Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams A. M., I. B.,

išnagrinėjęs M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „TM Baltija“ (įmonės kodas 302659098) vadovas M. K. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-10-31, žinodamas apie UAB „TM Baltija“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – valstybinė mokesčių inspekcija), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo - nors UAB „TM Baltija“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau jis, neatsiskaitęs pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus teises, ir tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 2 dalyje.

M. K. bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jo įmonė verčiasi viešuoju maitinimu, turi du objektus – Laisvės a. 1 (picerija) ir Ukmergės g. 23 (picerija). Įmonei praeiti metai finansiškai buvo labai sunkūs, todėl nesumokėjo valstybei mokesčių. Jam priklauso 51 % įminės akcijų, kitas akcininkas yra šeimos narys. Šeimos ir vaikų neturi. Turi paėmęs vartojimo paskolą buto remontui. Buvo paskirta administracinė nuobauda už analogišką veiką, paskirtą baudą sumokėjo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės I. B. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė skirti sankcijoje numatytą baudą.

M. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmenims, kurie bausti administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus.

M. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-7), mokesčių mokėtojo – juridinio asmenims duomenis (b. l. 8-11), UAB „TM Baltija“ balansą (b. l. 12-20, 93-102), prievolių ataskaitą (b.l. 21-22, 24-25, 27-28, 30-31, 33, 35, 37,39, 41,43-44), 2015-10-12 UAB „TM Baltija“ prašymu, atsiskaitymo su tiekėjais raštais (b.l. 59-92), ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad UAB „TM Baltija“ (įmonės kodas 302659098) vadovas M. K. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-10-31, būdamas atsakingu asmeniu už UAB „TM Baltija“ vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „TM Baltija“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. M. K. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų duomenų pagrįstumu, todėl daro išvadą, kad UAB „TM Baltija“ vadovas M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (2015-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu baustas už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nuobauda galiojanti, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 50 ⁶ str. 2 d.), jo kaltė įrodyta.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes ankstesnis jo baustumas pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. yra šiame nutarime analizuojamo pažeidimo kvalifikuojanti aplinkybė.

Skiriant nuobaudą M. K., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, į asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui be nušalinimo nuo darbo (pareigų). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti netaikant papildomos administracinės nuobaudos – nušalinimo nuo darbo (pareigų), kadangi M. K. yra pagrindinis įmonės akcininkas, atsakingas už visą įmonės veiklą, atsižvelgtina į tai, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą dėl sunkios įmonės finansinės padėties, stengiasi ir deda pastangas mokėti visus privalomus mokesčius, išlaikyti įmonę, darbuotojus, į tai, kad paskirtą baudą už analogišką pažeidimą yra sumokėjęs.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikant papildomos administracinės nuobaudos – nušalinimo nuo darbo (pareigų).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti jam administracinę nuobaudą - 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą netaikant papildomos nuobaudos – nušalinimo nuo pareigų.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank), įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas bylos numeris, pažeidimą identifikuojantis numeris - ROIK:16058038734 bei įmokos kodas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.