Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant J. B. ir I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios (pareiškėjos) J. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Švenčionių rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Prevencijos poskyrio (PP) nutarimo panaikinimo (administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo-I. K.), ir

Aprašomoji dalis

n u statė:

Vilniaus AVPK Švenčionių RPK VTS PP (toliau-institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) tyrėjas, išnagrinėjęs J. B. 2010-05-10 pareiškimą Nr. 10-92-AP-282, 2010-06-01 nutarimu Nr.10-92-12-693 nustatė, kad nėra gauta jokių nešališkų įvykio liudytojų paaiškinimų ir nėra objektyvių duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad I. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Iš surinktos medžiagos matyti, kad I. K. necenzūrinių žodžių nevartojo, nepadorių gestų nerodė, todėl, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nutarimą patvirtino Vilniaus AVPK Švenčionių RPK viršininko pavaduotojas R. B. (b.l.21-23).

J. B. skundu (b.l.1-3) prašo panaikinti Švenčionių RPK VTS PP tyrėjo S. K. 2010-06-01 nutarimą nutraukti ATP bylos teiseną, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei grąžinti administracinę bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintą kiekvienos administracinės bylos tyrimo visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo, išaiškinant kiekvienos bylos aplinkybes, principą, pirmiausia dėl to, kad Institucija nuo J. B. pareiškimo tyrimo, kuriame kaip potenciali pažeidėja ir atsakomybėn galimai trauktinas asmuo įvardijama Švenčionių RPK Kriminalinės policijos tyrėja I. K., nenusišalino bei nepavedė jo atlikti kitiems kompetentingiems organams pagal teisės aktus, o taip pat išaiškėjus, kad policijos tyrėja galimai atliko administracinį teisės pažeidimą nepradėjo įstatymų nustatyta tvarka tarnybinio patikrinimo procedūros, priešingai, administracinės bylos tyrimą pavedė to paties komisariato tyrėjui S. K., turinčiam tokią pačią pavardę ir galbūt su I. K. susijusiam giminystės ar svainystės ryšiais, kuris galėjo būti suinteresuotas būtent tokia bylos baigtimi. Tai matėsi iš to, jog, J. B. duodant parodymus tyrėjui ir sakant liudininkės pavardę – K., minėtas tyrėjas į protokolą įrašė, jog šios moters pavardė – K., kas patvirtina, kad ji jam buvo pažįstama. Be to, tyrėjas S. K., kuriam buvo pavesta atlikti tyrimą dėl J. B. pareiškimo, dar prieš jos apklausą pasisakė, kad: „<..> kadangi filmuotos medžiagos neturi, tai nieko neįrodysi." Nors apie tokį neleistiną šio tyrėjo elgesį J. B. 2010-06-02 elektroniniu laišku informavo Švenčionių RPK viršininką, iki šiol jokio atsakymo iš šio vadovo ji nėra gavusi. Taigi, toks subjektyvus ir išankstinis minėto pareigūno nusistatymas pradinėje bylos iškėlimo stadijoje jam sutrukdė objektyviai ir operatyviai išnagrinėti administracinę bylą, priimti galimo pažeidėjo atžvilgiu tam tikrus įstatyme nustatytus procesinius sprendimus, surinkti visus įrodymus ir tinkamai bei objektyviai kvalifikuoti veiką J. B. atžvilgiu.

2) J. B. įsitikinimu, Institucija nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, apsiribojo tik byloje esančiais pareigūnės - kriminalinės policijos tyrėjos, jos motinos bei kaimynės, pas kurią tuo metu lankėsi galima pažeidėja I. K., parodymais. Institucija nenurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovauja nukentėjusiosios - J. B. - rašytiniu pareiškimu ir parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems nutarime nurodytiems įrodymams. Be to, skundžiamame nutarime nenurodyta, kodėl, priimdamas skundžiamą nutarimą, pareigūnas tinkamai neįvertino byloje esančio G. B. liudijimo. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis šio pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad jis privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Liudytojas G. B. savo paaiškinime policijai aiškiai patvirtina, kad I. K. J. B. rodė nepadorius gestus viešoje vietoje, matant kaimynams. Administracinės bylos tyrimo metu apklausta liudytoja V. Š. paaiškino, kad ji negirdėjo, kad kaimynė I. K. vartotų necenzūrinius žodžius ar rodytų nepadorius gestus. Pareiškėjos manymu, šios liudytojos parodymai nagrinėjamu atveju iš esmės neturi įrodomosios vertės. O kadangi kita liudytoja - Č. K. - yra I. K. mama, tai objektyvių ir nešališkų parodymų iš jos tikėtis taip pat negalima. J. B. manymu, pripažintina, kad konfliktas kilo aiškinantis privačių asmenų tarpusavio santykius, tačiau I. K. veikos teisinį įvertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia jos pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais ji netiesiogiai parodė savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis bylose Nr. Nl6-73/06, N1-1280/07). Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas, išvadinant kitą asmenį nepadoriais žodžiais, rodant jam nepadorius gestus, kuo, beje, taip pat pasireiškia šio pažeidimo sudėties objektyvioji pusė, ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad minėta veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius ir konstatuotina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, I. K. veiksmus kvalifikavo netinkamai. Šiuo atveju I. K., esančios policijos pareigūne, pasirinktas tariamai pažeistos jos ar jos dukters teisės gynimo būdas negali būti pateisinamas ir nešalina jos administracinės atsakomybės, kadangi jis prieštarauja visuomenės interesams ir viešajai tvarkai. Siekdama teisėtu būdu ginti savo teises, ji galėjo kreiptis į įgaliotas teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijas. Be to, I. K. grasinimas nušauti J. B. šunį beveik pasitvirtino, kadangi 2010-ųjų metų birželio mėnesio pradžioje šuo, kaip matyti iš veterinarijos įstaigos pažymos, buvo rimtai sužalotas, kadangi po galvos sumušimo jam gali grėsti apakimas. Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju Institucija išsamiai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nevertino jų kaip visumos, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259).

Vilniaus AVPK Švenčionių RPK atsiliepimu (b.l. 33) prašo skundo netenkinti, nes nėra surinkta jokių įrodymų, kad I. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Nukentėjusioji (pareiškėja) J. B., bylą nagrinėjant teisme, apklausta liudytoja (ATPK 273 str. 3d.) skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog iki konflikto I. K. pažinojo tik iš matymo kaip sodybos kaimynę, rašant skundą RPK galvojo, kad ji yra K. marti, pasirodė – dukra. 2010-05-08 dieną, apie 14 val. ji dirbo savo sodybos darže, jų šuo buvo šalia jos. Pamatęs keliuku važiuojantį dviratį, šuo nubėgo link jo. Šuo tuo metu nebuvo pririštas, be antsnukio, jų sodybos sklypo teritorija neaptverta. Šuo prie dviračiu važiavusios mergaitės prisiartino ne arčiau kaip per 3 metrus, visą laiką buvo jos akiratyje, pašauktas tuoj grįžo. Mergaitė, pamačiusi šunį, ėmė šaukti mamą, niekur nebėgo, liko ant dviračio, tik šaukė. Kai šuo atbėgo, vyras jį pririšo. Tuo metu iš savo sodybos kiemo (atstumas tarp jų sodybų kiemų yra 20-30 metrų) į keliuką prie dukters atėjo I. K., J. B. tebebuvo savo darže. I. K. rėkė taip, kad girdėjo visas kaimas, ją išvadino keletu necenzūrinių rusiškų žodžių, grasino nušauti šunį bei išdaužyti namo langus. Jos (J. B.) sutuoktinis buvo per tris metrus nuo jos, tebepjovė žolę. Jis galėjo ir negirdėti necenzūrinių keiksmų, bet matė, kaip ji nuėjo į keliuką ir turėjo matyti kaip I. K. rodė nepadorius judesius. Ji tik pasakė, kad dėl tokio I. K. elgesio ji rašys pareiškimą policijai r nuėjo į savo sodybos kiemą. Įvykį dar matė I. K. motina bei jų kaimynė S., dar tolėliau buvo S. 16m. dukra Monika. J. B. tik vėliau sužinojo, kad I. K. yra policijos pareigūnė.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. K. pareiškė su skundu nesutinkanti, prašė nutarimą palikti galioti, paaiškino, kad S. K. yra tik bendrapavardis, jų jokie giminystės ar svainystės ryšiai nesieja, jis jai yra tik bendradarbis, dirba skirtingose tarnybose. 2010-05-08 apie 13.30-14 val. jos mama Č. K. išėjo pas kaimynę S. ir po kurio laiko dukra pasiprašė jai leisti dviračiu nuvažiuoti pas močiutę. Jai dviračiu bevažiuojant bendru keliuku, pašoko B. sodybos kieme buvęs didžiulis, juodas, apie 20 kg sveriantis šuo ir lodamas bėga prie dukros, kuri, jį pamačiusi, pradėjo žviegti, verkti, tuomet ji irgi bėgo link dukros ir šuns. Šuo prie dukters buvo pribėgęs maždaug 1 metro atstumu. Pamatęs, kad ji atbėga, šuo stabtelėjo, tuo metu jį pašaukė J. B. ir šuo nubėgo prie jos. Pamačiusi, kad J. B. nieko nesiruošia daryti su šunimi (ji teberavėjo daržą, o jos sutuoktinis tebepjovė žolę) – jo nepririša, ji pakvietė J. B. prieiti, ši priėjo, su ja atėjo ir šuo, netiesa, kad šunį B. pririšo. J. B. pasakė, kad pririštų šunį, į ką pastaroji atsakė, kad čia yra kaimas, o jos šuo – išauklėtas ir labai protingas ir kad jei jiems nepatinka – tegul užsidaro sodyboje. B. šuo ir iki tol visą laiką lakstė palaidas. Ji bėgdama rėkė tik ant šuns, o ne ant B.. Jų pokalbio metu B. buvo toli – už 30 metrų, todėl dėl atstumo ir elektrinės žoliapjovės garso nieko negalėjo nei matyti, nei girdėti. I. K. teigė: jokių necenzūrinių žodžių J. B. atžvilgiu nevartojo, nepadorių gestų nerodė, nušauti šunį ir išdaužyti namo langus negrasino. Įvykį matė jos motina, kaimynė S. ir jos dukra, kuri buvo šiek tiek toliau – už 15 metrų nuo jų.

Skundas netenkintinas.

ATPK 174 straipsniu nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

1) J. B. 2010-05-10 pareiškimu Nr. 10-92-AP-282, kuriame ji nurodė, kad 2010-05-08, 13.30 val., jos sodyboje (duomenys neskelbtini) km. įvyko incidentas su kaimynų K. ir Č. K. marčia, kuri ją išvadino necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais bei rodė nepadorius gestus kaimynų akivaizdoje, nes J. B. šuo aplojo jos dukrą (J. B. teritorijoje). Dar ji grasino nušauti J. B. šunį ir išdaužyti jos sodybos langus. J. B. pareiškimu paprašė 1000 Lt moralinės kompensacijos už tokį elgesį ir nurodė, kad prieš 3 savaitės J. B. rado hermetiku užklijuotas spynas ir įtaria, kad tai irgi jos darbas (b.l.13);

2) J. B. 2010-05-21 paaiškinimu, kad 2010-05-08, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Strūnaičio sen., Švenčionių r., prie jos sodybos, bendro naudojimo kelyje įvyko incidentas su kaimynų K. marčia, kurią ji pažįsta iš matymo. Ji savaitgaliais atvažiuoja į svečius. Incidentas įvyko dėl to, kad J. B. šuo, pamatęs K. marčios mažą vaiką, kuris tuo metu važiavo su dviračiu, pradėjo ant vaiko loti - šuo tuo metu bėgo link vaiko ir lojo. J. B. kiemas yra neaptvertas. J. B. pašaukė savo šunį ir jis atbėgo atgal. K. marti pradėjo J. B. atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius ir reikalavo, kad ji ateitų prie jos. Bendro naudojimo kelyje ji J. B. atžvilgiu irgi vartojo necenzūrinius žodžius. K. marti rėkė, kad išdaužys langus ir nušaus šunį. J. B. 2010-04-17 buvo atkvykusi su vyru G. B. į sodybą ir rado hermetiku užklijuotas spynas, jie įtaria, kad tai galėjo padaryti K. marti. Visą įvykį matė kaimyno A. žmona ir dukra M., o J. B. vyras įvykio nematė iš pradžių, tik girdėjo, kai baigėsi incidentas. J. B. vyras matė išeinančią K. marčią, kuri rodė nepadorius gestus (b.l.15);

3) G. B. 2010-05-21 paaiškinimu, kad 2010-05-08, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Strūnaičio sen., Švenčionių r. prie jo sodybos, bendro naudojimo kelyje tarp jo žmonos J. B. ir kaimynų K. marčios įvyko incidentas. Tuo metu G. B. pjovė žolę ir pamatė, kad jo šuo lodamas nubėgo link kelio. G. B. žmona, pamačiusi, kad šuo bėga link kelio, jį pašaukė ir šuo grižo atgal. G. B. toliau pjovė žolę ir pamatė, kad jo žmona nuėjo link bendro naudojimo kelio ir kad bendro naudojimo kelyje kaimynų K. marti rodė nepadorius gestus jo žmonai. Incidentas įvyko dėl to, kad jų šuo aplojo jos vaiką, kuris važiavo dviračiu, o močiutė ėjo šalia vaiko. Įvykį matė kaimyno A. žmona ir jo dukra M., bei kaimynė Č. K. Po incidento G. B. žmona paaiškino, kad K. marti bendro naudojimo kelyje jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad išdaužys sodybos lango stiklus, nušaus jų šunį. Taip pat 2010-04-17 jie buvo atvykę į sodybą ir rado hermetiku užklijuotas spynas. Jie įtaria, kad tai galėjo padaryti K. marti (b.l.16);

4) Č. K. 2010-05-25 paaiškinimu, kad 2010-05-08, apie 13.30 val., ji buvo pas kaimynę V. Š. ir išgirdo, kad garsiai rėkia jos anūkė M., kuriai dar nėra septynerių metų, kuri tuo metu važiavo su dviračiu bendro naudojimo keliu. Taip pat Č. K. išgirdo, kad loja kaimynų, kurie atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą savaitgaliais iš Vilniaus į savo sodybą, šuo. Č. K. kartu su kaimyne V. Š. ir jos dukra M. greitai išėjo į bendro naudojimo kelią ir pamatė, kad prie Č. K. anūkės M. ant kelio, lodamas stovi kaimyno G., kuris atvažiuoja iš Vilniaus, didelis veislinis šuo. Č. K. anūkė tuo metu buvo labai išsigandusi, verkė. Netrukus keliu prie Č. K. anūkės atbėgo jos mama I., kuri bėgdama garsiai šaukė ant šuns ir mojavo rankomis, kad jį nuvytų. Pribėgusi prie savo vaiko, ji nuvijo šunį. Kai šuo nubėgo į kaimyno kiemą, ji pakvietė šuns šeimininkę, kuri tuo metu buvo darže ir nieko nematė. Jai atėjus prie bendro naudojimo kelio, Č. K. dukra garsiai pasakė, kad ji pririštų šunį, nes jis kelia grėsmę ir stipriai išgąsdino jos mažą vaiką. Kaimynė pasakė, kad jos šuo laksto jos teritorijoje ir ji neprivalo jo pririšti, nors jų sodybos teritorija yra neaptverta. Tai buvo ne pirmas kartas, kai šis šuo, agresyviai išbėgęs į bendro naudojimo kelią, loja ant praeinančių pro neaptvertą kaimynų sodybą žmonių. Taip pat kelis kartus (tikslių datų Č. K. neatsimena) bendro naudojimo kelyje šis šuo buvo Č. K. išgąsdinęs, aplojęs, nes jis pastoviai yra nepririštas, laksto kur nori, be antsnukio. Šio įvykio metu Č. K. dukra I. jokių necenzūrinių žodžių bei gestų šuns šeimininkės atžvilgiu nevartojo (b.l.17);

5) V. S. 2010-05-26 paaiškinimu, kad 2010-05-08, apie 13.30 val., pas ją kieme buvo kaimynė Č. K. ir V. S. dukra M.. Būdamos kieme jos išgirdo, kad verkia ir šaukia kaimynės Č. K. anūke M. Jos išbėgo į bendro naudojimo kelią ir pamatė, kad kaimynės Č. K. anūke verkia. Šalia anūkės gulėjo dviratis. Iš Č. K. kiemo išbėgo jos dukra I. ir bėgdama šaukė bei mojavo rankomis ant didelio veislinio šuns, kuris tuo metu jau bėgo link šeimininkės. V. S. žino, kad šis šuo priklauso jos kaimynams J. ir G., kurie atvažiuoja iš Vilnius į savo sodybą. Kai šuo nubėgo pas šeimininkę, Česlavos dukra I. garsiai pakvietė šuns šeimininkę J., kuri tuo metu buvo darže. Šuns šeimininkė J. atėjo arčiau jų, tačiau buvo savo sodybos kieme. I. šuns šeimininkei garsiai pasakė mojuodama rankomis, kad J. pririštų savo šunį, nes jos šuo kelia pavojų aplinkiniams žmonėms ir išgąsdino jos mažametę dukrą. Šuns šeimininkė paaiškino I., kad ji neprivalo savo šuns pririšti, nes jos šuo laksto jos kieme. Jų kiemas yra neaptvertas. Kaimynų šuo nuolat laksto nepririštas per (duomenys neskelbtini) kaimą be antsnukio ir gąsdina V. S. ir jos vaikus. I. pokalbio metu garsiai kalbėjo, mojavo rankomis, tačiau J. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo ir nepadorių gestų jai nerodė. Jokių grasinimų nušauti J. šunį ir išdaužyti jos sodybos lango stiklus iš I. V. S. negirdėjo (b.l.18);

6) I. K. 2010-05-31 paaiškinimu, kad 2010-05-08 ji kartu su savo vyru P. ir dukra M. buvo atvykusi į svečius pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) k, Švenčionių r. Apie 13.30 val. I. K. dukra važinėjo kaimo bendro naudojimo keliu savo dviratuku. Jai bevažiuojant keliu, pro sodybą, kurios savininkai yra J. ir G., pas močiutę, kuri tuo metu buvo nuėjusi pas kaimynę V. S., bendro naudojimo kelyje ją išgąsdino J. ir G. juodas, didžiulis šuo, kuris lodamas ir urgzdamas išbėgo į bendro naudojimo kelią prie I. K. dukros. I. K. tuo metu buvo prie savo tėvų namo, kieme. Jos dukra M., stipriai išsigandusi, pradėjo garsiai rėkti. Šuo lodamas pribėgo prie pat I. K. dukros, ją aplojo. Visa tai pamačiusi, I. K. greitai išbėgo iš savo mamos kiemo ir, garsiai rėkdama, mojuodama rankomis, bėgo link savo dukros, prie kurios tuo metu buvo lojantis šuo. Šuo, išgirdęs ir pamatęs I. K., atsitraukė. Kai I. K. pradėjo rėkti ant šuns ir bėgti link jo, šuns šeimininkė J. taip pat pamatė, kad jos šuo buvo pribėgęs prie I. K. dukros ir lojo. Tada ji pasikvietė šunį prie savęs ir jis nubėgo link šeimininkės. Nors prieš tai tikrai nematė, ką darė jos šuo, nes pati buvo darže, o G. pjovė žolę, taip pat nežiūrėjo, ką daro jų šuo. Bėgdama link šuns, I. K. garsiai rėkė ant jo, nes manė, kad kitaip jis nebūtų pasitraukęs. Priėjusi prie dukros I. K. pamatė, kad ji stipriai išsigandusi ir verkia. Tada ji pasikvietė prieiti arčiau J., kuri buvo darže ir visai nekreipė dėmesio į tai, kad jos šuo ką tik stipriai išgąsdino I. K. dukrą. Jai atėjus ir stovint jai priklausančios sodybos teritorijoje, I. K. jai garsiai, rankomis rodydama į šunį, pasakė, kad ji privalo jį prisirišti, nes jos šuo kelia grėsmę aplinkiniams ir ką tik išgąsdino I. K. dukrą, kuriai dar nėra net septynerių metu. J. B. į tai I. K. pakeltu tonu pasakė, kad neprivalo pririšti savo šuns, nes jos teritorijoje šuo gali bėgioti, kur tik nori. Tačiau jos sodybos teritorija yra neaptverta. Jų šuo nuolat, kada tik jie atvažiuoja į savo sodybą, laksto po visą kaimą, gąsdina bendro naudojimo keliu einančius žmones. Jau ne vieną kartą prieš tai buvo išgąsdinęs I. K. su dukra, jos mamą. Pokalbio metu su J. I. K. nevartojo necenzūrinių žodžių, negrasino nušauti jos šunį ir daužyti sodybos langus, jokių nepadorių gestų nerodė. Kalbėjo su ja garsiai, mojuodama rankomis, nes buvo susijaudinusi. Kai I. K. kalbėjosi su J., šiek tiek toliau nuo jų stovėjo jos mama Č. ir kaimynė V. S., dar toliau stovėjo V. dukra M.(b.l.19-20).

Teismas bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausė pareiškėjos sutuoktinį G. B., kuris teigė I. K. iki įvykio tik keletą kartų matęs. Tą dieną jis nuo pat ryto žoliapjove pjovė žolę, sutuoktinė dirbo darže. Apie pietus jis išgirdo jų šuns (28 kg svorio) amtelėjimą, atsisukęs pamatė, kad žmona jį veda už apikaklio, ji tuo metu buvo 20 metrų nuo keliuko link jų daržo, o jis buvo apie 50 metrų iki keliuko. Žmona pasakė, kad įvyko konfliktas dėl šuns, ir jis šunį kažkur lyg ir pririšo – gal prie pastato, gal kur nors kitur. Ėmė toliau pjauti žolę ir tuo metu žmonos kieme nebematė, bet matė keliuku motinos namų link nueinančią I. K. ir rodančią nepadorius gestus. Tuo metu prie jų namo stovėjo kaimynė Č., ji stovėjo viena. Vėliau žmona jam sakė, kad I. K. iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais, grasino šuniui išsukti kojas ir išdaužyti langus.

Č. K., I. K. motina, teisme teigė, kad įvykio dieną ji buvo nuėjusi pas kaimynę S., jos abi lauke prie jos namo kalbėjosi, kai išgirdo lojant šunį ir rėkiant anūkę. Iš tos vietos, kur jos buvo, nesimatė nei to šuns, nei anūkės. Ji (Č. K.) iš pradžių taip išsigando, kad net negalėjo atsistoti, bet po to atėjo į keliuką, kur viskas vyko, ten jau buvo jos dukra, šuns nebebuvo. Dar nepriėjusi iki tos vietos, girdėjo, kaip dukra šaukė „M., baik rėkti, M., baik rėkti“. J. B. tuo metu stovėjo netoli nuo jų - prie savo namo. J. B. vyras tuo metu pjovė žolę, net nebuvo priėjęs, nes visą laiką burzgė žoliapjovė, liudytoja nematė, kad jis būtų pririšinėjęs šunį. Po to jos visos trys (ji, dukra ir anūkė) verkdamos nuėjo į namus. Ar įvykio vietoje visą tą laiką buvo S. – ji nepamena, jai buvo ne iki to, o S. dukra buvo tolėliau.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad ji yra abiejų - J. B. ir I. K. – kaimynė, santykiai su jomis normalūs, konfliktų su jomis nebuvo. Įvykio metu jos vyras netoli namų dirbo traktoriumi, kaimynas B. elektrine žoliapjove pjovė žolę, o pas ją buvo atėjusi kaimynė Č. K., jos kalbėjosi jų kieme. Staiga ji išgirdo rėkiant, verkiant vaiką, šuns lojimo negirdėjo. Abi su Č. K. nuėjo į keliuką, ji – šiek tiek iš paskos Č.- ir matė, kaip I. K. ramino dukrą, o J. B. kažkur už namo pririšo šunį, kuris tuo metu jau lakstė jų kieme, po to priėjo prie I. K. ir liudytoja girdėjo jų pokalbį: I. K. reiškė pretenzijas dėl nepririšto šuns, kad jis išgąsdino vaiką, o J. B. aiškino, kad „ponia nusiramintų“, smulkiau pokalbio turinio ji nebepamena. I. K. viską sakė garsiai šaukdama, pakeltu tonu, bet jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, nušauti šunį ir išdaužyti langus negrasino, liudytoja nematė, kad I. K. būtų rodžiusi kažkokius nepadorius gestus. J. B. sutuoktinis buvo toli nuo jų ir į įvykį niekaip nereagavo, jis nebuvo atsitraukęs nuo žolės pjovimo.

Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo teismą, kad neturi duomenų apie I. K. ir S. K. giminystės (svainystės) ryšius (b.l.31).

Įvertinus Švenčionių RPK surinktus bei šiame teisme įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad jie nepatvirtina I. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Iš esmės pareiškėja kaltinimą grindžia tik savo pačios teiginiais, kurių nepatvirtino nei jos pačios sutuoktinis (teigė tik matęs I. K. rodžius nepadorų gestą), nei kiti liudytojai. Teismas savo sprendimą iš esmės grindžia konflikto dalyvių kaimynės – V. S. – paaiškinimais policijai ir teisme, nes ji viena nėra su jomis susieta giminystės ryšiais, byloje nėra jokių įrodymų, kad ji būtų suinteresuota J. B. apkalbėti, o I. K. – teisinti. V. S. teisme kategoriškai paneigė, kad I. K. pokalbio su J. B. metu ją išvadino necenzūriniais vardais ar rodė nepagarbius gestus, kad grasino nušauti šunį ar išdaužyti sodybos namo langus, be to, ji teigė, kad G. B. buvo toli nuo įvykio vietos, nesidomėjo įvykiu ir negalėjo matyti, rodė ar nerodė I. K. nepagarbius gestus.

ATPK 284 str. 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad Institucijos pareigūnas šiuos reikalavimus įvykdė, nustatė visus konflikto dalyvius bei liudininkus, juos, įspėjęs dėl atsakomybės, apklausė ir padarė iš esmės teisingas išvadas. Šie liudytojai, apklausti teisme, savo parodymus iš esmės tik pakartojo. Įrodymais nustatyta, kad I. K. ir tyrėjas S. K. giminystės (svainystės) ryšiais nėra susiję, o vien faktas, kad jie yra bendradarbiai, neleidžia teismui daryti išvadą, kad dėl šios aplinkybės būtinai turėjo būti priimtas I. K. palankus sprendimas. Gi pareiškėja, prašydama bylą grąžinti nagrinėti tai pačiai Institucijai, nenurodo, kokias aplinkybes ji dar turėtų ištirti, kokius apklausti liudytojus ir pan. Teismas tokių galimybių taip pat nenustatė, o iš surinktų įrodymų, kaip minėta, daryti išvadą dėl I. K. kaltumo pagrindo nėra.

ATPK 287 str. 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 287 str. 2 dalyje nustatyta, kad nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio kodekso 250 ir 251 straipsniuose. ATPK 250 str. 1 d. punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tad, nenustačius I. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., įvykio ir sudėties, byla pagrįstai nutraukta.

Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros neatlikimo.

Pareiškėjos nuomone, dėl jos pareiškime nurodytų faktų turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau tokia pozicija prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Pagal policijos pareigūnų tarnybą reglamentuojančius teisės aktus (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1d.) tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas pareigūną įtarus padarius tarnybinį nusižengimą, gi šiuo atveju pareiškėja I. K. kaltino padarius ATP pažeidimą, t.y. veiką, numatytą ATPK 174 str.

Pagal 2007 m. sausio 16 d. įstatymo Nr. X-1019 redakcijos ATPK 15 str. 1 dalį tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsakė pagal drausmės statutus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą, o Valstybės saugumo departamento pareigūnai – pagal Valstybės saugumo departamento statutą. Ir tik už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn buvo traukiami bendrais pagrindais.

Konstitucinis Teismas 2010-05-28 nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal pakeistą ATPK 15 straipsnį (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-349 redakcija) statutiniai valstybės tarnautojai administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais, kas reiškia, kad, juos įtarus padarius ATP pažeidimą, neturi būti nagrinėjamas jų tarnybinės atsakomybės klausimas, reiškia – neturi būti atliekamas ir tarnybinis patikrinimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2010-06-01 nutarimą Nr.10-92-12-693, kuriuo, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 punktu, nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. K. atžvilgiu, palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.