Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant nuteistajam laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirtos galutinės ir neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai ir 18 dienų – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 18 (aštuoniolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės laiką L. K. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams ir atlikdamas šią bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 2-1369 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į namus“ suteikta teise nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 19.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 19.00 val. išvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 11 d. nustatytu laiku iki 19.00 val. nesugrįžo į pataisos įstaigą be svarbios priežasties.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę bausmę bei nustatyti ją atlikti atvirojoje kolonijoje. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtos bausmės dydį, taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje, kur galėtų dirbti.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Pagal BK 242 straipsnį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bylos duomenimis, L. K. įvykdė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis teistumas nuteistajam nebuvo pirmasis – praeityje už nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas du kartus. Siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos jo padėtį švelninančios teisinės priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai, kad jis ir vėl nusikalto, be kita ko, nusikalstamą veiką padarydamas jam skirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo L. K. nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktoje L. K. charakteristikoje užfiksuoti duomenys, remiantis kuriais, nuteistasis stokoja brandumo, atsakomybės jausmo, reiklumo sau, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo pagrindinė priežastis skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Šių aplinkybių visuma atskleidžia antivisuomenines L. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų L. K. nededa iki šiol.

9. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės pažymėtina, kad nustačius L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl esminių jam kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai. Kadangi BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teismas pagrįstai nauju bei ankstesniu nuosprendžiais L. K. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Nuteistajam paskirta galutinė subendrina bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 64 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir nuteistojo L. K. asmenybės pavojingumą.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant L. K. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti L. K. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą – tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 50 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

12. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog L. K. anksčiau teistas, jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi asmuo nesilaikė jam skirtų įpareigojimų. Taip pat, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis vieną kartą buvo svarstytas drausmės komisijoje, už tai, kad pažeidė nustatytą tvarką. Nors drausminė nuobauda L. K. skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris net ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis elgesio taisyklių. Svarbu ir tai, kad L. K. naują nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Nors atvirosios kolonijos administracija asmeniui parodė pasitikėjimą ir 2019 m. liepos 9 d. suteikė teisę trumpalaikėms išvykoms išvykti laisvu nuo darbo metu iki dviejų parų namo, tačiau jau 2019 m. rugpjūčio 11 d. nuteistasis negrįžo iš trumpalaikės išvykos. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, todėl darytina išvada, jog teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežtesnę bausmės atlikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad atvirojoje kolonijoje galėtų tęsti darbą ir prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, tačiau užsiimti darbine veikla nuteistasis galės ir bausmę atlikdamas pataisos namuose.

13. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. K. apeliacinį skundą.