Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 03.20 val. viešoje vietoje – naktiniame klube „S.“ ((duomenys neskelbtini)) ir lauke, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą: naktiniame klube „S.“ konflikto su nukentėjusiuoju V. K. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą; jiems abiems išėjus iš klubo, lauke sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvą; padarė nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame smilkinyje, abiejuose skruostuose, junginių kraujosruvas abiejose akyse, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį, viršutinio dešinės pusės trečio danties lūžį, viršutinių dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo, apatinių dešinės pusės pirmo, antro, aštunto ir kairės pusės pirmo, antro dantų nuskėlimus.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 2 val. atvyko į naktinį klubą „S.“, esantį (duomenys neskelbtini). Į klubą atvyko savo automobiliu, buvo visiškai blaivus. Į klubą atvyko vienas, o klube susitiko su savo pažįstamais. Būdamas klube išgėrė vieną alkoholinių gėrimų kokteilį, tačiau buvo blaivus, alkoholio poveikio nejautė. Būdamas klube su niekuo nekonfliktavo. Vėliau į klubą atėjo nukentėjusysis V. K. – jo (kaltinamojo) buvusios sutuoktinės draugas. Klube jiedu nebendravo, buvo vienas nuo kito per atstumą. Apie 3 val. jis (kaltinamasis) su nukentėjusiuoju V. K. susitiko prie klube esančios rūbinės. Tuo metu jiedu apsižodžiavo ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jiedu apsistumdė ir jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam V. K. du kartus į veidą. Nukentėjusysis V. K. jam atgal smūgių nesudavė. Po to jie abu užlipo laiptais į viršų ir išėjo iš klubo į lauką. Jis nesuėmė nukentėjusiojo už kaklo ir neišvedė jo į lauką – jie abu į lauką išėjo laisvai. Išėję į lauką paėjo kiek toliau nuo klubo durų, šiek tiek kairiau (link J. M. knygyno). Lauke jiedu vėl apsižodžiavo, o jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam V. K. smūgius. Kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė lauke nepamena, tačiau pripažįsta, jog galėjo suduoti nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių kiekį, sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus. Po to jis (kaltinamasis) sugrįžo į naktinį klubą, pasiėmė savo striukę ir išvažiavo į namus. Tuo metu, kai sudavė smūgius nukentėjusiajam V. K., aplinkui buvo kitų žmonių. Supranta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, kurioje buvo ir į kurią patekti galėjo pašaliniai žmonės, kad toks tarpusavio santykių aiškinimasis nėra priimtas visuomenėje. Po įvykio praėjus 4–5 dienoms matė nukentėjusįjį, bendravo su juo, tačiau ne apie įvykį (jis (kaltinamasis) su buvusia sutuoktine turi du bendrus vaikus, kurie tuo metu gyveno su nukentėjusiuoju). Matė, kad nukentėjusiojo akys buvo paraudę, matė kitus sužalojimus. Dėl aptariamo įvykio jam buvo nejauku žiūrėti nukentėjusiajam į akis. Supranta, kad padarė turtinę ir neturtinę žalą, pripažįsta ją padaręs. Turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam atlygino visiškai, taip pat atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos – sumokėjo 1000 eurų. Supranta, kad padarė nukentėjusiajam didesnę neturtinę žalą, nei atlygino, tačiau mano, jog 5000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė. Kokio dydžio neturtinę žalą padarė negali nurodyti, tačiau pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytą neturtinę žalą ir teismo nustatytas atstovavimo išlaidas. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Šiuo metu jis (kaltinamasis) reziduoja (dirba ir gyvena) užsienyje, jo pajamos yra virš 1000 svarų, jis išlaiko du savo mažamečius vaikus. Lietuvoje jis neturi jokio darbo ir pajamų negauna.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis M. K. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo V. K. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3 val. įvykusio konflikto metu kaltinamasis M. K. naktiniame klube „S.“ ir lauke sudavė jam kaltinime nurodytą skaičių smūgių, sukėlė jam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Konflikto metu jis kaltinamajam M. K. smūgių nesudavė. Po konflikto jo (nukentėjusiojo) draugas M. K. nuvežė jį į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl konflikto metu sužalotų dantų gydymo jis lankosi pas odontologą, taip pat jam 2020 m. sausio 9 d. buvo atlikta nosies operacija (1 t., 39–40, 46–47 b. l.);

2.3.2. liudytojo M. K. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 02.30 val. jis su V. K. nuėjo į naktinį klubą „S.“. Kažkuriuo metu V. K. jam pasakė, kad eina į tualetą, o maždaug po 30 minučių jam paskambino V. K. ir pakvietė jį išeiti į lauką. Išėjęs iš klubo jis lauke pamatė V. K., o aplink jį buvo daug jam nepažįstamų jaunuolių. Pamatęs kruviną V. K. veidą automobiliu nuvežė V. K. į gydymo įstaigą, kur V. K. buvo suteikta medicininė pagalba. Važiuojant į gydymo įstaigą V. K. pasakė jam, kad jį sumušė draugės buvęs vyras – M. (1 t., 88–89 b. l.);

2.3.3. liudytojos A. P. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3 val. dirbdama naktiniame klube „S.“ ir būdama šalia striukių kabyklos pamatė, kaip vienas jaunuolis sudavė kitam jaunuoliui į veidą. Po to šiems jaunuoliams išėjus į lauką ji nebematė, kas vyko lauke (1 t., 94 b. l.);

2.3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra naktiniame klube „S.“ ((duomenys neskelbtini)) ir lauke, prie įėjimo į šį naktinį klubą durų (1 t., 16–17, 19–20 b. l.);

2.3.5. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir pateikto daikto apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad tyrimui buvo pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu. Vaizdo įraše matyti, kaip 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3.20 val. naktiniame klube „S.“, rūbinėje (striukių kabykloje), tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo M. K. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, jiedu stumdė vienas kitą, o vėliau kaltinamasis M. K. kairės rankos kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam V. K. į veidą. Po to jiedu išėjo iš klubo (užlipo laiptais aukštyn). Konflikto metu prie V. K. ir M. K. buvo pašalinių asmenų (1 t., 22, 23, 28–35 b. l.);

2.3.6. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam V. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame smilkinyje, abiejuose skruostuose, junginių kraujosruvos abiejose akyse, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžis, viršutinio dešinės pusės trečio danties lūžis, viršutinių dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo, apatinių dešinės pusės pirmo, antro, aštunto ir kairės pusės pirmo, antro dantų nuskėlimai; duomenų, prieštaraujančių nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; tikimybė, kad nukentėjusysis V. K. galėjo susižaloti pats griūdamas mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiajam V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto nosies kaulo lūžio nukentėjusiojo V. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 65–66 b. l.);

2.4. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis M. K. nukentėjusįjį V. K. iš naktinio klubo į lauką išsivedė sugriebęs pastarąjį už kaklo. Tačiau šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik liudytoja A. P. (1 t., 94 b. l.). Kitų duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, byloje nėra. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog į lauką jis išėjo (užlipo laiptais) pats, o jam iš paskos ėjo kaltinamasis M. K. (1 t., 11, 39–40, 46–47 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. taip pat parodė, jog jiedu su nukentėjusiuoju iš klubo į lauką išėjo patys, jis neišvedė nukentėjusiojo V. K. iš klubo. Susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu taip pat matyti, jog tiek nukentėjusysis V. K., tiek kaltinamasis M. K. iš klubo išėjo (užlipo laiptais) savarankiškai, tuo metu kaltinamasis nebuvo sugriebęs nukentėjusiojo už kaklo ir pastarojo neišvedė iš klubo (1 t., 28 b. l.). Atsižvelgiant į tai, paminėta kaltinime nurodyta aplinkybė – „sugriebęs už kaklo V. K. išsivedė iš klubo“ – tikslinama, nurodant „jiems abiems išėjus iš klubo“.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

3.1. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino visą padarytą turtinę žalą (Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir nukentėjusiajam V. K.) bei dalį padarytos neturtinės žalos (nukentėjusiajam V. K.) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.2. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

3.3. Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai. Nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiškė 6 smūgių sudavimu nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą. Kaltinamasis M. K. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieš 4 metus – 2016 m. liepos 16 d.), jis neįrašytas į psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitas, dirba (1 t., 116–120, 122–129, 132, 135–140 b. l.). Kaltinamasis M. K. atsiprašė nukentėjusiojo V. K., atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą, nukentėjusiojo V. K. šiuo metu prašomą priteisti turtinę žalą ir dalį nukentėjusiajam V. K. padarytos neturtinės žalos (2 t., 27, 28 b. l.). Be to, kaltinamasis M. K. dirba užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), iš gaunamo darbo užmokesčio jis prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų, gyvenančių atskirai, materialinio išlaikymo, prie jų gerovės. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam M. K. paskyrus bent vieną iš bausmių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose, kurios turėtų būti vykdomos kaltinamajam būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje (pavyzdžiui, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą), jam būtų apribota galimybė išvykti iš Lietuvos ir tęsti savo darbą užsienyje, todėl jis prarastų turimą darbą, o tuo pačiu ir savo pragyvenimo šaltinį bei netektų galimybės tiek atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą, tiek prisidėti prie savo mažamečių vaikų išlaikymo ir jų gerovės. Todėl, teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam M. K. tikslinga už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti bausmes, nesusijusias su jų vykdymu kaltinamajam būnant Lietuvos Respublikoje, t. y. baudas.

3.4. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik griežtesnės už baudą bausmės. Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju bent vienos iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam M. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokios bausmės paskyrimas pažeistų ir paties nukentėjusiojo V. K. interesus kuo greičiau sulaukti patirtos žalos atlyginimo. Todėl teismas, nors ir itin griežtai vertindamas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamuoju M. K., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant jam bausmę, švelnesnę už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – baudą.

3.5. Įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, svarbias kaltinamojo M. K. atsakomybės individualizavimui, teismas mano, jog pasiekti bausmių tikslus bus galima kaltinamajam M. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus baudas, kurios yra artimos už nesunkius nusikaltimus numatytai minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).

3.6. Kaltinamasis M. K. abi nusikalstamas veikas padarė vienu metu, vienoje vietoje ir vedamas tų pačių paskatų, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3.7. Taip pat kaltinamajam M. K. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.8. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. turimus finansinius įsipareigojimus (jis finansiškai prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų išlaikymo ir jų gerovės; jis dirba ir gyvena užsienyje, kur moka už būsto nuomą; jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir teismo nustatytą neturtinę žalą, o taip pat teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas), jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos, savanoriškas mokėjimas išdėstomas ilgesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 217,19 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti. Tačiau kaltinamasis M. K. savanoriškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (2 t., 28 b. l.), todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

4.2. Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį 40,48 Eur dydžio turtinei žalai ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 21–26 b. l.).

4.2.1. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajam V. K. jo prašomą priteisti 40,48 Eur dydžio turtinę žalą, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis V. K. (2 t., 27 b. l.), todėl šiuo metu priteisti šią žalą nukentėjusiajam iš kaltinamojo nebėra pagrindo.

4.2.2. Nukentėjusysis V. K. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia patirtu fiziniu skausmu, dideliu išgąsčiu, sunkiu dvasiniu išgyvenimu, emociniu sukrėtimu, šoku, dvasiniu sukrėtimu, nes jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kilo grėsmė jo sveikatai, jam buvo išmušti dantys, bėgo kraujas iš nosies, sumušimo vietose išryškėjo kraujosruvos. Dėl sužalojimų jis ne tik kentė skausmą, bet patyrė didelį diskomfortą, jam buvo apsunkintas regėjimas, kvėpavimas, kalbėjimas. Be to, dėl patirtų sužalojimų jis praleido ne vieną nemigos naktį, juto didelį nuovargį. Jį nuolat kankino nerimas dėl jo sveikatos ateityje, jis negalėjo įprastai praleisti švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų, nes buvo sumažėjusios jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis. Jam buvo atlikta nosikaulių repozicija, dėl ko jis buvo gydytas gydymo įstaigos stacionare 2 dienas, kentė skausmą ir diskomfortą ne tik operacijos metu, bet ir po jos, o sužalotų dantų gydymas tęsiamas iki šiol.

4.2.2.1. Teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.

4.2.2.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis V. K. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė gėdą ir pažeminimą prieš kitus asmenis. Dėl akivaizdžių sužalojimų veido srityje (poodinių kraujosruvų akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje, junginių kraujosruvų akyse, nosies kaulų lūžio ir dėl to pakitusios nosies formos) nukentėjusiojo V. K. galimybės bendrauti su kitais žmonėmis neabejotinai buvo sumažėję, jis jautė dvasinį diskomfortą, todėl negalėjo įprastai praleisti švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų, pasak nukentėjusiojo, jis turėjo atšaukti šiuo laikotarpiu suplanuotą kelionę su savo drauge (kaltinamojo M. K. buvusia sutuoktine). Nukentėjusiajam 2020 m. sausio 9 d. buvo atlikta nosikaulių repozicija (1 t., 105 b. l.). Taip pat svarbu tai, jog kaltinamasis M. K. savo veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarė vieno danties lūžį ir nuskėlė septynis dantis, didžioji dalis sužalotų dantų yra priekinėse abiejų žandikaulių dalyse (viršutinis dešinės pusės pirmas dantis; viršutinis kairės pusės pirmas dantis; apatinis dešinės pusės pirmas dantis; apatinis dešinės pusės antras dantis; apatinis kairės pusės pirmas dantis; apatinis kairės pusės antras dantis) ir turi didelę reikšmę tiek atsikandimo funkcijai, tiek estetinei nukentėjusiojo išvaizdai. Jam buvo sužaloti iš viso 8 nuosavi dantys, kurie neturi savybės atsinaujinti ir nukentėjusysis, kuris yra jauno amžiaus, likusį savo gyvenimą turės gyventi su sužalotais dantimis (vienas iš jų turės būti atstatytas implantu) ir jais nuolat atidžiau rūpintis (1 t., 52 b. l.). Taigi, nukentėjusiojo V. K. patirtų sužalojimų pasekmės yra rimtos ir iš dalies negrįžtamos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad dantų gydymo procesas šiuo metu dar nėra pasibaigęs, nukentėjusysis V. K. tęsia gydymą ir dėl apsilankymų gydymo įstaigose trikdomas normalus jo gyvenimo ritmas, gydymo procedūrų metu ir po jų nukentėjusysis neabejotinai jaučia fizinį skausmą ir nėra tiksliai žinomas gydymo efektyvumas bei rezultatas. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu – iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pats nukentėjusysis V. K. elgėsi pakankamai agresyviai, nes konflikto metu lygiai taip pat stumdė kaltinamąjį M. K., jis pats, suėmęs kaltinamąjį M. K. už kaklo, prisitraukė pastarąjį prie savęs. Taip pat, matydamas agresyvų kaltinamojo M. K. elgesį (po dviejų smūgių sudavimo), suprasdamas, jog kaltinamasis M. K. nėra nusiteikęs draugiškai ir turėdamas galimybę likti naktinio klubo viduje, kreiptis pagalbos į naktinio klubo apsaugos darbuotojus ir taip išvengti tolesnio konflikto eskalavimo, nukentėjusysis V. K. to nepadarė ir priešingai – pirmas savarankiškai išėjo iš naktinio klubo (užlipo laiptais aukštyn), po ko kaltinamasis M. K. išėjo jam iš paskos (1 t., 28 b. l.). Akivaizdu, jog pats nukentėjusysis V. K. nevengė konfliktuoti su kaltinamuoju ir nors toks nukentėjusiojo elgesys neeliminuoja kaltinamojo M. K. kaltės, tai sudaro pagrindą sumažinti nukentėjusiojo V. K. prašomos priteisti neturinės žalos dydį.

4.2.2.3. Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis dirba, prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų išlaikymo) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 3500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam V. K. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

4.2.2.4. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu atlygino dalį neturtinės žalos – 1000 Eurų, todėl iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam V. K. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 2500 Eur.

4.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusioms su aptariamu įvykiu padaryta žala, surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą M. K. dėl visos patirtos žalos atlyginimo, o jam atsisakius ją atlyginti – į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 ir 6.286 straipsniai).

4.4. Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti jam 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į nukentėjusiojo V. K. reikalavimą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam V. K. 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

5.1. Nukentėjusysis V. K. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jam iš kaltinamojo M. K. išlaidas už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo M. K. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis M. K. visiškai išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamasis M. K. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

5.3. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. K. atstovės pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis V. K. už atstovės teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 2250,60 Eur. Šią sumą sudaro užmokestis už advokatės darbą konsultuojant ir atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu (2 darbo valandos), dar vieną kartą atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu (2 darbo valandos), baudžiamosios bylos ir kliento pateiktų dokumentų analizavimą (2 darbo valandos), civilinio ieškinio parengimą (5 darbo valandos) ir atstovavimą teisiamajame posėdyje (4,5 darbo valandos). Advokatų kontoroje nustatytas advokatės darbo valandos įkainis už vieną darbo valandą – 120 Eur (be PVM) (2 t., 17–20 b. l.). Iš byloje esančio advokato orderio matyti, jog nukentėjusiojo atstovė į bylą įstojo nuo 2020 m. vasario 4 d. (1 t., 45 b. l.), t. y. neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji dalyvavo nukentėjusiojo V. K. apklausoje (1 t., 46–47 b. l.), susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (1 t., 167 b. l.), parengė civilinį ieškinį (2 t., 21–26 b. l.) ir atstovavo nukentėjusįjį 2020 m. lapkričio 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu advokatė nebuvo pasyvi, ji uždavinėjo klausimus kaltinamajam M. K., sakydama baigiamąją kalbą rėmėsi suformuota teismų praktika, atstovaudama nukentėjusįjį ji aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, teise išsakyti atsikirtimus ir pastabas po baigiamųjų kalbų), kas, kartu įvertinus kaltinamojo poziciją ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodymų nedavė) leidžia pagrįstai tvirtinti, jog advokatė tinkamai atstovavo nukentėjusįjį, ji atsakingai ruošėsi šios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog atstovė konsultavo nukentėjusįjį klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Įvertinęs advokatės darbo atstovaujant nukentėjusįjį mastą, advokatų kontoroje nustatytus advokatės darbo įkainius ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis M. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu.

5.4. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. K. turi du mažamečius vaikus ir finansiškai prisideda prie jų išlaikymo ir materialinės gerovės, jis dirba ir gyvena užsienyje, kur moka už būsto nuomą, jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir teismo nustatytą neturtinę žalą. Ne mažiau svarbu tai, jog M. K. skiriama finansinio pobūdžio bausmė – bauda. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tenkinamą nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalis – 70 % (vietoje prašomų priteisti 5000 Eur, priteisiama 3500 Eur)), teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga iš kaltinamojo M. K. priteisti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas, atitinkančias du kaltinamojo mėnesinius atlyginimus. Todėl nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamojo M. K. priteistinų proceso išlaidų už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktą teisinę pagalbą dydis mažinamas iki 1000 Eur.

6.1. Kaltinamasis M. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

6.2. Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 155–156 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

6.3. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti byloje nėra.

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. K. į valstybės pajamas išieškomos 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 138 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

- BK 284 straipsnyje ir nubausti jį 55 MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir M. K. nubausti galutine subendrinta bausme – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. K. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) V. K. neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. K.:

- V. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokatės pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- į valstybės pajamas 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti M. K., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) M. K. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.