Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Danguolė ŠuminaitėBaudžiamoji byla Nr. 1A-833-209-2011Teisminio proceso numeris: 1-44-3-00001-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.11.9.; 2.1.15.; 1.2.4.8.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; (S)

2011 m. rugsėjo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose po 23 val. iki 6 val. Iš D. Č. priteista T. Z. atlyginti 473,44 Lt turtinės žalos ir 2500 Lt neturtinės žalos, o jam neturint turto ar darbo užmokesčio, kurio pakaktų ir padarytai žalai atlyginti, iki jis taps pilnamečiu subsidiariai priteista atlyginti žalą iš jo motinos V. C.. Žalos atlyginimą išdėstyti dalimis šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 07 29 vakare T. Z. su drauge S. P. ir dar keturiomis merginomis poilsiavo (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) ežero. Po kurio laiko S. P. kvietimu prisijungė prie jų ir D. C., atvažiavęs su draugais. Apie 24 val. T. Z. ir S. P. nuėjus į palapinę, netrukus kilo triukšmas: ėmė kaukti šalia palapinės stovėjusios S. P. mašinos signalizacija. Kilus įtarimui, kad signalizacija įsijungė nuo D. C. ir jo draugų smūgių į mašiną, S. P. išėjo iš palapinės ir ėmė priekaištauti šalia mašinos stovėjusiam D. C. ir jo draugams. Iš paskos S. P. iš palapinės išėjus T. Z., D. C. ranka tyčia sudavė jam du smūgius į veidą, o vėliau mušė beisbolo lazda palapinėje, ištempęs iš palapinės į lauką, nutraukė nuo kaklo grandinėlę ir sudavė lazda per kojas. To pasekmėje T. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis T. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, nes išnagrinėtos visos įvykio aplinkybės ir duotas teisinis įvertinimas. Teismas skyrė net 3 taikinamuosius posėdžius, bet D. C. neatvykdavo. Byla išnagrinėta nešališkai. Dėl sužalotos kojos gydėsi virš 10 dienų, todėl patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis tik ištarė žodžius „kas čia vyksta“, kurie negalėjo įžeisti profesionalaus sportininko – boksininko, toks jo elgesys ir aplinkos suvokimas nesuderinamas su profesionalaus boksininko etika. Ateityje laukia nosies operacija ir sunkus operacinis gydymas, todėl teismo priteista 2500 Lt neturtinė žala yra tik nedidelė dalis už patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir ateityje dar laukiančius skausmus bei finansines išlaidas dėl būsimos operacijos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis T. Z. ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 200 Lt išlaidų advokatui apmokėti už atsikirtimų į skundą surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. C. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., tačiau iš jo priteisė per didelę neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo T. Z. parodymais, liudytojų parodymas, iš dalies pačio nuteistojo paaiškinimais.

Nukentėjusysis T. Z. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis jau buvo užmigęs, S. jį žadino, kad kažkas jos mašiną spardo, signalizacija „kaukia“, ji pirma išlindo iš palapinės ir sako „ką Jūs čia darote?“, jie sako „nieko, nieko mes čia nedarome, viskas normaliai“, tai sako „viskas, gal baikit išgėrinėti, gal važiuokit geriau jau namo“ ir tada jis išlindo iš palapinės ir tiktai pasakė „ką čia darote?“ ir jam du smūgius į veidą trenkė D. Č. ir jis iš karto pabėgo į mišką, galvojo, kad dar blogiau baigsis, po kurio laiko aprimus grįžo atgal į palapinę, gulėjo su skausmu už nosies pasiėmęs, po kurio laiko jie atėjo prie palapinių, įėjo D. Č. į jo palapinę, jis buvo su kaldra užsidengęs, sako „lipk davai iš palapinės“, su lazda porą kartų sudavė per kojas, kitas jo draugas atėjęs jį už kojų ištraukė iš palapinės, jis norėjo tik atsistot, tada Č. paėmė jam už grandinėlės, už rankos ir sako einam. Jų mašina ant kalno buvo, paėjus 50 metrų maždaug, jis išsitraukė, galvojo pabėgs per mišką, galvojo, kad nesivys ir tada jį staigiai Č. sulaikė už rankos, vedė už rankos ir su golfo lazda kirto į koją, geležis buvo, nes koją prakirto, jis tada pradėjo bėgti, pabėgo į mišką. Nukentėjusysis T. Z. jau 2010-08-02 protokole-pareiškime nurodė (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 1), kad 2010-07-30 jam būnant prie (duomenys neskelbtini) ežero konflikto metu apie 2 val. nakties jį sumušė D. pravarde „Dūnia“. Jam buvo prakirsta kairė koja ir sulaužyta nosis bei ant kūno padarytos įvairios kraujosrūvos. Ikiteisminio tyrimo, 2010-08-02 liudytojo apklausos metu jis parodė (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 7-8), kad 2010-07-29 d. apie 22 val. jis su drauge S. P. ir dar 4 merginos atvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero poilsiauti. Jo draugė pakvietė pažįstamus iš Maišiagalos atvykti prie ežero ir apie 24 val. su „BMW“ atvažiavo 4 jam nepažįstami vaikinai, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis su S. nuėjo miegoti į palapinę. Lauke pasigirdus triukšmui S. pirma išlipo iš palapinės, po to jis. Jis pasiklausė kas čia vyksta. Tada vaikinas vardu D. su ranka sudavė jam pora smūgių į veido sritį. Jis iš karto pabėgo į mišką. Paskui išgirdo kaip D. su savo draugais priėjo prie savo automobilio ir sugrįžo į savo palapinę. Paskui maždaug už 10 minučių grįžo D. ir pradėjo klausinėti S. kur jis yra. S. pasakė, kad jis išvažiavo. D. nepatikėjo ir pradėjo tikrinti palapines, jį surado ir su golfo lazda pradėjo daužyti per kojų šonus, bet sužalojimų nepadarė, nes buvo užsiklojęs su kaldra. Kažkuris D. draugų jį ištraukė iš palapinės. Tada D. stvėrė jam už grandinėlės ir ją nutraukė, pasakė eiti kartu su juo prie automobilio. Keliolika metrų paėjęs jis pradėjo bėgti ir pasislėpė už medžio, tačiau D. jį rado ir tempė, sakė kartu eiti link jo automobilio, iki kurio likus apie 50 m., D. su beisbolo lazda sudavė jam per kairę koją ir ją prakirto. Jis iš karto nubėgo į miško tankmę ir pasislėpė. Paskui išgirdo kaip D. įlipęs į automobilį išvažiavo. 2010-10-18 liudytojo papildomos apklausos (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 18-19) metu T. Z. parodė kad apie 1-2 val. jis su tuometine savo drauge S. nuėjo miegoti, neužilgo lauke pasigirdo triukšmas, garsus juokas, girdėjosi daužymai. Pažiūrėti kas vyksta pirma iš palapinės išlindo S.. Jis dar liko palapinėje, girdėjo kaip lauke vaikinai pradėjo meilikauti prie S.. Geriausiai girdėjosi D. balsas, kiek žino, jie anksčiau lyg draugavo. Tada jis išlindo iš palapinės ir priėjo prie kompanijos ir paklausė kas vyksta. Tada D. atsisuko į jį ir ranka smogė du smūgius į veido sritį. Mano, kad smurtą D. vartojo jo atžvilgiu iš pavydo, kad tuo metu jis buvo su S.. D. buvo girtas. Kai jie sėdėjo kompanijoje, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Papildė, kad jam atrodo, kad jis buvo sumuštas būtent golfo lazda, ne beisbolo, mano, kad grandinėlę nuo jo nuplėšė norėdamas parodyti savo naglumą. Šias nukentėjusiojo parodymais apimtyje, kad prieš gaunant smūgius į galvą jis tik paklausė kas čia vyksta, vėliau jį palapinėje mušė lazda, ištempęs iš palapinės lauke sudavė lazda per kojas, netikėti nėra pagrindo, kadangi jie šioje apimtyje yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina liudytojos S. P. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados specialisto išvada Nr. G 2742/10 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 15-16), kurioje konstatuota, kad T. Z. nustatyta pūliuojanti kairės blauzdos žaizda, dėl kurios atsiradimo mechanizmo ir laiko pasisakyti nėra galimybės, nes pats pūliavimo procesas neleidžia tai konkretizuoti, E. B. parodymai, tame tarpe apie jo kraujuojančią koją.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad pažįsta ir vieną, ir kitą. Jie pažįstami ir tiek. Seniai vyko, tikrai neprisimena visko iš eilės kas buvo, bet ji yra davusi parodymus viską nuosekliai. D. su savo draugais nubėgo į mašiną pasiėmė lazdą, įbėgo į palapinę ir su ta lazda T. pradėjo mušti. Matė T. - kraujas iš nosies labai bėgo, jo koja buvo labai ištinusi kitą dieną. S. P. 2010-08-03 liudytojos apklausos metu parodė (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 23-24), kad 2010-07-29 buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur būnant paskambino D., pasiūlė atvažiuoti, kuris po kiek laiko keturiese atvažiavo. Draugiškai bendravo, išgėrė alkoholio. Vėliau su T. Z. nuėjo į palapinę, po kiek laiko jai paskambino D. Z. ir pasakė, kad kažkas spardo jos automobilį. Kai išlipo iš palapinės, D. su draugais stovėjo prie jos mašinos. Ji priėjo prie jų ir pradėjo šnekėtis. Tada iš palapinės išlipo T. Z. ir priėjo prie jų. Kažkuris iš jaunuolių, D. ar su juo buvęs A., pavardės nežino, du kartus ranka trenkė T. Z. į veidą. Tada D., A. ir dar du jaunuoliai nuėjo prie savo automobilio. Tada T. Z. grįžo ir nuėjo į palapinę. Tada prie palapinės pribėgo D., jis rankoje turėjo pagalį ir įlindęs į palapinę tuo pagaliu pradėjo mušti T. Z.. Tada T. Z. iššoko iš palapinės, D. bandė jį vytis, pavijo ar ne, ji nematė, nes stovėjo toliau, prie savo automobilio. Kai vyko muštynės, E. B., D. Z., R. Z. ir E. K. buvo pabėgusios į mišką ir nieko nematė. Tada D. sėdo į automobilį ir visi išvažiavo. S. P. nuosekliais parodymais apimtyje, kad D. su lazda T. Z. mušė netikėti nėra pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, atitinka T. Z. parodymus, specialisto išvadą Nr. G 2742/10 (01), E. B. parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. parodė, kad nuėjo palydėti dviejų draugų, grįžtant išgirdo, kad kažkas spardo S. mašiną, išsigando, nubėgo į mišką su drauge, iškvietė policiją, kai policija atvyko atėjo, matė, kad T. sumuštas, koja kraujavo, nosis kruvina, praskelta. Ikiteisminio tyrimo, 2010-10-26 liudytojo apklausos metu (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 31-32) liudytoja E. B. parodė, kad vėliau prie kompanijos prisijungė dar keturi jai nepažįstami vaikinai, kurie elgėsi grubiai ir nepagarbiai. Jos su draugėmis, nenorėdamos būti kompanijoje, nuėjo į miškelį, nuo ežero pusės girdėjosi triukšmas, riksmai, jai dar pasirodė iš garso, kad kažkas daužytų S. P. automobilį, ji paskambino policijai.

Iš liudytojų A. J., E. L. ir A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie iš esmės patvirtina, kad jiems einant palei ten stovėjusį automobilį staiga suveikė signalizacija, D. C. ranka tyčia sudavė T. Z. smūgius į veidą, t.y. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, jie patvirtina, kad, D. C. nubėgo supykęs pas vaikiną į palapinę, o kas ten vyko, nematė, t.y. iš esmės nepaneigia, kad D. C. vėliau mušė T. Z. lazda palapinėje, ištempęs iš palapinės į lauką sudavė lazda per kojas. Iš A. J., E. L. ir A. B. parodymų nematyti, kad T. Z. prieš jam suduodant D. C. ranka į veidą būtų atlikęs D. C. atžvilgiu neteisėtus veiksmus ar jo elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, kadangi jis bendravo su kartu leidusiais laiką vaikinais, iš jų parodymų nėra matyti, kad T. Z. būtų vartojęs būtent necenzūrinius žodžius. A. J. parodė (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 33-34), kad praeinant šalia stovėjusio automobilio suveikė signalizacija, atbėgęs vaikinas visokiais žodžiais pradėjo šaukti ant jų, kilus konfliktui D. C. kelis kartus ranka trenkė vaikinui į veidą. Jie D. C. sulaikė ir juos išskyrė. Būdamas palapinėje vaikinas ant jų necenzūriniais žodžiais pradėjo šaukti, D. C. nubėgo pas tą vaikiną į palapinę, po kelių minučių grįžo. E. L. parodė (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 35-36), kad einant palei ten stovėjusį automobilį staiga suveikė signalizacija, tuo metu pribėgo ten buvęs vaikinas ir pradėjo ant jų šaukti. Tarp D. C. ir vaikino kilo konfliktas, kurio metu D. C. ranka trenkė vaikinui į veidą. Kad konfliktas nevirstų muštynėmis jie D. C. paėmė už rankų ir nuvedė prie automobilio, o vaikinas nuėjęs į palapinę pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais ant jų šaukti. Tada D. C. nubėgo pas vaikiną į palapinę, kas ten vyko, nematė, nes stovėjo prie automobilio, po kelių minučių grįžo. A. B. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 37-38) parodė, kad einant prie savo automobilio suveikė šalia stovėjusio automobilio signalizacija. Tuo metu prie jų pribėgo ten buvęs vaikinas ir pradėjo visokiais žodžiais ant jų šaukti. Tarp D. C. ir to vaikino kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė ir D. C. ranka trenkė vaikinui į veidą. Kad nesimuštų jie D. C. paėmė už rankų ir nuvedė prie automobilio. Vaikinas nuėjęs į palapinę pradėjo šaukti visokiais necenzūriniais žodžiais. D. C. susinervino ir nubėgo į palapinę. Kas ten vyko, nematė, kadangi jie stovėjo prie automobilio. Po kelių minučių grįžo D. C.. Atsižvelgus į išdėstytą, t.y. A. J., E. L. ir A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad nebuvo tikslinga apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje minėtų liudytojų, kadangi esant jų parodymams nuosekliems jie nepaneigtų nustatytų aplinkybių, o parodymams esant nenuosekliems, įvertinus esamų įrodymų visumą ir tai, kad minėti asmenys yra D. C. draugai, jais tikėti nebūtų pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino kilusio konflikto priežasties, konflikto pradžiai įtakos turėjo pačio neblaivaus nukentėjusiojo įžeidžiantys žodžiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad T. Z. prieš jam suduodant D. C. ranka į veidą būtų atlikęs D. C. atžvilgiu neteisėtus veiksmus ar jo elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, kadangi jis tą vakarą jau buvo bendravęs su kartu leidusiais laiką vaikinais, iš kurių parodymų ikiteisminio tyrimo metu (A. J., E. L. ir A. B.,), kaip ir pačio T. Z., nematyti, kad T. Z. būtų naudojęs būtent necenzūrinius žodžius, įžeidinėjęs D. C. prieš T. Z. atžvilgiu pavartojant smurtą. Pats D. C. ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 42) metu parodė, kad jį T. Z. įžeidė, bet iš jo nurodytų aplinkybių nemanytina, kad T. Z. elgėsi provokuojančiai (D. C. nurodė, kad T. Z. aiškino ko jie čia atvažiavo ir neva lenda prie jo merginos). Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. C. parodė, kad T. Z., pradėjo rėkti „ką Jūs čia darote“ ir panašiai, sakė „Jūs lochai“. Tokį elgesį net jam esant teismas taip pat nelaiko provokuojančiu. Atsižvelgus į išdėstytą, šie D. C. skundo argumentai nelaikytini pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį. Teismas taip pat nelaiko, kad galimas T. Z. neblaivumas laikytinas provokuojančiu elgesiu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. C. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41, 80 str. ir 54, 91 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į D. C. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis D. C. padarė tyčinį nesunkų (BK 11 str. 3 d., BK 140 str. 1 d.) nusikaltimą, anksčiau neteistas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 44, b.l. 34), baustas administracine tvarka (b.l. 35), mokosi, sportuoja, tačiau sportas susietas su smūgiavimu – boksas, nurodė, kad dalyvauja čempionatuose, mokslai sekasi gerai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad D. C. kaltu prisipažino, tačiau pažymėtina, kad, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies. D. C. motina nurodė, kad gyvena iš pašalpų, jos vyrui teismo posėdžio metu buvo taikoma kardomoji priemonė, tėvas taip pat boksu užsiiminėjo, dabar šeimos pajamos yra 945 Lt. Po nusikalstamos veikos padarymo D. C. išvažiavo iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, prisipažino tik iš dalies. Atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę – keturiems mėnesiams, įpareigojant tik du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., t.y. ženkliai mažesnę nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 str.). Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. C. paskirta bausmė nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į minėtas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. C. nurodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta, dėl moralinės žalos nesutinka visiškai. Kaip nurodė jo motina pirmosios instancijos teismo posėdyje, šeimos pajamos buvo 945 Lt., o esant vyrui 1200 Lt, nuteistasis ketino vasaros metu dirbti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. Z. parodė, kad tris savaites kojos negalėjo priminti, vaikščiojo su ramentais, galvojo, kad koja lūžusi, bet ji lūžusi nebuvo, negalėjo jos priminti ant žemės, šlubavo, gal mėnesį. Nosies stiprus skausmas buvo gal savaitę, paskui prasidėjo kvėpavimo komplikacijos. Tais metais baigė mokyklą, o paskutinį mėnesį atostogų – rugpjūtį, pravaikščiojo su ramentais namie, tokios buvo jo atostogos. Rugsėjo pirmos laikotarpį negalėjo važiuoti visai į mokyklą dėl kojos, o paskui dėl kojos nepatogumų daugiau nejautė. Dabar jaučia nepatogumus - negali nosies kaire puse kvėpuoti, sienelė yra prispausta prie kitos sienelės, nosis atrodo visada kaip užsikimšusi, anksčiau to nebuvo, dėl nosies gydymo, tai reikia padaryti operaciją, buvo pas gydytoją po įvykio buvo praėję keletą mėn., sakė, kad gali vietoje tą sienelę atitraukti, kad bus daug kraujo, sakė, kad ne. Jam pasakė kainą dėl nosies sutvarkymo vietoje, kad 3 tūkst. Lt, iš kur tokius pinigus paimti. Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusysis jautė nosies stiprų skausmą gal savaitę, jam atsirado sužalojimo pasekmių dėl ko jaučia nepatogumų – jam prasidėjo kvėpavimo komplikacijos, patyrė nepatogumų, tam tikrų bendravimo galimybių sumažėjimą, nes jautė sužalojimų pasekmes dėl kojos vasaros atostogų metu, mokslų metų pradžioje. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2742/10 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 95-1-219-10 l. 15-16) matyti, kad nukentėjusysis skundėsi nosies skausmu, apsunkintu kvėpavimu, kairės kojos skausmu, pūliuojančia kairės kojos žaizda, negalėjimu be skausmo minti kairę koją, vaikščioti, koja čiurnos srityje pradėjo tinti po poros dienų, viršutinių kairės pusės dantų nejautrumu. Apžiūros metu nustatyta, kad išorinė nosies ašis kiek pakrypusi į dešinę, 2010-08-02 radiologo konsultacijoje nurodyta, kad nosies šoninėje r-gr. Nr. 5852-3- nosikaulio distaliniame gale lūžimo linija, nosikaulio kontūrai nelygūs; diagnozė: nosikaulių lūžimas. Atsižvelgus į išdėstytą, nuteistojo turtinę padėtį, T. Z. nustatomas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis.

T. Z. patirtas išlaidas teisinei pagalbai patvirtina 2011-08-23 Pinigų priėmimo kvitas 200 Lt sumai (serija LAT, Nr. 629352), kaip matyti iš kvito, sumokėta už atstovavimą, dokumentų surašymą. Atsižvelgus į išdėstytą, T. Z. priteistina 200 Lt advokato darbui apmokėti.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas sportuoja, treniruotės vyksta Vilniuje, vakarais, dėl to tenka grįžti ir vėlai vakare, varžybos vyksta kituose miestuose ir valstybėse, tęsiasi keletą dienų, dėl teismo skirto įpareigojimo dalyvauti varžybose negalės, nėra pakankamas pagrindas keisti apeliantui paskirtos bausmės. Skunde nepateikta argumentų kodėl manoma, kad byla buvo išnagrinėta šališkai, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nenustatyta.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (netinkamai nustatytos neturtinės žalos dydžio)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:

Iš D. C. priteistą 2500 Lt sumą T. Z. padarytai neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 1000 Lt.

Iš D. C. priteisti 200 Lt T. Z. advokato darbui apmokėti turėtoms išlaidoms atlyginti (apeliacinės instancijos teisme).

Nuosprendyje nustatytos žalos atlyginimo terminas taikomas turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.