Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. (D. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-10-29 nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63, 64, 65 straipsniais, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir su Vilniaus apygardos teismo 2020-07-30 nuosprendžiu paskirta 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams ir 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2023-02-27.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023-09-06 nutartimi D. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020-07-30 nuosprendžiu, perkvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 210 MGL dydžio bauda.

D. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020-07-30 nuosprendžiu, perkvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 210 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

D. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020-10-15 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-22 nuosprendžiu, perkvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-10-29 nuosprendžiu, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63, 64, 65 straipsniais, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams ir 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-10-29 nuosprendžio dalys dėl suėmimo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies įskaitymo į paskirtą bausmę paliktos nepakeistos.

3. D. M. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, bausmės pradžia – 2023-03-27, bausmės pabaiga – 2026-01-27.

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 5 dalimi, 2023-11-10 priėmė nutarimą Nr. RV-23-J581 netaikyti D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo nuteistajam nedaryti teisės pažeidimų, ieškoti galimybių įsidarbinti, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nurodė, kad pakartotinis svarstymas dėl nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvykdžius Komisijos rekomendacijas, galimas 2024-05-09. Komisija savo sprendimą netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvavo tuo, kad 2023-10-05 atlikto vertinimo metu D. M. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo metu, buvo nustatyta vidutinė. Kaip teigiamus aspektus kalbant apie asmens rizikos vertinimą būtų galima išskirti asmens motyvaciją užsiimti pozityvia veikla įkalinimo metu, tinkamas elgesys. Nuo 2023-09-28 užsiima individualia veikla – veria karolius. Žymėtina, kad gyvenamoji vieta laisvėje nėra patvirtinta (2023-10-09 pateikė prašymą, kad iki 2026-07-28 būtų įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav.), darbo pasiūlymą laisvėje turi. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistojo rizikos pokyčio nustatyti nėra galimybės dėl trumpo bausmės atlikimo. Vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atsižvelgdama į visa tai Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo D. M. pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

5. Nesutikdamas su Komisijos 2023-11-10 nutarimu, nuteistasis D. M. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde, be kita ko, nurodė, kad jis turi gyvenamąją vietą, jam sudarytą individualų resocializacijos planą įvykdė visiškai, turi darbą, moka mokesčius, teisės pažeidimų nepadarė, drausminių nuobaudų neturi.

6. Skundžiama 2023-12-20 nutartimi Kauno apylinkės teismas nuteistojo D. M. skundo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro tam tikrą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad būtų galimą daryti neabejotiną išvadą, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

7. Skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023-12-20 nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. D. M. nuomone, skundžiama nutartis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais.

7.1. Nurodo, kad jis savo skunde teismui aiškiai nurodė ir pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, jam atvykus atlikti laisvės atėmimo bausmę, laiku nesudarė individualaus resocializacijos plano, taip buvo pažeistos BVK 53 straipsnio nuostatos, kurios nurodo, kad individualus resocializacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos (tai patvirtina jo teismui pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas Nr. 2S-2811, kuriame pripažinti jo nurodyti minimi pažeidimai). Jo atveju tai nebuvo padaryta, t. y. individualus resocializacijos planas jam nebuvo sudarytas daugiau nei 5 mėnesius, todėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neturėjo galimybės nustatyti jo nusikalstamo elgesio rizikos kitimo. Iki Komisijos 2023-11-10 nutarimo priėmimo jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nebuvo vertinama, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pakartotinis vertinimas buvo ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo veiksnių nematyti. D. M. pažymi, kad visas individualiame resocializacijos plane jam rekomenduojamas sąlygas mažinti nusikalstamo elgesio riziką jis įgyvendino, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad jo lygtinis paleidimas negalimas.

III. Apygardos teismo išvados ir argumentai

8. Skundas atmestinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

10. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą ir kontrolę. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padarytos, neatsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

12. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

13. Apygardos teismas, susipažinęs su D. M. skundo argumentais, skundžiama nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino D. M. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes), elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

14. Nors D. M. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes, kaip minėta, įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

15. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimą, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privaloma atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

16. Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-10-05 socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-8868 (b. l. 22–27), 2023-10-05 Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlikus pirminį nuteistojo D. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (vertinimo metu buvo atsižvelgta į objektyvius su nuteistojo kriminaliu elgesio siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo metu – norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis ir interviu metu gautą informaciją). Kaip teigiamus aspektus, kalbant apie asmens rizikos vertinimą, būtų galima išskirti asmens motyvaciją užsiimti pozityvia veikla įkalinimo metu, tinkamą elgesį, tačiau šiuo metu nuteistojo rizikos pokyčio nustatyti nėra galimybės dėl trumpo bausmės atlikimo. Nustatyta, kad D. M. nuo 2023-09-28 užsiima individualia veikla – veria karolius, gyvenamoji vieta laisvėje nėra patvirtinta (2023-10-09 pateikė prašymą, kad iki 2026-07-28 būtų įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav.), darbo pasiūlymą laisvėje turi. Vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; darbo patirtis nestabili; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, pernelyg geras savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas Probacijos tarnybos personalo, visuomenės / bendruomenę atžvilgiu. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Praeityje jau buvo teistas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis. Atsižvelgdama į visa tai Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo D. M. pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

17. Šiuo atveju tvirtinti, kad socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, buvo surašyta neobjektyviai ir netinkamai, o nuteistojo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo D. M. asmens byloje esančius duomenis, nėra pagrindo. Parodyta nuteistojo motyvacija dirbti, individualaus resocializacijos plano vykdymas, svarstant nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo klausimą, neabejotinai yra vertinama nuteistojo naudai, kadangi tai rodo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad ta pažanga šiuo metu jau yra pakankama taikyti jam lygtinį paleidimą. Nors nuteistojo D. M. skunde akcentuojama tai, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neturėjo galimybės nustatyti jo nusikalstamo elgesio rizikos kitimo, nes individualus resocializacijos planas jam nebuvo sudarytas daugiau nei 5 mėnesius, kai tuo tarpu pagal BVK 53 straipsnio nuostatos toks planas turėjo būti sudarytas per 15 darbo dienų nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos, tačiau, kaip matyti iš minėtos socialinio tyrimo išvados, joje nurodyta, kad nuteistojo rizikos pokyčio nustatyti nėra galimybės dėl trumpo bausmės atlikimo. Kita vertus, tai, jog, kaip akcentuoja D. M., įstaigos administracija pažeidė BVK 53 straipsnyje reglamentuotą Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos planavimo tvarką, nes per šio straipsnio 3 dalyje numatytą 15 dienų terminą nesudarė jam individualaus resocializacijos plano ir dėl to, pasak nuteistojo, jis negalėjo įrodyti teigiamo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio, pažymėtina, kad šis Lietuvos kalėjimų tarnybos, nagrinėjant nuteistojo D. M. 2023-10-31 skundą, konstatuotas pažeidimas neturėjo esminės įtakos nuteistojo elgesio vertinimui. Be abejo, individualus resocializacijos plano vykdymas yra teigiamas nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietoje aspektas, tačiau pozityvus pokytis galimas ir paties nuteistojo iniciatyva (pvz., darbas, nepriekaištingas elgesys ir dėl to nuteistajam skiriamos skatinimo priemonės ir pan.), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, iniciatyvą dirbti D. M. parodė tik po pusmečio (į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023-04-05, individualia veikla užsiima nuo 2023-09-28 (veria karolius), nors drausminių pažeidimų nepadarė (nėra duomenų apie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ar režimo reikalavimų nesilaikymą), tačiau ir skatinimo priemonės jam nebuvo skirtos (b. l. 39). Nuteistojo iniciatyva dirbti, įsitraukimas į pozityvias veiklas, dalyvavimas programose ir užsiėmimuose neabejotinai yra reikšmingi siekiant sumažinti / valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistajam nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, jų pobūdis ir socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, iš kurios matyti, į kokias aplinkybes atsižvelgus šie veiksniai buvo nustatyti D. M., šiuo metu dar nėra pakankami veiksniai konstatuoti nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jokių kitų duomenų, kurie rodytų nuteistojo dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir atspindėtų šių pastangų reikšmingą įtaką nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, teismui nepateikta. Socialinių ryšių palaikymas, pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju pateikimas, gyvenamosios vietos turėjimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Kita vertus, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, gyvenamosios vietos turėjimas nėra patvirtintas (2023-10-09 pateikė prašymą, kad iki 2026-07-28 būtų įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav.), darbo patirtis nestabili, nustatyti lėšų valdymo sunkumai, asocialios grupės įtaka, tai paskatino nuteistojo nusikalstamumą (praeityje ne kartą teistas). Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog tai, kad D. M. lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi, turi darbo pasiūlymą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kita vertus, nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tačiau tokios pažymos pateikimas savaime nepatvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas, nes, kaip minėta, net ir būdamas laisvėje, pakankamai stabilios darbinės patirties jis neturėjo, nevengė neoficialių pajamų.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir todėl naikinti jų priimtus sprendimus bei taikyti D. M. lygtinį paleidimą, nėra pagrindo. Iki Komisijos nutarimo priėmimo D. M. vos daugiau nei pusmetį atlikinėjo jam paskirtą bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, dėl to nustatyti reikšmingus teigiamus pokyčius jo elgesyje, mąstyme ir kitose srityse, juo labiau, spręsti apie tokių pokyčių stabilumą, dar negalima. Nuteistajam nustatomas didelis tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius ir apsauginių, t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių veiksnių nebuvimas taip pat neleidžia jau šiuo metu prognozuoti sėkmingos D. M. resocializacijos ir patvirtina Komisijos ir apylinkės teismo priimtų sprendimų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagrįstumą.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (faktus), kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu taikyti D. M. lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. (D. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.