Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį už A. M. seksualinį prievartavimą laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 150 straipsnio 4 dalė už E. M. seksualinį prievartavimą laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi šias bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. M. priteista po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. M. ir E. M..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. nuteistas už mažamečių seksualinį prievartavimą bei pasikėsinimą išžaginti mažametę. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. M. nuteistas už tai, kad 2007 m., laikotarpiu nuo vasaros pradžios iki lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, dienos metu, savo motinos N. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja E. M., gimusia 2003 m. rugsėjo 5 d., pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle, prieš jos valią, nes ji negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, paguldęs ją fotelyje ant nugaros ir numovęs jai kelnaites, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, taip seksualiai prievartavo mažametę E. M.. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasikėsino E. M. išžaginti, t. y. savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei bandė įvesti savo lytinį organą į jos lytinus organus ir lytiškai santykiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė K. M..

Be to, A. M. 2009 m., laikotarpiu nuo vasario mėnesio pradžios iki gruodžio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo motinos N. M. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas tenkinti lytinę aistrą su jaunesniu broliu A. M., pasinaudodamas jo bejėgiška dėl mažametystės būkle, kišdamas savo lytinį organą tarp nukentėjusiojo kojų, liesdamas savo lytiniu organu nukentėjusiojo sėdmenis prieš pastarojo valią, nes nukentėjusysis negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį A. M., gimusį 2001 m. balandžio 1 d.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jis nuo vaikystės buvo mušamas, yra protiškai atsilikęs, gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Gyvena su močiute, kuriai labai padeda ir kurią labai myli.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir šių veikų juridinio įvertinimo neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas paminėtais aspektais nuosprendžio netikrina (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti trys labai sunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę (linkęs girtauti, konfliktuoti), jos formavimosi aplinkybes (socialiai apleistas, vaikystėje šeimoje matydavo nuolatinio girtavimo, seksualinio pobūdžio veiksmus, tarp jų ir nusikalstamus), psichinės sveikatos būklę (defektinis intelekto lygis ir šį lygį atitinkantis socialinis supratingumas), atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistajam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už A. M. seksualinį prievartavimą) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už E. M. seksualinį prievartavimą) penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį penkerių metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 13 metų, o BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje – nuo 5 iki 15 metų. Taigi, A. M. už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos ženkliai mažesnės už sankcijų vidurkius bausmės.

Taikydamas dalinį bausmių subendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėjo tik dalį (1 metus ir 3 mėnesius) švelnesnių bausmių.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visumą nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, tarp jų ir apelianto sveikatos būklę, t. y. lengvą protinį atsilikimą, psichikos ir elgesio sutrikimą, vartojant alkoholį, simuliaciją, kas konstatuota teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (3 t., 133-137 b. l.). Šiame ekspertizės akte taip pat įvertinti visi A. M. sveikatos medicininiai duomenys, tarp jų gydymosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. faktas. Ekspertų išvada, kad A. M. pavojingų visuomenei veikų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nekelia jokių abejonių. Todėl teismo sprendimas nekonstatuoti nuteistojo riboto pakaltinamumo yra pagrįstas ir teisėtas.

Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad A. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

Apeliaciniame skunde deklaruojama artimųjų meilė ir rūpinimasis močiute nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę, kuri, įvertinus patį nusikalstamą veiksmų pobūdį, nukentėjusiųjų amžių (E. M. veikų padarymo metu buvo vos 4 metų amžiaus) yra ir taip pakankamai švelni.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.