiojantį 2 paras. Kaip nurodo pats V. G., jis bilieto pardavėjai nurodė, kad ruošiasi žvejoti Leitės upėje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje ir būtent dėl leidimo žvejoti ten, jis ir įsigijo šį bilietą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais V. G. parodymais. Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, jis privalėjo įsigyti ne žvejo mėgėjo bilietą, o žvejo mėgėjo kortelę, kuriuos kaina parai 2,50 € (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. D1-12 „D. M. žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 4-126) 2.2 p., 8.1 p.

Tačiau teismo vertinimu, Institucijos 2016-11-03 nutarimu V. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 86 Eur bauda, įvertinus V. G. padaryto pažeidimo pavojingumą bei atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Šio straipsnio nuostata yra įtvirtinta ir ANK 34 str. 5 d. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. dėl padaryto pažeidimo sutiko ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo nurodė, kad turėjo žvejo mėgėjo bilietą ir dėl nežinojimo neįsigijo dar ir žvejo mėgėjo kortelės, V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. nurodo, kad nenorėjo sukčiauti ar sutaupyti, tiesiog įvyko klaida. Tokią jo poziciją patvirtina ir nedidelė žvejo mėgėjo kortelės kaina 2,50 Eur. Pažymėtina ir tai, jog V. G. patikrinus aplinkos apsaugos pareigūnams, žuvies pagavęs nebuvo.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, V. G. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą bei atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta žalos, įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 86 Eur baudos – paskyrimas V. G. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 87 str. 4 d. V. G. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir V. G. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti, V. G. paskyrus mažesnę, nei ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali, piniginę baudą. Teismo vertinimu, 10 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-03 nutarimu V. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą paskirta nuobauda – 86 Eur bauda, taikant ANK 34 str. 5 p., keičiama į 10 Eur baudą. Tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, teismo nuomone, nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant V. G. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą iš dalies pakeisti: V. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu pagal ATPK 87 str. 4 d. paskirtą 86 Eur baudą, pritaikius ANK 34 str. 5 p., sumažinti iki 10 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta ANK 644 str. – 648 str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.