- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1-42-190/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00103-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kaltinamasis
- O. S., V. Č.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
O. S. (O. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 271 str. 1 d., 187 str. 2 d., 185 str., 202 str. 2 d.;
V. Č. (V. Č.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 271 str. 1 d., 187 str. 2 d., 185 str., 202 str. 2 d., 199 str. 1 d.;
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su V. Č. iškasė ne mažiau 88 duobių, o jose aptikęs kartu su bendrininku (V. Č.) vagystės būdu slapta bendrai pagrobė 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų taip pasisavindamas valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes:
1. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;
2. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;
3. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;
4. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;
5. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;
6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines balnakilpes;
7. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;
8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;
9. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt vertės žalvarines apyrankes;
13. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt vertės žalvarines apyrankes;
15. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;
18. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;
19. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;
20. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;
21. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarines segės galvutes;
24. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;
25. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;
26. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;
27. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;
28. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
29. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės sidabrines monetas;
31. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;
32. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;
33. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines dalgio geležtes;
36. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;
37. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;
38. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
39. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;
40. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
41. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
42. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
43. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;
44. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;
45. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;
46. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;
47. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;
48. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;
49. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;
50. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;
51. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;
52. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines antkakles;
53. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelius;
54. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;
55. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius antkaklės lankelius;
56. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;
57. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;
58. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
59. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;
60. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;
61. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;
62. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
64. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;
65. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;
66. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;
67. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės žalvarinius sagties liežuvėlius;
69. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
70. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;
71. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;
72. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;
73. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;
74. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;
75. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelio dalių;
76. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinius apyrankės lankelius;
79. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;
80. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;
81. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;
82. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;
83. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;
84. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;
85. 701 - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.
Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., tuo pačiu jau nurodytu metu (2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d.) ir ten pat – Kretingos rajone, Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje, Genčų kapinyno teritorijoje, Kurmaičių kapinyno teritorijoje, Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje, Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje ir Skuodo rajone, Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus žemės grunto kasinėjimo darbus ir kartu su bendrininku (V. Č.) iškasdamas ne mažiau 88 duobių atskirose teritorinėse vietovėse, suniokojo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus, kuriems nustatyti paveldosaugos reikalavimai, t.y. suniokojo valstybės saugomas gamtines teritorijas - didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius Ankštakių - Senkų kapinyną (unikalus Nr.6265), Genčų kapinyną (unikalus Nr.5235), Kurmaičių kapinyną (unikalus Nr.5237), Negarbos - Jazdų kapinyną (unikalus Nr.5254P), Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų) kapinyną (unikalus Nr.5206), Kašučių – Dubašių kapinyną (unikalus Nr.5207) ir Apuolės kapinyną (unikalus Nr.3235), o taip bendrininkaudamas, kartu su V. Č. bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybės saugomoms gamtinėms teritorijoms.
Tokiais savo veiksmais O. S. bendrininkų grupėje padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir 271 str. 1 d.
Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., abu 2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d. laikotarpiu neteisėtai vykdydami archeologinius kasinėjimus valstybės saugomose senovinių kapinynų teritorijose, ne tik suniokojo saugomus gamtinius - teritorinius vienetus – Antštakių – Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos – Jazdų, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų), Kašučių – Dubašių ir Apuolės kapinynus, bet ir tyčia sugadino to paties pavadinimo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias nekilnojamąsias kultūros vertybes – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo paminklus, kurių unikalūs numeriai yra Nr.6265 (Ankštakių - Senkų kultūros paminklas), Nr.5235 (Genčų kultūros paminklas), Nr.5237 (Kurmaičių kultūros paminklas), Nr.5254P (Negarbos - Jazdų kultūros paminklas); Nr.5206 (Joskaudų /Dimitravo - Tarvydų kultūros paminklas), Nr.5207 (Kašučių – Dubašių kultūros paminklas) ir Nr.3235 (Apuolės kultūros paminklas), padarydami didelę žalą valstybei.
Tokiais savo veiksmais O. S. bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.
Be to, O. S., bendrininkaudamas grupe su V. Č., tikslai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku (V. Č.) rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:
9. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;
15. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;
o taip pat O. S. vienas Vakarų Lietuvos Pamario krašto, Vidurio bei Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes, lobius ir kitus radinius bei jų fragmentus, t.y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 12 archeologinių radinių ir jų fragmentų:
1. 1587 - 1632 m. laikotarpio, 20 Lt vertės sidabrinę Abiejų Tautų Respublikos pusantroko monetą;
2. 1648 - 1668 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetą;
3. 1660 m., 5 Lt vertės varinę Švedijos Karalystės 1 šilingo monetą;
4. 1601 - 1700 m. laikotarpio, 1 Lt vertės varinę nenustatyto tipo 1 šilingo monetą;
5. dvi 601 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarines diržo apkalo dalis;
6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės geležines ylas;
7. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės žalvarines diržo apkalo dalis;
8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį kamanų žvangutį;
9. 1501 - 1700 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę ikonos plokštelę;
1. vieną šimtą penkiasdešimt keturias 1648 - 1668 m. laikotarpio, po 1 Lt vertės, bendros 154 Lt vertės varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas ir 1601 - 1700 m. laikotarpio, 1 Lt vertės Livonijos 1 šilingo monetą, iš viso bendros 155 Lt vertės;
2. aštuoniolika 1737 - 1780 m. laikotarpio neįkainotų (nenustatytos piniginės vertės) varinių Rusijos Imperijos dengtų monetų;
o taip pat 301 neįkainotą (nenustatytos piniginės vertės) kitą istorinės ir kultūrinės reikšmės turintį radinį:
1. septynias 1801 - 1950 m. laikotarpio varines neaiškaus nominalo monetas;
2. dvidešimt 1902 - 1990 m. laikotarpio, varinių įvairių nominalų Rusijos Imperijos, Lenkijos, Latvijos, Hitlerinės Vokietijos ir TSRS monetų;
3. trisdešimt septynias 1801 - 1900 m. laikotarpio varines Rusijos Imperijos įvairių nominalų kapeikų monetas;
4. dvi 1696 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;
5. keturias 1733 - 1763 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;
6. 1838 m. Lenkijos Karalystės Rusijos Imperijoje 1 grašio monetą;
7. 1798 m. varinę Rusijos Imperijos 1 kapeikos monetą;
8. 1765 m. varinę Rusijos Imperijos dengą arba 0,5 kapeikos monetą;
9. dvi 1747 m. varines Rusijos Imperijos dengas arba 0,5 kapeikos monetas;
10. 1801 - 1825 m. laikotarpio varinę Rusijos Imperijos neaiškaus nominalo monetą;
11. tris 1764 - 1795 m. laikotarpio varines Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas;
12. 1735 m. varinę Rusijos Imperijos polušką arba 0,25 kapeikos monetą;
13. 1764 - 1769 m. laikotarpio varinę Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetą;
14. dvylika 1918 - 1950 m. laikotarpio varinių TSRS Raudonosios armijos aprangos didelių sagų;
15. devynias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines TSRS Raudonosios armijos aprangos mažas sagas;
16. šešiolika 1918 - 1940 m. laikotarpio varinių Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;
17. dvidešimt septynias 1918 - 1940 m. laikotarpio varines Lietuvos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;
18. trylika 1918 - 1939 m. laikotarpio varinių Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos didelių sagų;
19. aštuonias 1918 - 1939 m. laikotarpio varines Lenkijos Respublikos kariuomenės aprangos mažas sagas;
20. keturias 1918 - 1950 m. laikotarpio varines nenustatyto tipo aprangos sagas;
21. 1801 - 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;
22. dešimt 1901 - 1990 m. laikotarpio švininių įvairių tipų plombų;
23. 1918 - 1990 m. laikotarpio aliuminį asmeninį vardinį ženklą-žetoną Nr.22(P/4311);
24. du 1800 - 1930 m. laikotarpio geležinius raktus;
25. vienuolika 1940 m. varinių TSRS 1 kapeikos monetų;
26. dešimt 1940 - 1953 m. laikotarpio varinių TSRS 2 kapeikų monetų;
27. dvidešimt septynias 1932 - 1981 m. laikotarpio varines TSRS 3 kapeikų monetas;
28. keturiasdešimt vieną 1930 - 1949 m. laikotarpio varinę TSRS 5 kapeikų monetą;
29. tris 1935 - 1936 m. laikotarpio varines TSRS 10 kapeikų monetas;
30. devynias 1936 - 1940 m. laikotarpio varines TSRS 15 kapeikų monetas;
31. šešiolika 1935 - 1951 m. laikotarpio varinių TSRS 20 kapeikų monetų.
Tokiais savo veiksmais O. S. bendrininkų grupėje ir vienas padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 185 str.
Taip pat O. S. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Č., versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas tokiai veiklai reikiamų leidimų (licencijų), o būtent, abu pažeisdami 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 str. 1 dalį., reglamentuojančią teisę kasinėti ir naudoti žemės gelmių išteklius tik juridiniams asmenims ar kitiems jungtinės veiklos subjektams gavus išduotą Vyriausybės institucijos – Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos leidimą; 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.I-733 18 straipsnio 6 dalį, reikalaujančią ardomiesiems, tvarkybos tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimą; 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.I-1179 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1682 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais be specialios Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o taip pat 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punktą, draudžiantį prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, jie, neįregistravę įmonių registre juridinio asmens ar jungtinės veiklos subjekto veiklos ir nesikreipę į Valstybės įgaliotas institucijas gauti leidimus licencijuotai veiklai vykdyti, t.y. neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo vykdyti žemės gruntų kasinėjimo darbus bei naudoti išteklius, o taip pat Kultūros paveldo departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus bei to paties departamento išduotos licencijos prekiauti archeologiniais radiniais, Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre įrašytuose kultūros paveldo objektų teritoriniuose vienetuose – kapinynuose ir kitose tyrimo tiksliau nenustatytose Lietuvos vietovėse abu bendrininkaudami ne mažiau kaip tris kartus vykdė žemės gruntų kasinėjimus tikslu surasti, o aptikę pasisavino įvairius archeologinius radinius ar radinių fragmentus, kuriuos vaizdo fiksavimo priemonėmis – fotoaparatais „Fujifilm“ ir „Olympus Imaging Corp.“ nufotografavo taip padarydami 529 fotografijas, kuriose užfiksuoti 1097 archeologiniai radiniai; po to vienas iš bendrininkų V. Č. fotografijas kompiuterio „Compaq“ Nr.2CA8073FPZ ir kompiuterio sisteminio bloko be numerio pagalba elektroninių ryšių tinklais išplatino ieškodamas pirkėjų, vėliau pirkėjus suradęs, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. spalio 20 d. per du kartus pardavė A. T. (A. T.) nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį už bendrą 230 Lt sumą, kuri dviem pavedimais buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas”; taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., per keturis kartus pardavė D. B. 42 archeologinius radinius ir jų fragmentus, o būtent:
9. 801 - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;
10. du 601 - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;
17. aštuoniolika 801 - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-
už bendrą piniginę sumą` - 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas”; o taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus pardavė J. K. (Rusijos Federacijos piliečiui J. K.) 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį - jo fragmentą litais ir užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 15 060,42 Lt sumą, kuri buvo pervesta V. Č. per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“; bei užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 13 663,17 Lt sumą, kuri buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas” ir JAV doleriais už bendrą ekvivalentinę 25 176 Lt sumą, kuri buvo pervesta į O. S. sąskaitą AB “Swedbankas”. Taip iš licencijuotos ūkinės – archeologinės kasybos bei uždrausto radinių prekybinės - komercinės veiklos kartu su bendrininku (V. Č.) gavo pelną, t.y., parduodamas išvardytus ir kitus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus, archeologinius radinius A. T., D. B. ir J. K., iš prekybinių sandorių pagal minėtas įplaukas per AB “Swedbankas” ir per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“ uždirbo 55 623,59 Lt.
Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla.
Tokiais savo veiksmais O. S. bendrininkų grupėje įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 str. 2 d.
V. Č. veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu, pasinaudodami dviem metalo detektoriais „FISCHER LABS“ bei dviem kastuvais „FISKARS“, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki birželio 1 d. Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime esančioje Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.6265 Saugomų kultūros vertybių registre); Genčų kaime esančioje Genčų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5235 Saugomų kultūros vertybių registre); Kurmaičių kaime esančioje Kurmaičių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5237 Saugomų kultūros vertybių registre); Negarbos kaime esančioje Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5254P Saugomų kultūros vertybių registre); Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo miške esančioje Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5206 Saugomų kultūros vertybių registre) ir prie Dubašių kaimo esančioje Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.5207 Saugomų kultūros vertybių registre); o taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d. Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime esančioje Apuolės kapinyno teritorijoje (unikalus Nr.3235 Saugomų kultūros vertybių registre) vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus ir bendrais veiksmais su O. S. iškasė ne mažiau 88 duobių, o jose aptikęs katu su bendrininku (O. S.) vagystės būdu slapta bendrai pagrobė 110 archeologinių radinių ir jų fragmentų taip pasisavindamas valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes:
1. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;
2. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinę dalgio geležtę;
3. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinius žąslus;
4. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį kirvį;
5. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinį kirvį;
6. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležines balnakilpes;
7. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;
8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinį žiedą;
9. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt vertės žalvarines apyrankes;
13. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt vertės žalvarines apyrankes;
15. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarinę apyrankę;
18. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinį žiedą;
19. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinę segę;
20. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarinę segę;
21. keturias 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarines segės galvutes;
24. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarinę sagtį;
25. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinį diržo apkalą;
26. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės karolį;
27. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio laikiklį;
28. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
29. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės sidabrines monetas;
31. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležinį dalgį;
32. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležinį dalgį;
33. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines dalgio geležtes;
36. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležinį dalgį;
37. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį ietigalį;
38. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
39. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį ietigalį;
40. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
41. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
42. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio plunksną;
43. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;
44. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležinį ietigalį;
45. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę ietigalio įmovą;
46. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;
47. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinį peilį;
48. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį kirvį;
49. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;
50. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;
51. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandį su nareliu;
52. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarines antkakles;
53. du 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelius;
54. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;
55. keturis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius antkaklės lankelius;
56. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinį geriamojo rago angokraštį;
57. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį antkaklės karolį;
58. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
59. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusą;
60. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę segę;
61. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarinę segę;
62. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
64. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinę sagtį;
65. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį su karoliais;
66. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutinę dalį;
67. du 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės žalvarinius sagties liežuvėlius;
69. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabrinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
70. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;
71. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabrinį dėžutės apkalą;
72. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinį peilio apkalą;
73. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės medinį ietigalio kotą;
74. devynis 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;
75. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelio dalių;
76. tris 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinius apyrankės lankelius;
79. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;
80. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankelį;
81. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinę nenustatytos paskirties dirbinio grandį;
82. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinio dalgio geležtę;
83. dvi 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovas;
84. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;
85. 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinį kirvį.
Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., abu tuo pačiu jau nurodytu metu (2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d.) ir ten pat – Kretingos rajone, Ankštakių - Senkų kapinyno teritorijoje, Genčų kapinyno teritorijoje, Kurmaičių kapinyno teritorijoje, Negarbos – Jazdų kapinyno teritorijoje, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų) kapinyno teritorijoje, Kašučių – Dubašių kapinyno teritorijoje ir Skuodo rajone, Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus žemės grunto kasinėjimo darbus ir kartu su bendrininku (O. S.) iškasdamas ne mažiau 88 duobių atskirose teritorinėse vietovėse, suniokojo nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų žemės plotus, kuriems nustatyti paveldosaugos reikalavimai, t.y. suniokojo valstybės saugomas gamtines teritorijas - didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčius Ankštakių - Senkų kapinyną (unikalus Nr.6265), Genčų kapinyną (unikalus Nr.5235), Kurmaičių kapinyną (unikalus Nr.5237), Negarbos - Jazdų kapinyną (unikalus Nr.5254P), Joskaudų (Dimitravo - Tarvydų) kapinyną (unikalus Nr.5206), Kašučių – Dubašių kapinyną (unikalus Nr.5207) ir Apuolės kapinyną (unikalus Nr.3235), taip bendrininkaudamas, kartu su O. S. bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybės saugomoms gamtinėms teritorijoms.
Tokiais savo veiksmais V. Č. bendrininkų grupėje padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir 271 str. 1 d.
Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., abu 2009 m. gegužės 31 d. – birželio 4 d. laikotarpiu neteisėtai vykdydami archeologinius kasinėjimus valstybės saugomose senovinių kapinynų teritorijose, ne tik suniokojo saugomus gamtinius - teritorinius vienetus – Antštakių – Senkų, Genčų, Kurmaičių, Negarbos – Jazdų, Joskaudų (Dimitravo – Tarvydų), Kašučių – Dubašių ir Apuolės kapinynus, bet ir tyčia sugadino to paties pavadinimo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias nekilnojamąsias kultūros vertybes – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo paminklus, kurių unikalūs numeriai yra Nr.6265 (Ankštakių - Senkų kultūros paminklas), Nr.5235 (Genčų kultūros paminklas), Nr.5237 (Kurmaičių kultūros paminklas), Nr.5254P (Negarbos - Jazdų kultūros paminklas); Nr.5206 (Joskaudų /Dimitravo - Tarvydų kultūros paminklas), Nr.5207 (Kašučių – Dubašių kultūros paminklas) ir Nr.3235 (Apuolės kultūros paminklas), padarydami didelę žalą valstybei.
Tokiais savo veiksmais V. Č. bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.
Be to, V. I., bendrininkaudamas grupe su O. S., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (abu pasinaudodami dviem kastuvais, dviem detektoriais) vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus kartu su bendrininku (O. S.) rado bei pasisavino valstybei priklausančias, neįkainotas (nenustatytos piniginės vertės) didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes – 40 archeologinių radinių ir jų fragmentų:
9. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;
15. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų;
o taip pat V. Č. įtariamas tuo, kad vienas tiksliai nenustatytose Rytų Lietuvos Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais (pasinaudodamas ieškikliu ir kastuvu) vykdė neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, kurių metu rado bei pasisavino valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes ir kitus radinius bei jų fragmentus, t.y. didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 84 archeologinius radinius ir jų fragmentus:
1. 601 – 1000 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
2. 501 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę ylą;
3. 901 – 1100 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;
4. dešimt 801 – 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės karolių;
5. 601 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinę sagtį;
6. du 601 – 1000 m. laikotarpio, po 190 Lt vertės, bendros 380 Lt vertės žalvarinių apyrankių lankelius;
7. 601 – 1000 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;
8. 601 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;
9. 801 – 1200 m. laikotarpio, 250 Lt vertės kelių medžiagų segės šerdį ir spyruoklę;
10. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;
11. 501 – 800 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;
12. 601 – 1200 m. laikotarpio, 170 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį su galu;
13. 801 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;
14. 501 – 1000 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinę segės adatą;
15. tris 601 – 1200 m. laikotarpio, bendros 10 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentus;
16. 601 – 1200 m. laikotarpio, 20 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;
17. 1 – 1000 m. laikotarpio, 20 Lt vertės molinio puodo pakraštėlį;
18. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvarinę segę;
19. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
20. 901 – 1100 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės galvutę;
21. 901 – 1200 m. laikotarpio, 35 Lt vertės žalvarinį nenustatytos paskirties dirbinio apkalą;
22. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankelį;
23. 901 – 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės žalvarinę apyrankę;
24. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinę apyrankę;
25. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarinių apyrankių galus;
26. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinių apyrankių lankelius;
27. 901 – 1200 m. laikotarpio, 80 Lt vertės žalvarinės apyrankės galą;
28. 901 – 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelį;
29. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 240 Lt vertės geležinių žaslų narelius;
30. 901 – 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležinį varpelį;
31. 901 – 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę peilio geležtę;
32. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės geležinius peilius;
33. du 901 – 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės geležinius peilius;
34. 901 – 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležinę peilio geležtę;
35. 901 – 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės geležinį peilį;
36. dvi 701 – 1100 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležines sagtis;
37. 701 – 1100 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinę sagtį;
38. keturias 401 – 800 m. laikotarpio, po 300 Lt vertės, bendros 1200 Lt vertės geležines sagtis;
39. 401 – 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležinį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;
40. 401 – 1000 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinį kirvį;
41. 401 – 1000 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležinį kirvį;
42. 401 – 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės geležinį pjautuvą;
43. tris 801 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 750 Lt vertės geležines žąslų grandis su nareliais;
44. 801 – 1200 m. laikotarpio, 120 Lt vertės geležinę žąslų grandį;
45. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinius žąslus;
46. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 1800 Lt vertės geležinius žąslus;
47. 701 – 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležinę žąslų grandį su nareliu;
48. keturias 701 – 1200 m. laikotarpio, po 350 Lt vertės, bendros 1400 Lt vertės geležines žąslų grandis su nareliais;
49. dvi 701 – 1200 m. laikotarpio, po 250 Lt vertės, bendros 500 Lt vertės geležines žąslų dalis grandis su nareliais;
50. 701 – 1200 m. laikotarpio, 480 Lt vertės geležinę žąslų grandį su nareliu;
51. tris 701 – 1200 m. laikotarpio, po 120 Lt vertės, bendros 360 Lt vertės geležines žąslų grandis;
52. dvi 1650 – 1668 m. laikotarpio, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės varines Abiejų Tautų Respublikos 1 šilingo monetas;
o taip pat neįkainotus (nenustatytos piniginės vertės) 64 kitus istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčius radinius:
1. dvidešimt devynis 1901 – 1990 m. laikotarpio įvairių žalvarinius šovinius;
2. vienuolika 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių šovinių tūtų;
3. dvi 1901 – 1990 m. laikotarpio švinines šovinių kulkas;
4. dešimt 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinių nenustatytos paskirties dirbinių fragmentų;
5. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį nenustatytos paskirties dirbinio fragmentą;
6. 1901 – 1990 m. laikotarpio žalvarinę vandens maišytuvo rankenėlę;
7. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės kotą;
8. 1901 – 1990 m. laikotarpio plieninį barzdaskutės laikiklį;
9. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį spynos apkalą;
11. 1801 – 1950 m. laikotarpio žalvarinį laikrodį;
12. 1751 – 1900 m. laikotarpio žalvarinę sagtį;
13. 1901 – 1950 m. laikotarpio žalvarinę sagą;
14. 1801 – 1950 m. laikotarpio geležinį vinį;
15. 1940 m. varinę TSRS 5 kapeikų monetą;
16. 1940 m. varinę TSRS 2 kapeikų monetą;
17. 1800 m. sidabrinę Prūsijos Karalystės 3 grašių monetą.
Tokiais savo veiksmais V. Č. bendrininkų grupėje ir vienas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 185 str.
Taip pat V. Č. nuo tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. S., versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas tokiai veiklai reikiamų leidimų (licencijų), o būtent, abu pažeisdami 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 str. 1 dalį, reglamentuojančią teisę kasinėti ir naudoti žemės gelmių išteklius tik juridiniams asmenims ar kitiems jungtinės veiklos subjektams gavus išduotą Vyriausybės institucijos – Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos leidimą; 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.I-733 18 straipsnio 6 dalį, reikalaujančią ardomiesiems, tvarkybos tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimą; 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.I-1179 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1682 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais be specialios Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o taip pat 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punktą, draudžiantį prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, jie, neįregistravę įmonių registre juridinio asmens ar jungtinės veiklos subjekto veiklos ir nesikreipę į Valstybės įgaliotas institucijas gauti leidimus licencijuotai veiklai vykdyti, t.y. neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo vykdyti žemės gruntų kasinėjimo darbus bei naudoti išteklius, o taip pat Kultūros paveldo departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus bei to paties departamento išduotos licencijos prekiauti archeologiniais radiniais, Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre įrašytuose kultūros paveldo objektų teritoriniuose vienetuose – kapinynuose ir kitose tyrimo tiksliau nenustatytose Lietuvos vietovėse abu bendrininkaudami ne mažiau kaip tris kartus vykdė žemės gruntų kasinėjimus tikslu surasti, o aptikę pasisavino įvairius archeologinius radinius ar radinių fragmentus, kuriuos vaizdo fiksavimo priemonėmis – fotoaparatais „Fujifilm“ ir „Olympus Imaging Corp.“ nufotografavo taip padarydami 529 fotografijas, kuriose užfiksuoti 1097 archeologiniai radiniai; po to V. Č. fotografijas kompiuterio „Compaq“ Nr.2CA8073FPZ ir kompiuterio sisteminio bloko be numerio pagalba elektroninių ryšių tinklais išplatino ieškodamas pirkėjų, vėliau pirkėjus suradęs, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. spalio 20 d. per du kartus pardavė A. T. (A. T.) nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį už bendrą 230 Lt sumą, kuri dviem pavedimais buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas”; taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d., per keturis kartus pardavė D. B. 42 archeologinius radinius ir jų fragmentus, o būtent:
9. 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinį peilį;
10. du 601 m. - 1200 m. laikotarpio geležinius peilius;
17. aštuoniolika 801 m. - 1300 m. laikotarpio kamanų žalvarinių apkalų,-
už iš viso 1494 Lt, kurie buvo pervesti į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas”; o taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus pardavė J. K. (Rusijos Federacijos piliečiui J. K.) 1 kalaviją ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną archeologinį radinį ar jo fragmentą litais ir užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 15 060,42 Lt sumą, kuri buvo pervesta V. Č. per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“; bei užsienio valstybių valiutomis už bendrą ekvivalentinę 13 663,17 Lt sumą, kuri buvo pervesta į V. Č. sąskaitą AB “Swedbankas” ir JAV doleriais už bendrą ekvivalentinę 25 176 Lt sumą, kuri buvo pervesta į O. S. sąskaitą AB “Swedbankas”. Taip iš licencijuotos ūkinės – archeologinės kasybos bei uždraustos radinių prekybinės – komercinės veiklos kartu su bendrininku (O. S.) gavo pelną, t.y., parduodamas išvardytus ir kitus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus, archeologinius radinius A. T., D. B. ir J. K., iš prekybinių sandorių pagal minėtas įplaukas per AB “Swedbankas” ir per Grynųjų pinigų perlaidų kompaniją „Western Union“ uždirbo 55 623,59 Lt.
Tokiu būdu neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla.
Tokiais savo veiksmais V. Č. bendrininkų grupėje įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 str. 2 d.
Taip pat V. Č., pasinaudodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ paslaugomis tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. birželio 19 d. per šešis kartus be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per valstybės sieną į Rusijos F. S. Peterburgo miestą, gavėjui J. K. vieną archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną tiksliai neidentifikuotą didelės istorinės, kultūrinės ir mokslinės reikšmės radinį bei radinių katalogus - dvi knygas, kurios buvo aptiktos kratos metu jo bute ir paimtos policijos pareigūnų.
Tokiais tęstiniais veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje.
Be to, jis, analogišku būdu, t. y pasinaudodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ paslaugomis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki birželio 19 dienos įpakuotą į siuntinį Nr. 688329 archeologinį radinį - Abiejų Tautų Respublikos Lenkijos - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 18 a. datuojamą kalaviją bei vieną plačiaašmenį kirvį be LR Kultūros paveldo departamento leidimo ir be muitinės deklaracijos išgabeno iš Lietuvos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Estiją, Talino miestą gavėjui F. K., pas kurį namuose kalavijas buvo aptiktas ir paimtas policijos pareigūnų.
Tokiais savo veiksmais V. Č. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kasinėjo tik Apuolės kapinyne, kituose Kretingos r. kapinynuose nekasinėjo, jų pavadinimai jam nieko nesako. Su V. Č. susipažino 2007 m., kai kartu dirbo. Tuo metu jis jau domėjosi kasinėjimais, turėjo metalo ieškiklį. V. Č. irgi susidomėjo kasinėjimais, įgijo metalo ieškiklį ir jie pradėjo važinėti kasinėti kartu. Kartais jis važiuodavo kasinėti vienas. Jis nežino, ar V. Č. užsiiminėjo kasinėjimais iki jų pažinties ir ar užsiiminėjo kasinėjimais be jo. Jis pripažįsta, kad kartu su V. Č. Apuolės kaime iškasė pas juos ir automobilyje rastus daiktus, bet jis nežinojo, kad teritorija, kurioje su V. Č. kasė yra Apuolės kapinynas, kad tai yra saugoma teritorija ir kad tai didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinti vertybė. Apuolės kapinynas nebuvo pažymėtas, o jie su V. Č. kasė tik ariamojoje žemėje, laukuose. Jokių leidimų dėl kasinėjimo ar kitų darbų vykdymo jokiose valstybinėse įstaigose jis neprašė, kad reikalingi kažkokie leidimai nežinojo ir jo manymu tokių nereikėjo. Visus Apuolėje rastus daiktus atidavė policijai 2009 m. birželio 4 d. Šiuos daiktus jis su V. Č. būtų atidavęs muziejui, nes ieško tik monetų. Naudodamasis metalo detektoriumi jis ieškodavo senovinių monetų, kuriomis domisi ir renka. Tokia veikla pradėjo užsiiminėti iki Apuolės įvykių bei mano, kad tai daryti nebuvo uždrausta. Jo rastos įvairiose vietose monetos paimtos 2009 metais per kratą bute. Kitus per kratą rastus daiktus atsitiktinai rado ieškodamas monetų ir pasiėmė. Kada ir kur iškasė per kratą paimtas monetas ir kitus daiktus neprisimena. Ten kur kasdavo ir rasdavo nurodytas monetas ir kitus daiktus nebuvo jokių pilkapių ar lentelių, kuriose nurodyta, kad ten yra paminklas ar saugoma teritorija. Jis nepasisavino lobių, monetos surinktos po vieną ar kelias įvairiose vietose. Jis vienas arba kartu su V. Č. ieškodavo senovinių monetų, kurias renka, kitus atsitiktinai rastus daiktus taip pat pasilikdavo. Rastas monetas arba kitus daiktus kartais išmainydavo į kitas monetas arba kitus daiktus su įvairiais žmonėmis. O. S. nieko iš radinių niekam nepardavinėdavo ir nesiūlydavo pirkti. D. B., A. T., J. K., N. K., J. K. ir F. K. nepažįsta. Kokie daiktai, kieno ir kur iškasti galėjo būti parduoti D. B. ir A. T. arba siunčiami J. K., N. K., J. K. ir F. K. jis nežino. Neprisimena, kodėl 2009 m. kovo 23 d. į jo sąskaitą AB “Swedbankas” J. K. pervedė 25 176 Lt. Galėjo būti, kad už knygą, tačiau ne už archeologinius radinius.
Posėdyje O. S. nurodė, jog sulaikymo metu Apuolės kapinyne jis L. K. nesakė, kad jie su V. Č. nustatinėjo kapinyno ribas, jo nuomone liudytojo B. J. parodymai neteisingi. Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad archeologija pradėjo domėtis maždaug nuo 2005 metų, skaitė šia tematika literatūrą, turi aukštą išsilavinimą.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamuoju V. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neprisipažino bei parodė.
2009 m. birželio 1-4 dienomis, tiksliai datų nepamena, kartu su O. S. buvo nuvažiavę į Skuodo r. prie Apuolės kapinyno, kur buvo keletą dienų. Netoli jo laukuose ir arimuose ieškojo senovinių monetų. Kad toje vietoje, kur kasinėjo, yra Apuolės kapinynas nesuprato, nes ten nebuvo jokių užrašų, lentelių, kad būtų galima suprasti, jog tai saugoma teritorija ir be leidimo draudžiama kasinėti. O toje vietoje kasė todėl, kad netoli buvo upė, sodyba, jam atrodė, kad senais laikais ten turėjo stovėti dar viena sodyba, tokiose vietose galima rasti senų monetų. Toje pačioje vietoje gyveno keletą dienų, nesislapstė, nes nieko neleistino nedarė. Monetų ieškojo naudodamiesi metalo ieškikliais „Fischer“. Didžiąją dalį archeologinių radinių rado arime, o mažesniąją – pievoje. Rasti daiktai praktiškai buvo žemės paviršiuje. Dalis daiktų jau buvo iškasta pravažiavusio traktoriaus, todėl šie daiktai jau buvo apgadinti, tačiau ir jie su O. S. kasė duobutes kur buvo nušienauta bei po to dėjo atgal į duobutes velėną. Kiek iškasė duobučių nepamena. Visus archeologinius radinius būtų atidavę į Vilniaus nacionalinį muziejų, bet nespėjo to padaryti, nes juos sulaikė policijos pareigūnai. Kasinėjo labai negilias duobutes, todėl nemano, kad ten buvo teritorijos sugadinimas. Jo veikoje tyčios nėra, nes jis nežinojo, jog kasinėjama vieta yra kapinynas, kadangi nebuvo jokių įspėjamųjų užrašų. V. Č. paaiškino, jog niekada vienas ar su O. S. nekasinėjo ten, kur akivaizdžiai matyti, kad yra paminklas ir kur stovi specialūs ženklai, žymintys paminklus. Kaltinamasis V. Č. parodė, jog sulaikymo metu Apuolės kapinyne jis L. K. nesakė, kad yra 3 kurso archeologijos fakulteto studentas, taip pat neprašė skambinti bei pasikalbėti su archeologu Buividu, todėl šioje dalyje liudytojai jį apkalba. Važiuodamas su O. S. į Apuolės kaimą, kaltinamasis turėjo kapinynų registrinį sąrašą tam, kad nepažeisti draudžiamos teritorijos ribų. Šį sąrašą V. Č. sužinojo internetiniu būdu susipažinęs su atitinkamu Kultūros paveldo departamento registru, kuriame buvo duomenys ir apie Apuolės kapinyną. Ši informacija yra prieinama interneto vartotojams, todėl jis ir atspausdino sau šį sąrašą. Teisiamajame posėdyje V. Č. nurodė, kad domisi ginkluote, pakankamai gerai orientuojasi archeologijoje, pats gamina sendaikčių kopijas. Pripažino, jog kartu su kaltinamuoju O. S. kasinėdavo ir Vilniaus rajone, Jašiūnų gyvenvietėje. Kaltinamasis V. Č. parodė, kad buvo tik Apuolės kapinyne, kituose Kretingos rajono kapininuose su O. S. nebuvo ir nekasinėjo, gaudavo iš Rusijos, Estijos ir kitų šalių pinigines perlaidas už jo pagamintas autodetalių kopijas. Taip pat siuntė į užsienį knygas, pagamino skandinaviško kalavijo dvi kopijas, kurias irgi nusiuntė į užsienį bei gavo už tai piniginį atlygį. Minėto kalavijo nuotrauką gavo internetu. V. Č. neneigia, kad Skype bendravo su A. T., kuriam pardavė veiną sendaiktį, o D. B. pagamino ir pardavė peilio kopiją, papuošalus. Į užsienį jis siųsdavo tik pagamintų daiktų kopijas, kurias pats ir įkainuodavo. Pabrėžė, jog į užsienį siųsdavo tik tuos daiktus, kurie nėra uždrausti. Be to, pašto kompanija, kurios paslaugomis jis naudojosi, į užsienį siunčia tik dokumentus. Savo pasiūlymus nupirkti jo pagamintų sendaikčių kopijas V. Č. skelbdavo internete.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas L. K. parodė, kad dirba Kultūros paveldo departamento vyr. inspektoriumi. 2009 m. birželio 4 d., apie 14.00 val. kartu su Skuodo savivaldybės paminklosaugininku H. V. ir Aleksandrijos seniūnijos ūkvedžiu B. J. jie Apuolės kapinyne užklupo kaltinamuosius, nelegaliai kasinėjančius ir niokojančius kapavietę bei susidėjusius iškastus radinius išsivežimui. Posėdyje liudytojas taip pat parodė, jog buvo nustatytas vienodas ir gretimų kapaviečių kasinėjimo būdas bei nelegalios veiklos laikotarpis. L. K. paaiškino, kad šalia kapinyno pamatė stovintį automobilį „Citroen“, kurio viduje buvo miegmaišiai, kuprinė. Leidžiantis į upės slėnį sutiko vaikiną, vilkintį karine uniforma. Nuėję į sodybą, kurioje gyvena M. G., jos paklausė, ar nematė žmonių, vaikštinėjančių su metalo detektoriais. Ji atsakiusi, kad jau keletą dienų, kaip du vaikinai vaikštinėja su metalo detektoriais ir kasinėja. H. V. grįžo atgal prie vaikino su karine uniforma, o jis su B. J. nuėjo prie kapinyno, kur rado stovintį ir rūkantį dar vieną vaikiną. Prie jo į žemę buvo įsmeigti du kastuvai, o šalia jų - du metalo ieškikliai. Ant žemės ant kariško švarkelio buvo sudėti archeologiniai dirbiniai. Vaikinas prisistatė O. S., jis sakė, kad su draugu tikslina kapinyno ribas, bet leidimo neturi, nes jis pas draugą, kuris trumpam išėjo. H. V. atvedė ir tą vaikiną kariška uniforma, kuris ir buvo kaltinamasis V. Č.. V. Č. taip pat pasakė, yra 3 kurso archeologijos fakulteto studentas bei turi leidimą kasinėjimo darbams, tačiau leidimas yra pas draugą. Draugo pavardės neatskleidė, adreso pasakyti nepanoro. Dėl nelegalių kasinėjimų buvo iškviesta policija. Paėmę visus daiktus nuėjo prie vaikinų automobilio. Paklausus kas juos siuntė kasinėti, V. Č. iš savo telefono paskambino tam žmogui ir telefoną padavė L. K.. Atsiliepęs vyras prisistatė Trakų muziejaus archeologu U. B., kuris patvirtino, kad vaikinai tikslina kapinyno ribas, kad leidimą ruošiasi eiti pasiimti. Atvykus policijos pareigūnams, jie paprašė parodyti, kas yra automobilyje. V. Č. atidarė automobilio „Citroen“ bagažinės dangtį. Bagažinėje buvo pridėta geležinių ir žalvarinių dirbinių: segės, apyrankės ir kitų, ant kurių matėsi neišdžiūvusio dirvožemio likučiai. V. Č. paaiškino, kad tie dirbiniai ne iš Apuolės, o iš kitų Lietuvos vietų. Automobilio salone buvo rastas celofaninis maišelis su žalvariniais dirbiniais, kuriuos, pasak V. Č., rado Latvijoje, Priekulės apylinkės laukuose. Visi dirbiniai buvo nufotografuoti, sudarytas sąrašas ir paimti. Taip pat paimti metalo detektoriai, kastuvai, nešiojamas kompiuteris, fotoaparatas. Po to L. K. su archeologu J. K. 2009 metų birželio mėn. apžiūrėjo kitus vakarų Lietuvoje esančius archeologinio paveldo objektus ir nustatė, kad Kretingos rajone buvo neteisėtai iškasinėti Senkų; Negarbos; Jazdų; Kašučių, Dubašių; Joskaudų; Kurmaičių; Tarvydų, Dimitravo ir Genčų kuršių genčių kapinynai. Liudytojas pastebėjo, kad visi minėti septyni kapinynai buvo iškasinėti tuo pačiu metu kaip ir Apuolės kapinynas. Tai buvo matyti iš kapinynuose iškastų duobių, jų pakraščiuose esančių žolių, velėnos išvaizdos. Kadangi visus minėtus kapinynus apžiūrėjo praėjus nedideliam laiko tarpui po 2009 m. birželio 4 d. buvo gerai matyti, kad visi neteisėti kasinėjimai vyko vienu metu. Taip pat jis pastebėjo ir daugiau panašumų. Duobės Apuolės kapinyne ir minėtuose kapinynuose Kretingos rajone iškastos tokiu pačiu būdu, buvo toks pat kasėjų darbo braižas, perkasos buvo ovalinės formos, o iškastos duobės užpiltos ir velėna padėta į vietą. Tokios perkasos buvo padarytos viena Kretingos rajone, Genčų kapinyne ir trys Skuodo rajone, Apuolės kapinyne. Pagal tai, ką pastebėjo apžiūrėdamas neteisėtai iškasinėtus Apuolės; Senkų; Negarbos, Jazdų; Kašučių, Dubašių; Joskaudų; Kurmaičių; Tarvydų, Dimitravo ir Genčų kapinynus, gali teigti, kad juose kasinėjo tie patys asmenys. Liudytojas pažymėjo, kad V. Č. ir O. S. Apuolėje sakė tariamai nežinoję, jog kasinėja kapinyną, tačiau tai negali būti tiesa, nes ten buvo iškasta keliasdešimt duobių. Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje yra paskelbtos visų kapinynų koordinatės. Vėliau liudytojas Apuolės kapinyne nustatė V. Č. ir O. S. iškastų duobių tikslias koordinates, kurios rodė, kad visos duobės iškastos kapinyno teritorijoje ir neperžengia viešai paskelbtų ribų nepriklausomai nuo to, kad Apuolės kapinyno ribos nėra pažymėtos. Vėliau L. K. nustatė, kad ir Senkų; Negarbos, Jazdų; Kašučių, Dubašių; Joskaudų; Kurmaičių bei Tarvydų, Dimitravo kapinynuose duobės buvo iškastos tik tiksliai kapinynų teritorijoje irgi neperžengiant jų viešai paskelbtų ir internetinėje svetainėje nurodytų ribų. Visų minėtų kapinynų Kretingos rajone teritorijos nėra pažymėtos. L. K. taip pat parodė, jog kaltinamųjų gyvenamosiose vietose, jų kompiuterių laikmenose buvo rasti karo metų žemėlapiai bei kita informacija, reikalinga kapinynų teritorijų nustatytmui.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas B. J. parodė, kad 2009 m. birželio 4 d., apie 13.30 vežė į Apuolės kapinyną H. V. su kolega iš Klaipėdos. Leisdamiesi nuo kalno sutiko nepažįstamą vyrą. Nuėję prie kapinyno, pamatė kitą nepažįstamą vyrą, prie kurio buvo du metalo detektoriai, du kastuvai. Tai buvo kaltinamasis O. S.. Šalia buvo sudėti metaliniai daiktai. Ten pat matėsi neseniai iškastos duobelės. Liudytojas girdėjo, kad vyras sakėsi, jog kasinėjimams turi leidimą ir kad ne visi pas juos esantys daiktai yra iš Apuolės kapinyno. Antrasis kasinėtojas buvo tas vyras, su kuriuo prasilenkė ateidami. Visi sugrįžo prie jų automobilio. Kaip suprato, leidimo kasinėjimams jie nepateikė, neturėjo. Buvo iškviesta policija. Apžiūrėjus tų vyrų automobilį, jame buvo rasta daug visokių iškastų metalinių daiktų. Visus iškastus daiktus, metalo ieškiklius, kastuvus, kompiuterį paėmė policijos pareigūnai. Liudytojas B. J. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, jog toje vietoje, kurioje kaltinamieji kasė, žemė buvo nedirbama, nes liudytojas nepastebėjo dirbamos žemės ženklų.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas H. V. parodė 2009 m. birželio 3 d. Aleksandrijos seniūnas pasakė jam, kad yra kasinėjamas Apuolės kapinynas. Jis (liudytojas) apie tai pranešė Klaipėdos kultūros paveldo departamento skyriaus vyr. inspektoriui L. K.. 2009 m. birželio 4 d. nuvyko į Aleksandrijos seniūniją, kur atvyko L. K. ir su seniūnijos automobiliu, vairuojamu ūkvedžio, nuvyko prie Apuolės kapinyno. Aptiko automobilį „Citroen“. Eidami prie kapinyno prasilenkė su jaunu vyru. Dar kiek paėję, įtarė, kad jis gali būti vienas iš kasinėtojų, todėl asmeniškai pats sugrįžo prie automobilių. L. K. su ūkvedžiu B. J. nuėjo prie kapinyno. Netrukus parėjo L. K. su dar vienu nepažįstamu vyru. Jie parsinešė iškastų archeologinių radinių. Paklausus ar turi leidimą, jie aiškino, kad nežinojo, kad čia kapinynas, kasinėjo laukuose, bet leidimą turi. Leidimą turi ne jie, o kitas žmogus, kuriam vienas iš vyrų paskambino. Telefonu kalbėjosi L. K.. Suprato, kad leidimo kasinėjimams iš viso nėra. Apžiūrėjus automobilį buvo rasta daugiau archeologinių radinių: papuošalų liekanų, sulankstytų dalgių bei kitų. Kaltinamieji aiškino, kad kažkokia dalis yra iškasta Latvijos kažkokiame rajone, o kita dalis iš Lietuvos, iš kur konkrečiai nepaaiškino. Įvykio vietoje dar buvo paimti du metalo ieškikliai ir du kastuvai, kuriais vyrai naudojosi kasinėdami. Visi daiktai ir radiniai buvo paimti surašant dokumentus. Liudytojas H. V. posėdyje taip pat paaiškino, kad kapinyno vietoje matėsi iškastos duobutės, kurių buvo apie 60-80 vienetų, kapinynas paženklintas nebuvo. Liudytojas patvirtino, jog su kapinynų schemomis ir koordinatėmis galima susipažinti ir internete.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. parodė, jog yra archeologas. 2009 m. birželio 4 d. sulaikant V. Č. ir O. S., Apuolės kapinyne jis nedalyvavo. Apie tai sužinojo iš L. K., kuris pakvietė jį į Skuodo r. PK padėti surašyti pas V. Č. ir O. S. rastus archeologinius radinius. Jis pasiūlė L. K. apžiūrėti Apuolės kapinyną, kuriame pamatė daug iškastų duobučių ir su L. K. sutarė, kad būtina patikrinti, ar šie asmenys neiškasinėjo daugiau kapinynų Vakarų Lietuvoje. Nutarė patikrinti ir Kretingos rajono kapinynus, nes matė, kad V. Č. ir O. S. renka daugiausia kuršių medžiagą, t.y. VIII-XIII a. archeologinius radinius. Apuolės kapinyną apžiūrėjo su L. K. dar kartą 2009 m. birželio 16 d. Kitus archeologinio paveldo objektus apžiūrinėjo 2009 metų birželio mėn. praėjus nedaug laiko nuo V. Č. ir O. S. sulaikymo Apuolės kapinyne. Nustatė, kad Kretingos rajone buvo neteisėtai iškasinėti Ankštakių, Senkų; Negarbos, Jazdų; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų) ir Genčų kapinynai - visi jie kuršių genčių; taip pat iškasinėtas Kurmaičių kapinynas. Paminėti kapinynai yra atokiose vietose, išsidėstyti palei upę 200-300 metrų atstumu vienas nuo kito bei yra registriniai. Todėl matėsi, jog buvo daroma pagal planą. Liudytojas pastebėjo, kad visi paminėti kapinynai Kretingos rajone buvo kasinėti tuo pačiu metu kaip Apuolės. Tai buvo matyti iš kapinynuose iškastų duobių, jų pakraščiuose esančių žolių, velėnos stovio. Visus minėtus kapinynus apžiūrėjo praėjus nedideliam laiko tarpui po 2009 m. birželio 4 d., augalai dar nebuvo stipriai ataugę ir buvo gerai matyti, kad visi neteisėti kasinėjimai vyko vienu metu, kaip ir Apuolės kapinyne. J. K. atkreipė dėmesį į tai, kad sutapo ne tik kasinėjimų laikas, bet ir „juodųjų archeologų“ darbo braižas. Apuolės kapinyne ir minėtuose kapinynuose Kretingos rajone vienodai naudojant kastuvus duobės kastos dažniausiai apvalios formos, mažo dydžio. Dauguma tokių duobių po neteisėtų kasinėjimų buvo užpiltos žeme ir velėnos gabalas padėtas į vietą. Kretingos rajono Negarbos, Jazdų; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų); Ankštakių, Senkų ir Kurmaičių kapinynuose dalis duobių buvo tokios pačios kaip Apuolėje, tik maža dalis iškastos kitaip. Pagal tai, ką liudytojas pastebėjo apžiūrėdamas iškasinėtus Apuolės; Ankštakių, Senkų; Negarbos, Jazdų; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų); Kurmaičių ir Genčų kapinynus, yra įsitikinęs, kad juose kasinėjo tie patys asmenys, visuose kapinynuose buvo kasinėta tuo pačiu metu, panaudojus metalo detektorius, nes radiniai buvo 30-70 cm gylyje, todėl juos aptikti galima tik metalo detektorių pagalba.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. M. parodė, kad 2009 metais dirbo Kretingos rajono savivaldybės kultūros departamente. Kašučių, Dubašių kapinynai yra pažymėti informacine lenta. Iš seniau likę riboženkliai Genčų, Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų) bei Kurmaičių kapinynuose, tačiau seniau statytų informacinių lentų Ankštakių, Senkų, Genčų, Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų), Kurmaičių ir Negarbos, Jazdų kapinynuose nėra išlikę, naujos informacinės lentos nepastatytos. Informacija apie visus kapinynus su schemomis yra internete – Kultūros vertybių registre. Planai su koordinatėmis ir kita detali informacija yra Kultūros paveldo centro duomenų bazėje. A. M. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad 2009 metais Kašučių ir Dubašių kapinynai buvo suniokoti, nes juose buvo atlikti didelės apimties kasinėjimo darbai, o šiuose ir Apuolės kapinyne kasinėjimo žymės leidžia daryti išvadą, jog šie neteisėti veiksmai buvo daromi vienu laikotarpiu.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad yra archeologas. Atsitiktinai vieną kartą kavinėje Vilniuje bendravo su kaltinamuoju O. S., kuris prisistatė archeologu. O. S. tuomet sakė, jog metalo ieškikliu ieško archeologinių radinių, t.y. užsiiminėja kasinėjimais, rodė seges, visokius archeologinius fragmentus. O. S. nuotrauką L. T. vėliau pamatė pas L. K., kuris pasakė, kad šį žmogų sulaikė Apuolėje. 2009 metais liudytojas tikrindamas kapinynus Apuolės kapinyne matė duobes, kurių buvo daug.
Liudytojas A. T. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2008 m. pabaigoje Vilniuje, ant Tauro kalno, jis susipažino su kaltinamuoju V. Č., matė jį maždaug 3 kartus, ten pat ant Tauro kalno vieną kartą matė kaltinamąjį O. S.. A. T. bendravo su V. Č., jie kalbėdavo apie sendaikčius, nes liudytojas tuomet domėjosi porceleninėmis statulėlėmis. A. T. pirko iš V. Č. žalvarinius žiedelius už 180 Lt. Pinigus jis pervedė į V. Č. nurodytą sąskaitą banke, daiktus atsiėmė Šiaulių autobusų stotyje. Minėtus žiedelius jis vėliau pardavė. Be to keletą kartų liudytojas su V. Č. apsikeitė sendaikčiais. Turguje ant Tauro kalno V. Č. domėjosi knygomis bei rankose laikydavo knygą. Ten pat ant Tauro kalno liudytojas vieną kartą matė ir kaltinamąjį O. S., tačiau su juo nebendravo. Liudytojas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolus skaitė ir pasirašė, o pagrindo apkalbėti kaltinamuosius neturi.
Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirkdamas senovinius daiktus internetu susipažino su V. ir jo draugu O. susitikę jie nebuvo, su V. Č. dar bendravo telefonu. Bendraudavo programa „Skype“, jo prisijungimo vardas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Archeologinių radinių, kuriuos kaltinamieji O. S. ir V. Č. jam siūlė įgyti ar, kad parodytų, ką yra anksčiau iškasę, nuotraukų failai buvo išsaugoti D. B. kompiuteryje. Liudytojas suprato, kad perka senovinius daiktus iš V. Č.. D. B. ne vieną kartą pervesdavo į V. Č. sąskaitą „Swedbank“ pinigus už nupirktus senovinius daiktus, tai buvo 3-4 kartus, o visa pervedimų piniginių lėšų suma galėjo būti apie 1 000 litų. Iš kaltinamųjų nupirktus daiktus – kirvius, papuošalus, pjautuvus bei kitus - gaudavo kaip siuntinį, atsiųstą autobusu Vilnius – Joniškis. Iš V. Č. daiktus pirko 3-4 kartus, juos visada atsiimdavo autobusų stotyje, atsiskaitydavo per banką. Iš V. Č. gauti daiktai jo namuose vėliau buvo paimti per kratą. Kiek prisimena, paskutiniame siuntinyje buvo peilis. Taip pat teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad susirašinėjo su kaltinamuoju V. Č. apie 3 mėnesius, V. Č. atsiųsdavo nuotraukas, kuriose buvo archeologiniai radiniai ir jie tarėsi dėl jų pirkimo-pardavimo kainos. Bendravimo metu V. Č. minėjo, jog kasinėja Apuolėje, nenoriai sakė iš kokių rajonų atvežti sendaikčiai. „Skyp“ programa liudytojas bendravo ir su kaltinamuoju O. S., iš bendravimo matėsi, kad O. S. turi archeologinių žinių. Liudytojas D. B. pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Liudytojas S. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad turi aukštąjį išsilavinimą, dailės restauratoriaus specialybę, dirba Trakų Nacionaliniame muziejuje metodininku, domisi senienomis. Su kaltinamaisiais susipažino prieš pusmetį iki 2009 metų Apuolės įvykių Vilniuje ant Tauro kalno sendaikčių turguje ir po to bendravo internetu Skype programa, kurioje jis buvo pasirinkęs „(duomenys neskelbtini)“ vardą. Kai kaltinamuosius sulaikė Apuolės kapinyne, S. P. skambino V. Č. bei prašė pakalbėti dėl jų sulaikymo. Tuomet liudytojas pasakė telefonu pareigūnams, jog kaltinamieji nustatinėja kapinyno ribas, tačiau ir jis, S. P., leidimo kasinėjimams neturėjo, bet pasakė, kad leidimas yra Kultūros paveldo departamente. Posėdyje S. P. parodė, jog jis ne vieną kartą iki Apuolės įvykių pagal V. Č. ir O. S. pasiūlymus pirkdavo iš jų senovinius daiktus, tai buvo kirviai, ietigaliai bei kiti archeologiniai daiktai. Derybos dėl šių daiktų pirkimo-pardavimo vykdavo ir susitikimų metu, ir per Skype, o iš viso liudytojas iš kaltinamųjų nupirko tokių daiktų už kelis tūkstančius litų. S. P. teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog tos pačios dienos vakare, tai yra po sulaikymo Apuolės kapinyne, kaltinamasis V. Č. Skype parašė liudytojui bei atsiūntė kalavijo nuotrauką, siūlydamas nupirkti minėtą kalaviją. Tačiau kalavijas buvo retas ir pakankamai brangus, todėl S. P. jo negalėjo įsigyti. Su V. Č. kalba apie kalavijo pardavimą trūko kelias dienas, bet liudytojas yra įsitikinęs, jog jam nenupirkus kalavijo, jis buvo parduotas į užsienį.
Civilinio ieškovo atstovas A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį priteisti iš kaltinamųjų. Paaiškino, jog ieškinyje yra nurodytas ir visuomenės patirtų nuostolių dydis dėl mokslinių duomenų šaltinio praradimo, ir radinių vertė, ir konservavimo darbų suma. Nuostolį paskaičiavo sudaryta komisija, kurios surašytas aktas pateiktas į bylą. Pažymėjo, jog Apuolės kapinyne buvo nustatytas didelis kasinėjimų, iškastų duobučių kiekis, sužalotas kapinyno plotas ir tuo prarasta mokslinė informacija. Archeologiniais radiniais uždrausta prekiauti nuo 2003 metų, tačiau kaltinamieji tuo vertėsi. Atstovas pažymėjo, jog Apuolės kapinyno teritorijoje žemės darbai negalėjo būti vykdomi ir tai buvo žinoma vietiniams gyventojams. Nurodė, kad Apuolės kapinynas buvo paskelbtas kultūros paminklu ir todėl turi aukščiausią statusą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje, tai yra kaltinamųjų, liudytojų, civilinio ieškovo atstovo parodymus, rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad V. Č. ir O. S. pareikštas kaltinimas padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pasitvirtino bei nustatyta, kad jie veikdami bendrininkų grupe bei atskirai pasinaudodami dviem metalo detektoriais bei kastuvais laikotarpiu nuo 2009-05-31 iki 2009-06-04 Kretingos rajono esančiose kapinynų teritorijose bei Skuodo rajono Apuolės kaime esančiame Apuolės kapinyno teritorijoje, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius bei leidimo atlikti saugomų teritorijų ardomosius ar tvarkybos tyrimus, neteisėtai vykdė žemės grunto kasinėjimo darbus, kurių metu iškastose duobėse aptiko ir slaptai pagrobė archeologinius radinius ir jų fragmentus tokiu būdu pasisavindami valstybei priklausančias didelės mokslinės, istorinės ir kulturinės reikšmės turinčias kilnojamąsias vertybes, tuo pačiu šiais savo veiksmais suniokojo saugomus gamtinius-teritorinius vienetus, tyčia sugadindami nurodytas vertybes. Be to jie neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine archeologinių kasinėjimų ardomąja ir komercine archeologinių radinių prekybine veikla. Kaltinamasis V. Č. taip pat įvykdė kilnojamųjų kultūros vertybių neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra kontrabandą.
Apklausiami teisiamajame posėdyje V. Č. ir O. S. pripažino, kad 2009 metų birželio mėnesio pradžioje, neturėdami leidimo, vykdė kasinėjimo darbus Skuodo rajone Apuolės kaime, metalo detektorių pagalba ieškodami senovinių monetų. Nurodė, jog Apuolės kapinynas nebuvo pažymėtas jokiais ženklais, tai yra kapinyno teritorija nebuvo paženklinta, nes nebuvo aptverta, taip pat nebuvo jokių informacinių lentų, todėl jie nežinojo, kad vykdė kasinėjimo darbus kapinyno teritorijoje, kuri yra saugoma. Jie nenorėjo ir nesirengė atlikti kasinėjimo darbus kapinyno teritorijoje, todėl nesikreipė dėl leidimo kasinėjimo darbams atlikti gavimo. Kaltinamieji pripažino, kad sulaikymo metu automobilyje rastus daiktus jie iškasė prie Apuolės kaimo, tačiau kasė tvarkingai, nedidelio ploto duobutes, kurias užpildavo žeme, todėl negalėjo sugadinti ar suniokoti šios teritorijos. Be to, kasė tik laukuose bei arimuose. Teisiamajame posėdyje O. S. teigė, kad archeologinių radinių niekam nepardavinėjo ir nesiūlydavo parduoti, o tik išmainydavo į kitas monetas ar daiktus. Taip pat jis tvirtino, jog sulaikymo metu Apuolės kapinyne nesake L. K., kad jie su V. Č. nustatinėjo kapinyno ribas, pažymėjo, jog domisi archeologija, šia tematika skaito literatūrą, turį aukštą išsilavinimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Č. teigė, kad sulaikymo metu jis L. K. nesakė, jog yra 3 kurso archeologijos fakulteto studentas, taip pat neprašė skambinti bei pasikalbėti su archeologu B. dėl leidimo atlikti kasinėjimo darbus Apuolės kapinyne. V. Č. posėdyje pripažino, jog gaudavo iš Rusijos, Estijos ir kitų šalių pinigines perlaidas už jo pagamintas sendaikčių kopijas, taip pripažino, kad į užsienį siuntė knygas, pagamino skandinaviško kalavijo dvi kopijas, kurias irgi nusiūntė į užsienį, bendravo Skype su A. T., kuriam pardavė vieną sendaiktį, o D. B. pagamino ir pardavė peilio kopiją, papuošalus, į užsienį siųsdavo tik pagamintų daiktų kopijas bei kurie nėra uždrausti. Pažymėjo, jog domisi archeologija, važiuodamas į Apuolės kaimą, turėjo kapinynų registrinį sąraša tam, kad nepažeisti draudžamos teritorijos ribų. Šį sąrašą jis sužinojo Kūltūros paveldo centro duomenų bazėje. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji teigė, jog kasinėjimo darbus vykdė tik Apuolės kaime, kituose kapinynuose Kretingos rajone nebuvo bei nekasė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas L. K. – Kulturos paveldo departamento vyr. inspektorius – parodė, kad Apuolės kapinyne kaltinamųjų iškastų duobučių nustatytas kasinėjimo būdas bei nelegalios veiklos laikotarpis atitinka gretimų kapaviečių, esančių Kretingos rajone kapinynuose ( Genčų, Kurmaičių, Negarbos bei kitų ) nustatytus kasinėjimo požymius: tai buvo matyti iš kapinynuose iškastų duobių, jų pakraščiuose esančių žolių, duobių formos, velėnos išvaizdos, kas leido daryti išvadą apie vienodą kasėjų darbo braižą. L. K. posėdyje patvirtino, kad sulaikius Apuolės kapinyne O. S., jis ( šis kaltinamasis ) tvirtino, jog su draugu tikslina kapinyno ribas, bet leidimo neturi, nes jis pas draugą, kuris trumpam išėjo. Netrukus H. V. atėjo su kaltinamuoju V. Č., kuris pasakė, kad yra 3 kurso archeologijos fakulteto studentas ir taip pat patvirtino, neva tikslina kapinyno ribas savo draugo, tariamai turinčio leidimą darbams, prašymu. Tuomet V. Č. iš savo telefono paskambino tam žmogui ir telefoną padavė L. K.. Atsiliepęs vyras prisistatė Trakų muziejaus archeologu U. B., kuris patvirtino, kad vaikinai tikslina kapinyno ribas, o leidimą ruošiasi eiti pasiimti. Be to liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamųjų gyvenamosiose vietose, jų kompiuterių laikmenose buvo rasti karo metų žemėlapiai bei kita informacija, reikalinga kapinynų teritorijų nustatymui.
Liudytojas H. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sulaikius kaltinamuosius Apuolės kapinyne, jie aiškino, jog kasinėjo laukuose, bet leidimą turi. Tačiau leidimą turi ne jie, o kitas žmogus, kuriam vienas iš kaltinamųjų paskambino. Telefonu kalbėjosi L. K.. H. V. suprato, kad leidimo kasinėjimams iš viso nėra. Šis liudytojas taip pat pažymėjo, jog su kapinynų schemomis ir koordinatėmis galima susipažinti ir per internetą.
Liudytojas B. J. taip pat patvirtino, jog sulaikius kaltinamuosius girdėjo, kad vyras sakėsi, jog kasinėjimams turi leidimą. Tačiau jo nepateikė. Be to, B. J. patvirtino, kad toje vietoje kur kaltinamieji kasė, žemė buvo nedirbama.
Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra archeologas. 2009 m. birželio mėnesį, po V. Č. ir O. S. sulaikymo Apuolės kapinyne, kartu su L. K. apžiūrėjo Kretingos rajone esančius kapinynus: Senkų, Negarbos, Jazdų, Genčų ir kitus bei pamatė, jog jie iškasinėti. Nurodė, paminėti kapinynai yra atokiose vietose, išsidėstyti palei upę, 200-300 metrų atstumu vienas nuo kito bei yra registriniai. Matėsi, kad viskas buvo daroma pagal planą. Liudytojas pastebėjo, jog visi paminėti kapinynai Kretingos rajone buvo kasinėti tuo pačiu metu kaip Apuolės ir tai buvo matyti iš iškastų duobių, jų pakraščiuose esančių žolių, velėnos būklės. J. K. nuomone, visuose kapinynuose buvo kasinėta tuo pačiu metu bei tais pačiais asmenimis panaudojus metalo detektorius, nes radiniai buvo 30-70 cm gylyje, todėl juos aptikti galima buvo tik metalo detektorių pagalba.
Liudytojas A. M. posėdyje paaiškino, kad dirba Kretingos savivaldybės kultūros departamente, nurodė, jog ne visi rajone esantys kapinynai yra pažymėti vietose informacinėmis lentomis, informaciją apie visus kapinynus su schemomis yra internete – Kultūros paveldo centro duomenų bazėje. Liudytojas pažymėjo, kad apžiūrėjus vietose Apuolės kapinyną bei Kretingos rajone iškastus kapinynus matėsi, jog kasinėjimai vyko maždaug vienu laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad paminėtų liudytojų parodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad kaltinamieji V. Č. ir O. S. Apuolės kapinyne vykdė kasinėjimo darbus sąmoningai, tyčia, žinodami, jog tai daro kapinyno teritorijoje, nes kaip seka iš nurodytų liudytojų parodymų, jie, norėdami išvengti atsakomybės, iš karto po sulaikymo įvykio vietoje, teigė esą turi leidimą kasinėjimo darbams, tačiau tokio nepateikė nei tuomet, nei vėliau, nors pripažįsta kasinėjimo faktą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų L. K., B. J., H. V., J. K. parodymų patikimumu. Kaltinamieji teisiamajame posėdyje aiškino, jog domisi archeologija, skaito šia tematika literatūrą, įvykio vietoje sulaikymo metu iš jų buvo paimti kapinynų registriniai sąrašai, schemos, metalo detektoriai, V. Č. pats gamina sendaikčių kopijas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie jų turimas pakankamas žinias šioje srityje bei galimybę tinkamai orientuotis vietoje nustatant kapinynų teritorijas net nesant informacinių lentų ar kitokio paženklinimo.
Liudytojų L. K., J. K., A. M. parodymai patvirtina, kad O. S. ir V. Č. vykdė kasinėjimo darbus ir Kretingos rajone esančiose kapinynuose: Genčių, Kurmaičių, Jazdų bei kituose. Šie liudytojai aiškiai nurodė požymius, pagal kuriuos gali apie tai teigti. Pažymėtina, jog jie yra archeologijos specialistai, todėl, kaip minėta, jų parodymų patikimumas teismui nekelia abejonių.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Č. pripažino, kad gaudavo iš Rusijos, Estijos ir kitų šalių pinigines perlaidas už sendaikčių kopijų pagaminimą, siuntė į užsienį knygas, susijusias su archeologija, pagamino skandinaviško kalavijo dvi kopijas, kurias irgi nusiuntė į užsienį bei gavo už tai atlygį, bendravo su A. T., D. B., kuriems irgi parduodavo archeologinių radinių pagamintas kopijas. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. patvirtino, jog pirko iš V. Č. žalvarinius žiedelius už 180 litų, liudytojas D. B. patvirtino, jog abu kaltinamieji internetu siūlė jam nusipirkti senovinius daiktus, tai yra archeologinius radinius ir D. B. ne vieną kartą pervesdavo pinigus į V. Č. sąskaitą, o visa piniginių pervedimų suma galėjo būti apie 1000 litų. Liudytojas S. P. teisme patvirtino, kad ne vieną kartą iki Apuolės įvykių pagal V. Č. ir O. S. pasiūlymus pirkdavo iš jų senovinius daiktus, tai buvo kirviai, ietigaliai bei kiti. Iš viso liudytojas iš kaltinamųjų nupirko tokių daiktų už kelis tūkstančius litų. S. P. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad V. Č. po sulaikymo Apuolės kapinyne Skype parašė bei atsiuntė kalavijo nuotrauką, siūlydamas nupirkti minėtą kalaviją. Tačiau kalavijas buvo retas, pakankamai brangus, todėl S. P. jo negalėjo įsigyti. Liudytojas pabrėžė, kad yra įsitikinęs, jog kalavijas buvo parduotas į užsienį.
V. Č. ir O. S. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai.
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. birželio 23 d. pareiškime Nr.(3.10)2Kl-28 nurodoma, kad savavališkais kasinėjimais sugadintas didelės mokslinės ir kultūrinės reikšmės paminklas – Kašučių, Dubašių kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A489P). Pareiškime išdėstytiems faktams patvirtinti prie pareiškimo pridėtas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr.69 (t. 1, b.l. 26-34), liudijantis apie padarytus sugadinimus saugomoje teritorijoje.
Apžiūros protokole užrašyta, kad Kašučių, Dubašių kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A489P), esančiame Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, šalia buvusio Dubašių kaimo, užfiksuotos iškastos ir užlygintos duobės (t. 1, b.l. 181-187).
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. birželio 30 d. pareiškime Nr.(3.10)2Kl-34 teigiama, kad savavališkais kasinėjimais sugadinti didelės mokslinės ir kultūrinės reikšmės paminklai – Ankštakių, Senkų kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A1712); Genčų kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A1819); Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų) kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A434P); Kurmaičių kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A1713) bei Negarbos, Jazdų kapinynas (kultūros vertybės registrinis Nr.A455P). Teiginiams pagrįsti prie pareiškimo pridėtas archeologinių vietų apžiūros aktas su fotografijomis (t. 1, b.l. 51-62).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Ankštakių, Senkų kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A1712), esančiame Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Ankštakių kaime, užfiksuota 11 iškastų ir užlygintų duobių (t. 1, b.l. 190-195).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Genčų kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A1819), esančiame Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Genčų kaime, užfiksuotos 3 iškastos ir užlygintos duobės (t. 2, b.l. 1-5).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų) kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A434P), esančiame Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Dimitravo miške, Tarvydų kaime, užfiksuotos iškastos ir užlygintos duobės (t. 2, b.l. 20-24).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Kurmaičių kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A1713), esančiame Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Kurmaičių kaime, užfiksuotos 3 iškastos ir užlygintos duobės (t. 2, b.l. 7-11).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Negarbos, Jazdų kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A455P), esančiame Kretingos rajone, Kretingos seniūnijoje, Negarbos kaime, užfiksuotos 3 iškastos ir užlygintos duobės (t. 2, b.l. 14-18).
Kultūros paveldo departamento 2010 m. gegužės 3 d. pranešime įvardijamos Apuolės; Ankšakių, Senkų; Negarbos, Jazdų; Kašučių, Dubašių; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų); Kurmaičių ir Genčų kapinynų teritorinės - geografinės koordinatės (t. 7, b.l. 88-93).
Sankcionuotu būdu gauta informacija iš telekumunikacinių tinklų liudija apie V. Č. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr.8 687 78548 pokalbius (t. 6, b.l. 196-197; t. 7, b.l. 1-63)
LKPB Operatyvinės veiklos 2-osios valdybos pranešimas (t. 7, b.l. 96-113); UAB „TELE2“ pranešimas ir žemėlapiai (t. 7, b.l. 114-124) bei tarnybinis pranešimas (t. 7, b.l. 125-126) patvirtina, kad V. Č. telefonas 8 687 78548 inkriminuojamu laikotarpiu buvo prisijungęs prie bazinių stočių (celių), kurių veikimo zonoje yra Kretingos r. esantys kapinynai: atitinkamai Ankšakių, Senkų – 2009 m. gegužės 31 ir birželio 1 d.; Negarbos, Jazdų – 2009 m. gegužės 31 d.; Kašučių, Dubašių – 2009 m. gegužės 31 d.; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų) – 2009 m. gegužės 31 d.; Kurmaičių – 2009 m. gegužės 31 ir birželio 1 d.; ir Genčų – 2009 m. gegužės 31 d., o prie bazinės stoties (celės), kurios veikimo zonoje yra Skuodo r. esantis Apuolės kapinynas - atitinkamai nuo 2009 m. birželio 1 iki 4 d.
Liudytojo J. K. parodymai ir visuma kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų rodo, kad O. S. ir V. Č. Ankšakių, Senkų; Negarbos, Jazdų; Kašučių, Dubašių; Joskaudų (Dimitravo, Tarvydų); Kurmaičių bei Genčų kapinynuose iškasė iš viso ne mažiau 27 duobių.
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. birželio 18 d. pareiškimas Nr.(1.29)2Kl-48 byloja apie tai, kad O. S. ir V. Č. savavališkai kasinėdami suniokojo didelės mokslinės ir kultūrinės reikšmės paminklą – Apuolės kapinyną (kultūros vertybės registrinis Nr.A469P), o ir prie pareiškimo pridėti archeologinių radinių aktas bei kultūros paveldo objekto apžiūros aktas Nr.68 liudija, kad 2009 m. birželio 4 d., apie 14.30 val., Apuolės kapinyne Skuodo r., Apuolės kaime, O. S. ir V. Č. užklupti darant nusikalstamas veikas, kai be leidimo vykdė kapinyne kasinėjimo darbus; kasinėjimų vietoje aptikti 9 iškasti dirbiniai; atvykus policijai, automobilyje „Citroen Xantia“ rasta daugiau geležinių ir žalvarinių dirbinių, kuriuos paėmė policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 1-4, 144-160).
Apžiūros protokole užrašyta, kad Apuolės kapinyne (kultūros vertybės registrinis Nr.A489P), esančiame Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės kaime, užfiksuotos iškastos ir užlygintos duobės (t. 1, b.l. 136-143).
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr.RG-168 ir jo priedais užfiksuota, kad Apuolės kapinyne (unikalus Nr.3235 Saugomų kultūros vertybių registre) iškasta ir užlyginta 61duobė, o įvykio vietoje užklupti nelegalūs kasinėtojai O. S. ir V. Č. be institucijos, atsakingos už kultūros paveldo objekto apsaugą, specialaus leidimo neteisėtai judino archeologinius sluoksnius bei pasisavino žemėje ar jos paviršiuje rastus archeologinius radinius ir tokiais veiksmais Apuolės kapinynui (kuris yra valstybės saugoma teritorija ir valstybei – Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise priklausanti didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinti nekilnojamoji kultūros vertybė) padarė didžiulę žalą, kadangi sugadino nepažintą mokslinių duomenų šaltinį, padarydami 525 928 Lt žalą (t. 8, b.l. 179-188; t. 9, b.l. 1-45; t. 10, b.l. 127-198; t. 11, b.l. 1-23).
2009 m. birželio 4 d. paėmimo akte užfiksuota, kad Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK pareigūnai paėmė iš V. Č. archeologinius radinius ir jų fragmentus bei priemones - 2 kastuvus, 2 metalo detektorius „FISCHER LABS“, naudotus vykdant neteisėtus kasinėjimus. Taip pat paimtas kompiuteris „Compaq“ ir fotoaparatas „Fujifilm“, kurie buvo naudojami radiniams fotografuoti bei skelbti elektroninėje – internetinėje erdvėje ieškant pirkėjų ar kitokių realizacijos šaltinių. Apžiūrint paimtus minėtus archeologinius dirbinius ir jų fragmentus 2009 m. birželio 16 d apžiūros akte detaliai aprašyti ir išvardinti pavadinimai pas V. Č. ir O. S. 2009 m. birželio 4 dieną aptiktų 125 dirbinių ir jų fragmentų (t. 1, b.l. 135, 144-154).
Komisijos, sudarytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2009-08-12 įsakymu Nr.Į-351 patvirtintoje išvadoje su vertinimo lentelėmis ir nuotraukomis nurodyta, kad radinių dėžėje identifikuotų turinčių didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę 108 archeologinių radinių piniginė vertė yra 27 300 Lt, o bendra tokių radinių konservavimo darbų vertė – 5 683,23 Lt. Didžioji dauguma archeologinių radinių datuojami X-XII a. (901-1200 m), jie yra būdingi kuršių gentims, gyvenusioms vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje ir vakarinėje Latvijos Respublikos dalyje. Išvardyti bei vertinimo lentelėse aprašyti archeologiniai radiniai turi didelę kultūrinę, istorinę ir mokslinę vertę, keletas ypač reti. Daiktiniai įrodymai arba daiktai – paminėti 108 archeologiniais radiniais ir jų fragmentais ai atitinka komisijos išvadose įvardijamų daiktų autentiškumą bei turinį, o būtent:
1. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležine dalgio geležte;
2. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležine dalgio geležte;
3. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležiniais žąslais;
4. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležiniu kirviu;
5. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležiniu kirviu;
6. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 1200 Lt vertės geležinėmis balnakilpėmis;
7. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvariniu geriamojo rago angokraščiu;
8. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvariniu žiedu;
9. keturiomis 901 - 1200 m. laikotarpio, po 600 Lt vertės, bendros 2400 Lt vertės žalvarinėmis apyrankėmis;
13. keturiomis 901 - 1200 m. laikotarpio, po 700 Lt vertės, bendros 2800 Lt vertės žalvarinėmis apyrankėmis;
15. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės žalvarine apyranke;
18. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvariniu žiedu;
19. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarine sege;
20. 901 - 1200 m. laikotarpio, 900 Lt vertės žalvarine sege;
21. keturiomis 901 - 1200 m. laikotarpio, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės žalvarinėmis segės galvutėmis;
24. 901 - 1200 m. laikotarpio, 450 Lt vertės žalvarine sagtimi;
25. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvariniu diržo apkalu;
26. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvariniu antkaklės karoliumi;
27. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės žalvariniu nenustatytos paskirties dirbinio laikikliu;
28. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvariniu nenustatytos paskirties dirbinio apkalu;
29. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, po 500 Lt vertės, bendros 1000 Lt vertės sidabrinėmis monetomis;
31. 901 - 1200 m. laikotarpio, 850 Lt vertės geležiniu dalgiu;
32. 901 - 1200 m. laikotarpio, 1000 Lt vertės geležiniu dalgiu;
33. trimis 901 - 1200 m. laikotarpio, po 200 Lt vertės, bendros 600 Lt vertės geležinėmis dalgio geležtėmis;
36. 901 - 1200 m. laikotarpio, 700 Lt vertės geležiniu dalgiu;
37. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležiniu ietigaliu;
38. 901 - 1200 m. laikotarpio, 800 Lt vertės geležine ietigalio plunksna;
39. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležiniu ietigaliu;
40. 901 - 1200 m. laikotarpio, 500 Lt vertės geležine ietigalio plunksna;
41. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležine ietigalio plunksna;
42. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležine ietigalio plunksna;
43. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležine ietigalio įmova;
44. 901 - 1200 m. laikotarpio, 600 Lt vertės geležiniu ietigaliu;
45. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležine ietigalio įmova;
46. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės geležiniu nenustatytos paskirties dirbinio fragmentu;
47. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležiniu peiliu;
48. 901 - 1200 m. laikotarpio, 300 Lt vertės geležiniu kirviu;
49. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės geležiniu kirviu;
50. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės geležinių žąslų grandimi su nareliu;
51. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės geležinių žąslų grandimi su nareliu;
52. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 500 Lt vertės žalvarinėmis antkaklėmis;
53. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 300 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankeliais;
54. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankeliu;
55. keturiais 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinius antkaklės lankeliais;
56. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvariniu geriamojo rago angokraščiu;
57. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvariniu antkaklės karoliu;
58. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės segės galvute;
59. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarinės segės korpusu;
60. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarine sege;
61. 901 - 1200 m. laikotarpio, 350 Lt vertės žalvarine sege;
62. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės galvute;
64. 901 - 1200 m. laikotarpio, 200 Lt vertės žalvarine sagtimi;
65. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės antkaklės lankeliu su karoliais;
66. 901 - 1200 m. laikotarpio, 400 Lt vertės žalvarinio smeigtuko viršutine dalimi;
67. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės žalvariniais sagties liežuvėliais;
69. 901 - 1200 m. laikotarpio, 70 Lt vertės sidabriniu nenustatytos paskirties dirbinio apkalu;
70. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvarinės segės lankeliu;
71. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės sidabriniu dėžutės apkalu;
72. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės žalvariniu peilio apkalu;
73. 901 - 1200 m. laikotarpio, 50 Lt vertės mediniu ietigalio kotu;
74. devyniais 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 50 Lt vertės žalvarinio nenustatytos paskirties dirbinio fragmentais;
75. vienuolika 901 - 1200 m. laikotarpio, bendros 550 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankelio dalių;
76. trimis 901 - 1200 m. laikotarpio, po 100 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankeliais;
79. 901 - 1200 m. laikotarpio, 150 Lt vertės žalvarinės apyrankės lankeliu;
80. 901 - 1200 m. laikotarpio, 100 Lt vertės žalvarinės segės lankeliu;
81. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės žalvarine nenustatytos paskirties dirbinio grandimi;
82. 901 - 1200 m. laikotarpio, 30 Lt vertės geležine dalgio geležte;
83. dviems 901 - 1200 m. laikotarpio, 10 Lt vertės geležinio ietigalio įmovomis (t. 2., b.l. 175-182; t. 3, b.l. 1-46, 51-54).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose, surašytose atlikus dirvožemio tyrimus, nurodyta, kad 8 iš 16 dirvožemio pavyzdžių, nuimtų nuo dalies atrinktų pas O. S. ir V. Č. paimtų archeologinių radinių, skiriasi nuo Kretingos r. kapinynuose paimtų dirvožemio pavyzdžių ir atitinka Skuodo r., Apuolės kapinyne paimtus dirvožemio pavyzdžius. Pagal specialisto išvadas atitinka net 8 iš 10 Apuolės kapinyno pavyzdžių, todėl laikytina, jog archeologiniai radiniai, nuo kurių paimti minėti 8 dirvožemio pavyzdžiai, iškasti Apuolės kapinyne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog neįmanoma tiksliai nustatyti, ar kai kurie dirvožemio pavyzdžiai ir grunto liekanų pavyzdžiai, nuimti nuo pas O. S. ir V. Č. paimtų archeologinių radinių, vienodi su dirvožemio pavyzdžiais, paimtais iš Skuodo r. Apuolės kaime bei Kretingos r. esančių kapinynų, kadangi yra nehomogeniški, dirvožemiai yra susimaišęs tarpusavyje ir su gausiomis geležies rūdžių detalėmis dėl stipriai pažengusios erozijos, todėl jų atskirti negalima, tačiau spėjimai, kad dalis minėtų daiktų galėjo būti iškasti Latvijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino ir šioje dalyje priimtas nutarimas nutraukti procesą dėl galimai neteisėtos veikos Latvijoje (t. 11, b.l. 88-89).
Kratos protokolo duomenys liudija, kad 2010 m. gegužės 26 d. kratos metu pas D. B. aptikti ir paimti du Apuolės kapinyne O. S. ir V. Č. iškasti archeologiniai radiniai - 801 m. - 1100 m. laikotarpio geležinis peilis ir 701 m. - 1200 m. laikotarpio geležinis kirvis, kuriuos D. B. įsigijo iš įtariamųjų (t. 3, b.l. 117-122).
Daiktiniai įrodymai – du kastuvai ir du metalo detektoriai „FISCHER LABS“ patvirtina jų priklausomybę įtariamiesiems ir naudojimą neteisėtiems kasinėjimams (t. 1, b.l. 135; t. 2, b.l. 30-36, 56-59).
Daiktai – fotoaparatas „Fujifilm“ Nr.8GL05881 bei nešiojamas kompiuteris „Compaq“ Nr.2CA8073FPZ bei jų apžiūrų protokolai liudija, kad fotoaparato „Fujifilm“ atminties kortelėje „Kodak SD card 1 GB“ Nr.MM8GF01GWMCU-PATF08300703 aptikta 11 nuotraukų (tarp jų 5 ištrintos), padarytų 2009 m. birželio 3 d., o taip pat tai, kad nešiojame kompiuteryje „Compaq“, kataloge „apuole“ išsaugotos 26 fotografijos, padarytos paimtu „Fujifilm“ fotoaparatu tyrimo inkriminuojamu nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki birželio 3 d. Taip pat kompiuterinėje atmintyje užfiksuoti ne tik fotografijų failai su atvaizduotais reikšmingais archeologiniais radiniais, bet ir radinių aptikimo vietos - miestelio vaizdai. Išsaugota viso 1660 nuotraukų ir nuotraukų miniatiūrų, 1015 katalogų ir kitokių failų, kuriose nufotografuoti archeologiniai radiniai ir kiti reikšmingi objektai. Taip pat išimtas daiktinis įrodymas – kompiuteris su atminties blokais liudija, kad jo programinėje atmintyje įdiegta Interneto pokalbių programa „Skype“, šios programos vartotojai ir prie jos prisijungdavę vartotojai, kurių prisijungimo vardai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Išlikusi susirašinėjimo istorija su vartotoju, kurio prisijungimo vardas „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina turėtus ryšius su Rusijos Federacijos piliečiu J. K., kurioje kalbama apie iš įvairių metalų pagamintus archeologinius radinius, fotografijų su kardais ir kitais archeologinių radinių atvaizdais persiuntimą, klientus, pardavimo kainas ir kt. (t. 1, b.l. 135; t. 39-50, 53-54, 56-57, 60-61).
Kratos O. S. gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), protokolas liudija apie pasisavintas iš tam tikrų lobių monetas, pasisavintus kitokius archeologinius radinius ir kitokias vertybes (t. 1, b.l. 65-68).
Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(28.4-37)-R-4556 patvirtinama, jog jokie pranešimai apie O. S. ir V. Č. aptiktus lobius, radinius ar turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), inspekcijoje įstatymų nustatyta tvarka gauti nebuvo, minėti asmenys į inspekciją nei savalaikiai, nei apskritai nesikreipė (t. 8, b.l. 118-119).
Kultūros paveldo departamento 2010 m. gegužės 27 d. pranešimu patvirtinama, kad pagrindinis Rytų Lietuvos pilkapių kultūros arealas buvo ir yra buvusiose Vilniaus ir Utenos apskrityse, pavienių pilkapynų grupių yra buvusiose Panevėžio, Kauno ir Alytaus apskrityse arba į rytus, pietus nuo Šventosios upės bei į rytus, šiaurę nuo Nemuno (iki Kauno marių) vidurupio (t. 1, b.l. 44-194).
LKPB tarptautinių ryšių valdybos raštu informuojama, jog O. S. ir V. Č. nekirto Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos ir neįvežė kontrabandos būdu archeologinių radinių (t. 8, b.l. 136-137). Šie duomenys rodo, kad O. S. ir V. Č. neteisėtai iškasė jų gyvenamosiose vietose rastus archeologinius radinius tiksliai nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje.
Analogišką išvadą apie radinių kasinėjimą Pamario krašte neįvežant iš Latvijos ar kitos gretimos Baltijos jūros pakrantės valstybės patvirtina tarptautinių susirašinėjimų su Latvijos teisėsaugos institucijomis medžiaga (t.7, b.l. 130-193)
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad aptartų liudytojų parodymų bei rašytinių dokumentų pakanka tam, kad pripažinti kaltinamiesiems V. Č. ir O. S. pareikštą kaltinimą teisingu ir pagrįstu.
Baudžiamojoje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 558 911,23 Lt sumai (t. 10, b.l. 123-198; t. 11, b.l. 1-25). Teismo manymu civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, šiuo atveju žala padaryta abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl jie turi pareigą atlyginti žalą ( LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. ).
Tiriant kaltinamųjų asmenybes nustatyta: V. Č. – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba ir teigiamai charakterizuojamas, augina mažametę dukrą, O. S. – anksčiau neteistas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas atkreipia dėmesį į jų pavojingumą, sunkumą, kiekį bei sprendžia, jog šiuo atveju abiems kaltinamiesiems skirtina nusikaltimų sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis turi būti mažesnis nei sankcijose numatytas vidurkis, nes ankčiau jie neteisti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas
nusprendė:
O. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 271 str. 1 d., 187 str. 2 d., 185 str., 202 str. 2 d., ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 185 str. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d. subendrinti paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimo būdą pagal sutaptį, ir po to sudedant bausmes iš dalies bei nustatyti OLEGUI SALIJUI subendintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą ( 3 ) trejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią O. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2013-05-24– bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-23 iki 2013-05-24.
Kardomąją priemonę O. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.
V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 271 str. 1 d., 187 str. 2 d., 185 str., 202 str. 2 d., 199 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 185 str. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ( kalavijo ir dviejų knygų ) laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ( 2009-06-17-19 kalavijo ir plačiaašmenio kirvio ) laisvės atėmimu trejiems metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d. subendrinti paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimo būdą pagal sutaptį, ir po to sudedant bausmes iš dalies bei nustatyti V. Č. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą ( 4 ) keturiems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. Č. skaičiuoti nuo suėmimo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
V. Č. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 92 293 Lt vertės turtui palikti galioti.
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš V. Č. bei O. S. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos naudai 492 945 ( keturis šimtus devyniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis ) litus.
ikiteisminio tyrimo metu iš O. S. ir V. Č. 2009 m. birželio 4 d. Skuodo r., Apuolės kaime paimtus archeologinius radinius ir jų fragmetus saugomus Lietuvos nacionaliniame muziejuje perduoti šiam muziejui,
iš O. S. ir V. Č. 2009 m. birželio 4 d. įvykio vietoje Skuodo r., Apuolės kaime paimtus daiktus – 2 kastuvus, 2 metalo detektorius „FISCHER LABS“, fotoaparatą „Fujifilm“ ir nešiojamą kompiuterį „Compaq“, kaip turinčius reikšmės byloje daiktinius įrodymus, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure - kastuvus ir metalo detektorius – sunaikinti, fotoaparatą ir kpmpiuterį – grąžinti V. Č.,
O. S. laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 25 d. kratos metu paimtus archeologinius radinius ir jų fragmetus saugomus Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos kriminalinės policijos biure perduoti šiam muziejui,
V. Č. Bute (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 25 d. kratos metu paimtus archeologinius radinius ir jų fragmetus saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje perduoti šiam muziejui, sąrašą teritorinių pilkapynų su koordinatėmis ir detaliu vietovių apibudinimu 13 lapų rašytinio teksto apimties palikti prie bylos,
D. B. name (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 25 d. kratos metu paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus laisvanoriškai perduotus valstybei ir priimtus į valstybės fondą perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui; kompiuterio sisteminį bloką, susijusį su šia grupe radinių, perduoti D. B.,
J. K. bute Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge, Kondratjevskij pr. 64, 2 korpusas-67, 2010 m. gruodžio 13 d. kratos metu paimtas 2 knygas saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biure perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui,
F. K. bute Estijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 27 d. kratos metu paimtą kalaviją saugomą Lietuvos nacionaliniame muziejuje perduoti šiam muziejui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos - gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.