Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2262-936/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
e2S-2262-936/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00358-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
E. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2262-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00358-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei E. U. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. U. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas: nutraukti ieškovo ir atsakovės E. U. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų P. U. ir E. U. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą; pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas teismui pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo priteisti iš atsakovės E. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. U. ir E. U. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos į A. U. banko sąskaitą, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. U..

3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė, nesutikdama su nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad nuo 2022 m. balandžio 26 d. gyvena kartu su ieškovu ir vaikais bei juos išlaiko. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Po nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, t. y. 2022 m. gegužės 9 d. atsakovė vėl išsikraustė. Nuo to laiko jokio išlaikymo atsakovė vaikams neteikia, jų neprižiūri, todėl vaikų interesai materialine prasme nėra visiškai užtikrinti ir nukenčia kiekvieną dieną. Ieškovas bendrauti su vaikais atsakovei nedraudžia, priešingai, prašydavo jos lankyti vaikus, nes bendrauti su vaikais atsakovė privengdavo. Paskutiniu metu atsakovė vaikais nesidomi. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nutartis grindžiama šiais argumentais:

4.1. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės faktinį gyvenimą skyrium nuo šeimos, o kartu ir jos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant ir išlaikant stoką iš esmės nulėmė ne ta aplinkybė, kad atsakovė sąmoningai nusišalino nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą, o ta aplinkybė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir egzistuojantis ginčas tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos, tiek dėl santuokos metu įgyto turto naudojimo ir jo padalijimo nutraukiant santuoką.

4.2. Teismas sprendė, jog tokioje situacijoje šalių nepilnamečių vaikų materialinis aprūpinimas santuokos nutraukimo procese gali būti sėkmingai užtikrintas ne priteisiant iš skyrium gyvenančios motinos konkretaus dydžio išlaikymą, o šalims susitarus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos ir nedarant viena kitai kliūčių tokia tvarka realiai pasinaudoti, kol byla yra nagrinėjama teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas A. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, priteisti iš atsakovės E. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. U. ir nepilnametei dukrai E. U. po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokama periodine išmoka nuo bylos iškėlimo dienos, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. U. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino, kad su vaikais negyvena, su jais praktiškai nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia. Savo išlaikymo pareigos nevykdymą teisino tuo, kad neturi rakto nuo šeimos gyvenamosios patalpos ir dėl to negali lankyti nepilnamečių vaikų.

5.2. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad atsakovė neteikia išlaikymo, nes tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir šalims pirmiausia reikia susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas netrukdo atsakovei bendrauti su vaikais, tai patvirtina tai, jog ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. buvo grįžusi gyventi į šeimos būstą. Dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovas kelis kartus siūlė atsakovei taikiai nutraukti santuoką, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė derėtis ir kalbėtis dėl santuokos nutraukimo taikiai, o visus ieškovo bandymus nutraukti santuoką taikiai atsakovė ignoruoja – atsakovei buvo siunčiamas ir pasiūlymas dėl privalomas mediacijos, į kurį atsakymas gautas nebuvo. Taigi siekiant apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, būtina priteisti laikiną išlaikymą.

5.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų turi sveikatos sutrikimų – sūnui nustatyti kompleksiniai kalbos bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, vidutiniai ugdymosi poreikiai, patvirtinta, kad jam reikalinga logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba, taip pat mokytojo padėjėjo pagalba. Pats ieškovas turi neįgalumą, jo darbingumo lygis 55 proc. Tuo tarpu atsakovė yra darbinga, dirba, gauna pastovias pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl nepaisant konfliktiškų šalių santykių ji imperatyviai privalo teikti vaikams išlaikymą. Išlaikymo pareigos nevykdymo negalima pateisinti tuo, kad ji neturi rakto nuo šeimos būsto arba konfliktiškais tėvų santykiais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2022 m. vasario 12 d. bei 2022 m. birželio 30 d. elektroninius laiškus.

9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti elektroniniai laiškai nėra susiję su nagrinėjama byla, juose nėra pateikta ginčo išsprendimui reikšmingos informacijos, todėl pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

13. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – P. U. ir E. U. Ieškovas ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės abiem vaikams po 250 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo reikalavimą iš dalies ir iš atsakovės vaikams priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, jog nuo 2022 m. balandžio 26 d. vėl gyvena su atsakovu ir vaikais. Atsižvelgiant į atsakovės išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas 2022 m. birželio 7 d. pirmosios instancijos teismui dar kartą pateikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti vaikams laikiną išlaikymą iš atsakovės po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis, nurodant, jog atsakovė nuo 2022 m. gegužės 9 d. vėl gyvena skyriumi nuo vaikų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir egzistuojantis ginčas tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos, tiek dėl santuokos metu įgyto turto naudojimo ir jo padalijimo nutraukiant santuoką, o tokioje situacijoje materialinis vaikų išlaikymas gali būti užtikrintas šalims susitarus dėl vaikų bendravimo tvarkos.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. Visų pirma, CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.

15. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių vaikai dabar faktiškai gyvena su tėvu (ieškovu), šalys gyvena skyrium. Atsižvelgiant į tai, jog pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla abiem tėvams, iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turi būti priteisiamas (laikinas) išlaikymas.

16. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

17. Šios bylos kontekste, tai reiškia, jog teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis būtent vaikų interesais, o vien tai, kad tarp tėvų šiuo metu yra susiklostę konfliktiški santykiai, tai, kad šalys nesutaria dėl turto padalijimo ir panašiai, nėra priežastis, dėl kurios turėtų būti pažeisti vaikų interesai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas turi neįgalumą, jo darbingumo lygis 55 proc. Pajamos vidutiniškai siekia 1 140 Eur per mėnesį. Spręstina, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad vienas galėtų užtikrinti abiem vaikams pilnavertį išlaikymą – laikomasi pozicijos, jog vienam vaikui, vien jo būtiniesiems poreikiams užtikrinti turi būti skiriama bent vieno minimaliojo atlyginimo dydžio suma. Tačiau net situacijose, kuriose tėvų turtinė padėtis yra itin gera, tai nėra priežastis, kurios pagrindu kitas iš tėvų galėtų būti nušalintas nuo įstatymiškai kylančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė šiuo metu teiktų vaikams išlaikymą (atsakovė galėjo teikti papildomus įrodymus, pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą), nepaneigus, kad atsakovė gyvena skyriumi nuo vaikų, o vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė visą vaikų išlaikymą tik ieškovui, atsižvelgiant į tai, jog neaišku, kiek laiko truks procesas, ši pareiga perkelta ieškovui neribotam laikui. Svarbu dar ir tai, jog Varėnos švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui P. U. reikalinga logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba, taip pat mokytojo padėjėjo pagalba. Akivaizdu, jog tai lemia didesnes išlaidas, o tai suponuoja, kad vaikas be būtinųjų poreikių turi dar ir papildomus poreikius, todėl akivaizdu, jog vienas ieškovas nėra pajėgus užtikrinti išlaikymo, kuris atitiktų vaikų interesus, nuo kurio teikimo pareigos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo atsakovę.

18. Be to, iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo tvarka su vaikais, matyti, jog motina turi teisę kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus (papildomai nustatant, kad šalims susitarus, motina gali ir dažniau matytis su vaikais). Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog šalių ginčas gali būti išspręstas susitarus dėl bendravimo tvarkos, tačiau akivaizdu, jog motinai matantis su vaikais tik kas antrą savaitgalį, tai nėra pakankama priemonė užtikrinti, jog ji teiktų nuolatinį ir nepertraukiamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tam, jog iki bylos išnagrinėjimo būtų apsaugoti vaikų interesai bei sureguliuotas ginčas, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovės vaikams laikiną išlaikymą.

19. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį.

20. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

21. Tačiau visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į orientacinį minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas sudaro 730,00 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

22. Šiuo atveju, ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės kiekvienam vaikui priteisti po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Ieškovo prašyta suma yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos).

23. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai patikrinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių finansines galimybes teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, įvertinus vaikų būtinuosius bei papildomus poreikius, nustačius tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, jos pajamos, remiantis bylos duomenimis, kas mėnesį siekia apie 900 Eur, byloje nesant duomenų, kad atsakovė negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo ar kad turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių, sprendžia, kad ieškovo prašomas laikino išlaikymo dydis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvienam iš vaikų yra teisingas ir racionalus.

24. Pažymėtina, kad nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t. y. nustatyti kitokio dydžio nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

26. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymui skirtas lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos į A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke.

Paskirti ieškovą A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė