Alytaus apylinkės teismo nutartis

G. K., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovei pagal įstatymą J. K., įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus mieste vyriausiajai specialistei Vaidai Tankovskienei ir gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,

nukentėjusiojo M. K. įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus mieste vyriausiajai specialistei R. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, nevedusiam, nesimokančiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2020 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį M. K., peiliu dūrė M. K. į įvairias kūno vietas: krūtinę, kaklą, rankas, nugarą, pilvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl daugybinių paviršinių kūno durtinių žaizdų nežymiai jį sužalojo.

G. K. apklausti įtariamuoju nepavyko, jis nekalbėjo, buvo neramus, pradėjo nervintis, norėjo išeiti pro duris, visiškai nebendravo ir nešnekėjo (1 t., b. l. 75-76, 90-91).

Liudytoja J. K. parodė, kad ji gyvena su savo dviem vaikais G. ir M. K. bute (duomenys neskelbtini), dar gyvena vyresnysis sūnus O. Šis įvykio metu buvo darbe, pati liudytoja buvo vonioje, kai išgirdo, kad G. su M. virtuvėje susiginčijo. G. tą dieną vis lindo prie M., kažką jam kalbėjo, sekiojo jį iš paskos. M. broliui kirto, užgulė jį ir pradėjo mušti. Tada G. ištraukė virtuvinį peilį ir juo M. baksnojo visur. Kai M. pamatė kraują, labai išsigando, paleido G. Liudytoja atėmė iš G. peilį, jį paslėpė, iškvietė policiją ir medikus. Peilio galiukas buvo kruvinas, M. bėgo kraujas, bet jam padarytos žaizdos nebuvo gilios, per kelias dienas užsitraukė. Ir anksčiau tarp brolių būdavo konfliktinių situacijų, bet liudytoja juos visad stengiasi išskirti, kad jie nesueitų. Kai G. lieka vienas, jis nusiramina. G. buvo ambulatoriškai skirti vaistai nuo psichikos sutrikimo, liudytoja prižiūrėjo, kad jis nuolat vaistus vartotų. G. dažnai nusišneka. Nuo pat pirmos klasės jam užeina epilepsijos priepuoliai, nuo tada pradėjo ir konfliktuoti. Po įvykio jis ir motinos atžvilgiu buvo labai piktas. Dabar G. taikomas gydymas padeda, kalbėdama su sūnumi telefonu, jaučia, kad jis ramesnis.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2020 m. liepos 4 d. nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. nuvykus pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), rasti pranešėja J. K. ir nepilnamečiai vaikai G. K. , gimęs (duomenys neskelbtini) ir M. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Apžiūrint M. K., įvairiose kūno vietose matėsi kraujuojančios galimai durtinės-pjautinės žaizdos, o ant G. K. veido matėsi kraujuojanti žaizda. J. K. paaiškino, kad jos vaikai nuolat konfliktuoja tarpusavyje, susikivirčijo, ji, būdama vonios kambaryje, išgirdo grumtynių garsus, išėjusi pamatė kruvinus sūnus (b. l. 5-8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. B. tarnybiniame pranešime dėl iškvietimo 2020 m. liepos 5 d. nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 20 val. nuvykus pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), pranešėja J. K. paaiškino, kad jis būnant vonioje, jos du sūnūs sukonfliktavo, G. K. su virtuviniu peiliu užpuolė savo brolį M. K. Ant šio kaklo ir nugaros matėsi nedidelės durtinės žaizdos, kurios nestipriai kraujavo. G. K. buvo kitame kambaryje, jam kraujavo prakirsta kakta, jis su pareigūnais nebendravo, į klausimus neatsakinėjo, tik pasakė, kad kaktą prakirto brolis M. M. K. paaiškino, kad jam peiliu dūrė brolis G. J. K. atnešė peilį mediniu kotu ir paaiškino, kad konfliktas vyko virtuvėje, ji peilį atėmė iš sūnaus ir jį paslėpė (1 t., b. l. 13-15).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2020 m. liepos 5 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje, apžiūros metu paimtas peilis (1 t., b. l. 20-26).

Daiktų apžiūros protokole 2020 m. liepos 9 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis 9 cm ilgio geležte, ant kurios matosi panašios į kraują raudonos dėmės (1 t., b. l. 27-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus išvadoje Nr. G 713/2020 (06) nurodyta, kad M. K. daugybinės paviršinės kūno durtinės žaizdos galėjo būti padarytos aštriu duriančiu daiktu, galimai peiliu. M. K. sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad M. K. medicininiuose dokumentuose užfiksuota daugybinės paviršinės durtinės žaizdos krūtinės ląstos priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose, žasto, pilvo, dubens projekcijose (1 t., b. l. 62).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą, veiką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. G. K. įstatymo draudžiamas elgesys pasireiškė smurtavimu savo brolio M. K. atžvilgiu, duriant peiliu jam į įvairias kūno vietas: krūtinę, kaklą, rankas, nugarą, pilvą. Tai, kad G. K. peiliu dūrė savo broliui ir taip jį sužalojo, parodė liudytoja apklausta J. K., kuri iškart po įvykio atėmė iš G. K. peilį, tai matyti ir iš policijos pareigūno K. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų – nukentėjusiojo M. K. paaiškinimų įvykio vietoje. G. K. pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį, jo veiksmais sukeltas pasekmes objektyviai patvirtina teismo specialisto išvada. Taigi, byloje įrodyta, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios požymiai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 27 d. – lapkričio 17 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-138/2020 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu G. K. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat šios veikos padarymo metu ir šiuo metu G. K. konstatuojami ir (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būsenos G. K. negali dalyvauti teismo procese, negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. G. K. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės - stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 131-136). Išvadoje nurodyta, kad šiuo metu klinikiniame vaizde vyrauja lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) – visiškai neproduktyvus kontaktas su tiriamuoju G. K., neadekvačios jo emocijos, disforiška (pikta, dirgli) nuotaika, impulsyvus, agresyvus ir stereotipinis elgesys, rigidiškas ir konkretus mąstymas, kritikos savo būsenos ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu stoka. Išlieka G. K. (duomenys neskelbtini). Stebimas ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris nulemia jo sutrikusią savireguliaciją ir impulsų kontrolę, bei (duomenys neskelbtini). G. K. yra socialiai pavojingas, jo elgesys neprognozuojamas.

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą ir ekspertų rekomendacijas dėl G. K. gydymo sąlygų. Ji paaiškino, kad G. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be šio psichikos sutrikimo G. K. turi ir raidos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), kurie sustiprina jo sunkiausią psichikos sutrikimą. Jis impulsyvus, agresyvus, iškart imasi veiksmų, neatsižvelgdamas į pasekmes. G. K. buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionariai, tačiau gydymas nebuvo efektyvus, jo psichikos būklė nuolat prastėja. Jam būtinai reikia gydytis stacionariniu režimu Rokiškio ligoninės psichiatrijos skyriuje. Negydant (duomenys neskelbtini), liga nepraeis, ji tik pereis į kitą lėtinį sutrikimą – (duomenys neskelbtini). Tinkamai asmenį prižiūrint, jį gydant, galima pasiekti remisiją. Lėtiniai psichikos sutrikimai neišgydomi, jie tik apmalšinami vaistais. (duomenys neskelbtini) ligos simptomus taip pat galima tik apmalšinti medikamentinio gydymo pagalba.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu nėra pagrindo, nes jos yra išsamios ir motyvuotos. G. K. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), kurį sustiprina G. K. (duomenys neskelbtini), kiti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje yra rekomenduojama jam paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisiamajame posėdyje ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė Ramunė Drazdauskienė palaikė šią nuomonę, teigdama, kad G. K. dėl jo socialinio pavojingumo, jam konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo, blogėjančios psichinės būklės reikalingas stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, su tuo sutiko visi kiti proceso dalyviai. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ankstesnis ambulatorinis ir netgi stacionarinis gydymas nebuvo efektyvus G. K. atžvilgiu, dėl to jo psichikos būklė tik blogėjo.

Todėl, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į G. K. socialinį pavojingumą, jam nustatyto psichikos sutrikimo sunkumą, lėtinę eigą, kitus jam konstatuotus psichinius sutrikimus, sustiprinančius pagrindinį diagnozuotą psichikos sutrikimą, tai, jog jis kėsinosi į nepilnamečio kartu gyvenančio brolio sveikatą, tai, kad jam diagnozuotas psichinis sutrikimas yra sunkus, progresuojantis, ambulatorinis jo gydymas neefektyvus, elgesys agresyvus, impulsyvus, emocijos neadekvačios, konstatuotina, kad dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, tad jam turi būti taikomos priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

G. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialią įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę paliktina nepakeista iki nutarties įsiteisėjimo.

Peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą serija AVPK Nr. B*004508, nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas J. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, G. K. padarė būdamas nepakaltinamas.

G. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

G. K. paskirtą procesinės prievartos priemonę – atidavimą į specialią įstaigą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę - palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo.

Peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą serija AVPK Nr. B*004508, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti J. K. .

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o G. K. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.