- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-1-926/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krikštapaitienei, Kristinai Vitunskienei, Urtei Piluckei, Audronei Tulauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. P. atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. P. (toliau – R. P.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ir 2015 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, su D. N., pastarojo ir G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimo, aptarė kainas, po ko, jis surado tyrimo nenustatytą asmenį ir tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje 2015 m. rugsėjo pabaigoje ir 2015 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, per du kartus neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos 2015 m. rugsėjo pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, ir 2015 m. spalio 7 d., apie 17.20 val. automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į D. N. ir G. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis (R. P.) ir nusikalstamos veikos bendrininkai minėtą psichotropinę medžiagą padalino mažesniais kiekiais, tyrimo nenustatytą dalį minėtos psichotropinės medžiagos bendrininkai perdavė tolimesniam platinimui jam (R. P.), dalį išplatino, o likusią nenustatytą dalį bendrininkai neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, iki 2015 m. spalio 21 d. atliktos kratos neteisėtai laikė D. N. ir G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2015 m. lapkričio 3 d. atliktos kratos sandėliuke Nr. 39, esančiame (duomenys neskelbtini), namo rūsyje.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P. inkriminuotos veikos kvalifikacija buvo pakeista ir R. P. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, R. P. skirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimai R. P. buvo pareikšti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis ne vėliau, kaip nuo 2014 m. vasaros pradžios prisijungė prie susiburtos organizuotos D. N., Ž. N., G. S., M. B., D. Č., G. S. A., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas atskirtas, grupę, skirtą (duomenys neskelbtini) apskrityse bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti, gabenti, pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šiuo tikslu R. P., kurį siejo pastovūs tarpusavio ryšiai su organizuotai grupei priklausančiais nariais – D. N., Ž. N., G. S., D. N., su jais susitarė dėl savo vaidmenų nusikalstamos veikos daryme, jais pasiskirstė, aptarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo dideliais ir labai dideliais kiekiais (duomenys neskelbtini) aplinkybes, jų laikymo, gabenimo, taip pat paskirstymo, perpakavimo į mažesnius kiekius vietą – D. N. ir G. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), narkotikų ir psichotropinių medžiagų pardavimų kainas ir iš nusikalstamos veikos gautų pajamų kaupimą pas Danielių, Dalių ir Ž. N., taip pat suderino tarpusavio konspiracinį bendravimą naudojant sutartas ir prekybą uždraustomis medžiagomis maskuojančias frazes. Tęsdamas dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ir 2015 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, kad organizuotos grupės nariai Ž. N., D. N., G. S. ir D. N. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti nori įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis, bendrai susitaręs su organizuotos grupės nariu D. N., pastarojo ir G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl minėtos psichotropinės medžiagos įgijimo, aptarė psichotropinių medžiagų kainas, po ko, jis surado tyrimo nenustatytą asmenį ir už organizuotos grupės narių pinigus, tyrimo nenustatytoje vietoje 2015 m. rugsėjo pabaigoje ir 2015 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, per du karus neteisėtai įgijo apie 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 63,615 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2015 m. rugsėjo pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir 2015 m. spalio 7 d., apie 17.20 val. automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis neteisėtai atgabeno į D. N. ir G. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis ir organizuotos grupės nariai minėtą psichotropinę medžiagą padalino mažesniais kiekiais, tyrimo nenustatytą dalį minėtos psichotropinės medžiagos D. N. pardavė tolimesniam platinimui jam pačiam, kitą dalį – ne mažiau kaip 2,555 g minėtos psichotropinės medžiagos organizuotos grupės nariai išplatino G. S. A. ir J. J., o likusią dalį – ne mažiau kaip 488,301 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 61,06 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, būdamas susitaręs su organizuotos grupės nariais Ž. N., D. N., D. N. ir G. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti iki 2015 m. spalio 21 d. atliktos kratos neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2015 m. lapkričio 3 d. atliktos kratos to paties namo rūsyje esančiame sandėliuke Nr. 39.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Skundžiamu nuosprendžiu šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pakeitė ir R. P. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas sprendė, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. P. pristatė didelį nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, byloje nesurinkta. Teismas pažymėjo, kad užfiksuotuose pokalbiuose, kurių visuma buvo remiamasi R. P. pareiškiant kaltinimus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, nėra minimas R. P. atgabentas psichotropinių medžiagų kiekis. Pasak pirmosios instancijos teismo, surinkti ir teisme ištirti įrodymai nepašalino galimybės, jog dalis ar visa pas D. N. rasta psichotropinė medžiaga galėjo būti įgyta iš kitų asmenų, tuo pačiu nepatvirtino aplinkybės, kad R. P. į D. N. ir G. S. butą atgabeno didelį kiekį metamfetamino. Tačiau, prokuroro vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, toks įrodymų vertinimas laikytinas nepagrįstu.
2.3. Motyvuodamas šią išvadą prokuroras pažymi, kad kratos metu pas D. N. bute ir sandėliuke buvo rastos psichotropinės medžiagos, t. y. 488,301 miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 61,06 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Remiantis A. M., D. N., G. S. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina slaptų tyrimo veiksmų surinkti įrodymai, tai yra tos pačios psichotropinės medžiagos, kurias paskutinį kartą R. P. pristatė į D. N. ir G. S. butą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nustatyta, kokį tikslų kiekį psichotropinių medžiagų 2015 m. spalio 7 d. R. P. atgabeno (pusę kilogramo, kilogramą ar daugiau), tačiau tai nesudaro pagrindo keisti R. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nepriklausomai nuo 2015 m. spalio 7 d. R. P. pristatyto psichotropinių miltelių kiekio, psichotropinių medžiagų surastas kiekis vis tiek išlieka didelis, o tai reiškia BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvų požymį.
2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus apie R. P. atliktų veiksmų apimtį – ilgą laiką jį siejo tarpusavio ryšiai su keliais organizuotos grupės nariais ir grupės lyderiu D. N., jis sistemingai veikė neteisėtai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, dideliais kiekiais ir kelių asmenų grupėje, veikė pagal bendrą nusikalstamą sumanymą ir susitarimų ribose siekiant bendro tikslo, neabejotina, kad byloje nustatyti organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl minimalaus dalyvių skaičiaus, jų veiklos pobūdžio, apimties, veikos trukmės, daromų nusikaltimų sunkumo ir atitinkamos užduoties ar vaidmens atlikimo. R. P. veikė organizuotoje grupėje, būdamas šios grupės bendravykdytoju ir jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį bei sugriežtinta jam paskirta bausmė.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas, nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
5. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama prokuroro apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai perkvalifikavo R. P. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik prokuroro savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamo įvykio versija, nėra pagrindo. Nors R. P. buvo kaltinamas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2015 m. spalio mėnesio pradžios per du kartus pristatęs apie 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 63,615 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. pristatė būtent nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, byloje nesurinkta.
7. Pagrindo abejoti tuo, kad R. P. iš tiesų disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas kelis kartus pristatė D. N., kartu jas padalino mažesniais kiekiais platinimui ir jas platino, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, nėra. Nors pirmosios instancijos teisme buvo keliama versija, kad R. P. su D. N. prekiavo proteinu ar kreatinu, tačiau ši versija buvo pagrįstai paneigta skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais – D. N. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų su R. P. bei kitais asmenimis užfiksuotų pokalbių metu gautais duomenimis, kratų protokoluose nustatytomis aplinkybėmis bei kitais rašytiniais duomenimis, kurių patikimumu ir objektyvumu bei pirmosios instancijos teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija neabejoja. Nesant pagrindo abejoti, jog R. P. iš tiesų disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, šių duomenų neneigiant ir apeliaciniame skunde, apie tai teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.
8. Sprendžiant iš byloje surinktų duomenų visumos, R. P. kaltinamuoju aktu inkriminuotas didelis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kiekis, buvo grindžiamas užfiksuotais R. P., D. N., G. S. bei kitų asmenų pokalbiais, D. N. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kratos metu iš D. N. gyvenamosios vietos bei jo valdyto sandėliuko išimtų psichotropinių medžiagų likutiniu kiekiu, specialisto išvadomis. Tačiau, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, šių duomenų nepakanka R. P. disponuotų psichotropinių medžiagų kiekiui nustatyti. Tuo tarpu jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas, pritariant prokuroro apeliacinio skundo motyvams, prokuroras nepateikė.
9. Kaip matyti iš G. S., R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenusios su D. N., ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013 metų pabaigoje ar 2014 metų pradžioje ji sužinojo, kad D. N. su savo broliais verčiasi narkotinių medžiagų prekyba. G. S. teigimu, 2015 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, atsirado R. P., kuris (duomenys neskelbtini) pristatė narkotines medžiagas du kartus. Už tai D. N. sumokėjo R. P. jų (D. N. ir G. S.) namuose. Paskutinį kartą amfetaminas bute atsirado 2015 m. spalio mėn., galimai 14-16 dienomis, prieš tai D. N. buvo susitikęs su R. P., sumokėjo jam pinigus, o po kiek laiko D. N. namo atnešė amfetaminą, kaip visada, apie 500 g – 1 kg (2 t., b. l. 156-158, 160-165, 169-171, 172-173). Iš aptarto seka, kad R. P. D. N. psichotropines medžiagas pristatė du kartus. Kadangi vienu kartu jis pristatydavo 500 g. – 1 kg, tai per du kartus D. N. jis galėjo pristatyti nuo 1 kg iki 2 kg psichotropinės medžiagos. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu G. S. šiuos savo parodymus iš esmės pakeitė, tvirtindama, kad nematė, jog R. P. atvežtų narkotines/psichotropines medžiagas D. N., manė, kad R. P. atveždavo kreatiną ar proteiną, tačiau, apie jokius R. P. D. N. pristatomus narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekius neparodė.
10. D. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors ir patvirtino G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau jo teiginiai apie R. P. jam pristatytą psichotropinių medžiagų kiekį bei kiek kartų R. P. atliko tokio pobūdžio veiksmus D. N. naudai, skyrėsi. D. N. teigimu, 2015 metais, po to, kai dingo jo narkotinių medžiagų tiekėjas, vardu G., jis paklausė R. P., ar šis žino, kur galima gauti amfetamino, į ką R. P. atsakė, jog pasidomės. Maždaug po savaitės, R. P. nurodžius, kad žino, kur gauti narkotinių medžiagų, D. N. sumokėjo jam 2000 eurų, po ko, jam R. P. atvežė 1 kg amfetamino. Tai buvo galimai 2015 metų rugsėjo mėnesį. Daugiau R. P. jam nebuvo atvežęs narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 179-181). Iš aptartų liudytojo parodymų seka, kad R. P. D. N. pristatė psichotropines medžiagas tik vieną kartą (kas neatitinka liudytojos G. S. parodymų), o jų kiekis, pasak D. N., buvo 1 kg.
11. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. N. apklaustas nebuvo, tačiau, šis trūkumas buvo ištaisytas atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. N. parodė, kad su R. P. jie yra draugai. Su juo pardavinėjo proteiną, o ne narkotines medžiagas. Su kitais asmenimis jokių sąsajų dėl narkotinių medžiagų jis (D. N.) taip pat neturėjo. Visa šita situacija atsirado per vidurinį jo (D. N.) brolį, kuris šiuo metu yra miręs. D. N. užsiėmė narkotikais ir paprašė D. N. vieną kartą supakuoti narkotines medžiagas ir jas perduoti. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo R. P., nes jam buvo daromas pareigūnų psichologinis spaudimas. Sulaikymo metu jis buvo uždaromas į tokias kameras, kur jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Spaudimą jam darė pareigūnas A., kuris jam diktavo, ką sakyti.
12. Tačiau, pasitikėti šiais D. N. parodymais ir remtis jais, sprendžiant R. P. kaltės klausimą, nėra pagrindo. Šie jo parodymai iš esmės prieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytai įvykių versijai, neatitiko G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumos, prieštaravo ir kitiems rašytiniams nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenims – pokalbių įrašams, kratų metu pas D. N. rastų psichotropinių medžiagų faktui. D. N. teiginiai apie jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu naudotą psichologinį smurtą taip pat nepasitvirtino. Jo apklausų metu dalyvavo jo gynėja, jokių pastabų dėl apklausų tvarkos nei ji, nei pats D. N. neturėjo, jo versija apie jo atžvilgiu darytą psichologinį spaudimą atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, įvertintina ir tai, kad Kauno apygardos teisme D. N. ir kitų asmenų atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, iš kurios dar ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu, todėl apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. N. nebuvo prisaikdintas. Šių duomenų visumoje D. N. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai atmestini kaip nepatikimi ir jais, spręsdama R. P. kaltės klausimą, teisėjų kolegija nesivadovauja.
13. Nors, remiantis aptartais G. S. ir D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima būtų teigti, jog R. P. D. N. pristatė ne mažiau kaip 1 kg psichotropinės medžiagos, tačiau, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį būtina nustatyti grynąjį psichotropinės medžiagos kiekį, kuris nustatomas tik atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus, iš ko spręstina, jog vien tik asmenų parodymų, sprendžiant, kokiu psichotropinių medžiagų kiekiu disponavo nuteistasis, nepakanka.
14. Apeliaciniame skunde aplinkybė, kad R. P. D. N. per du kartus pristatė 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 63,615 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, grindžiama ir kratos metu D. N. bute bei jo valdomame sandėliuke rastų medžiagų likutiniu kiekiu, patvirtintu specialistų išvadomis, tačiau, sprendžiant iš D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumos, iki R. P. jis turėjo kitus psichotropinių medžiagų tiekėjus, iš kurių psichotropines medžiagas jis užsakinėjo ilgą laiką, t. y. dar iki R. P. atsiradimo. Šį faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas kriminalinės žvalgybos pareigūnas, liudytojas A. M.. Jo teigimu, tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) platina narkotines medžiagas Kauno ir Vilniaus mieste. Iš jų narkotinių medžiagų įsigydavo R. P. ir jo žmona, kurie atvykdavo pas D. N. į butą ir pasiimdavo narkotines medžiagas, jas vėliau platindavo. Vėliau situacija pasikeitė ir R. P. pradėjo tiekti D. N. narkotines medžiagas. Iš esmės tas pačias aplinkybes dėl skirtingų D. N. psichotropinių medžiagų tiekėjų patvirtina ir byloje esantys pokalbių įrašai. Kaip nustatyta 2016 m. birželio 8 d. protokolu dėl savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų, 2015 m. rugsėjo 23 d. D. N. kalbasi su R. P. apie narkotinių/psichotropinių medžiagų įsigijimą. R. P. nurodo, kad yra asmenys, kurie verda narkotines medžiagas, tik jiems reikia pirma pinigus paduoti, į ką D. N. nurodo, jog jis dirba su kitais tiekėjais – T. M. ir J. A., bet kol jų nėra (tuo metu jie buvo sulaikyti), galima imti iš R. P.. Pokalbio metu D. N. nurodo, kad duos pinigus už narkotines medžiagas, kurias turi nupirkti R. P. iš savo žmogaus (1 t., b. l. 42-45).
15. Įvertinus tai, kad D. N. turėjo ir kitus psichotropinių medžiagų tiekėjus, pagrįstai spręstina, kad kratų metu D. N. valdomame sandėliuke bei jo gyvenamojoje vietoje rastos psichotropinės medžiagos galėjo būti pristatytos ne tik R. P.. Tuo tarpu duomenų, kuriais galima būtų neginčytinai atskirti R. P. ir kitų tiekėjų psichotropinių medžiagų kiekius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir prokuroras. Svarbu ir tai, kad remiantis liudytojo A. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, dalis D. N. sandėliuke rastų narkotinių medžiagų buvo prastos kokybės ir pagamintas (duomenys neskelbtini) rajone, o R. P. tiektų narkotinių medžiagų kokybė buvo gera. Šalia to liudytojas pažymėjo ir tai, kad D. N. valdomame sandėliuke buvo rasti nesigavusių narkotinių medžiagų likučiai, 4-5 įpakavimai, kurie buvo gauti iš R. P.. Tačiau, jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog tyrimo metu R. P. D. N. tiektos medžiagos buvo išskirtos iš viso D. N. valdomame sandėliuke bei gyvenamojoje vietoje rastų psichotropinių medžiagų kiekio (sudėjus specialisto išvadose nustatytą grynąjį D. N. valdomame sandėliuke ir gyvenamojoje vietoje rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kiekį, jis gaunamas iš esmės toks pat, kokį prokuroras nurodė R. P. kaltinamajame akte suformuotame kaltinime), kokiais objektyviais duomenimis remiantis tai buvo padaryta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
16. Svarbu ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. patvirtino, jog sandėliuku, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, naudojosi ne tik D. N., bet ir kitas asmuo – D. Č. (jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama pagrindinė baudžiamoji byla, iš kurios buvo išskirta baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu), todėl neatmestina galimybė, kad dalis D. N. valdomame sandėliuke rastų medžiagų priklausė ne D. N., bet D. Č.. Juo labiau, kad, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, kratų metu išimtos psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į skirtingas pakuotes.
17. Jokių objektyvių duomenų, siekiant nustatyti R. P. D. N. pristatytų psichotropinių medžiagų kiekį, negauta įvertinus ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus pokalbių įrašus. Iš jų galima spręsti tik tiek, kad psichotropines medžiagas R. P. D. N. iš tiesų tiekė – užfiksuoti du tokie kartai, tačiau nei viename iš pokalbių tikslus jų kiekis neminimas. 2016 m. sausio 12 d. protokolu dėl savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų nustatyta, kad 2015 m. spalio 7 d. pas G. S. ir D. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiuoja R. P. su A. P. ir perduoda D. N. psichotropines medžiagas. 2015 m. spalio 8 d. pokalbio metu D. N. kalbasi su D. N., šis nurodo, kad psichotropines medžiagas gavo iš R. P. (1 t., b. l. 56-59). Nors šiame protokole užfiksuota, kad D. N. R. P. perdavė 1 kg metamfetamino, tačiau iš kur gautas toks skaičius, nepaaiškinta. Tuo tarpu įvertinus pokalbių turinį iš kurio matyti, kad asmenys kalba apie psichotropines medžiagas, jų pakavimą ir pan., matyti, jog konkretus psichotropinių medžiagų kiekis viso pokalbio metu neįvardijamas. 2015 m. spalio 8 d. pokalbio metu užfiksuoti D. N. žodžiai „Kilas yra. Čia ir taip R. čigonais“, tačiau, ar šioje vietoje kalbame apie gryną psichotropinių medžiagų kiekį, ar maišytą su kreatinu (psichotropinių medžiagų maišymu su kreatinu R. P., A. P., D. N. ir G. S. galimai užsiėmė dieną prieš šiuos D. N. žodžius, t. y. 2015 m. spalio 7 d.), nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta. Remiantis 2016 m. kovo 15 d. protokolu dėl savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų, 2015 m. spalio 20 d. R. P. užeina pas D. N. į namus, kur D. N. R. P. sumoka mažiausiai 3000 eurų, t. y. atsiskaito už narkotikus. Toliau jie kalbasi apie amfetaminą ir jo maišymą (1 t., b. l. 66-68). Tačiau ir vėlgi, apie konkretų R. P. D. N. perduotų psichotropinių medžiagų kiekį ir šioje vietoje nekalbama.
18. Atmetant prokuroro apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir apeliaciniame skunde nurodytas skirtingas psichotropinių medžiagų kiekis, kuriuo galimai disponavo R. P.. Kaip matyti iš R. P. pareikšto kaltinimo, jis buvo kaltinamas per du kartus pristatęs 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 63,615 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau, prokuroro apeliaciniame skunde jau teigiama, kad pas D. N. bute ir sandėliuke buvo rastos psichotropinės medžiagos, t. y. 488,301 miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 61,06 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Būtent šias psichotropines medžiagas, pasak prokuroro, D. N. pristatė R. P., tačiau, kodėl šis psichotropinių medžiagų kiekis skiriasi nuo R. P. pareikštame kaltinime nurodyto kiekio, prokuroras nepaaiškino. Nors tiek 63,615 g, tiek 61,06 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kiekis laikytinas dideliu, ką savo apeliaciniame skunde pažymi prokuroras, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog R. P. D. N. pristatė konkretų (63,615 g ar 61,06 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kiekį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nei R. P., D. N., G. S. bei kitų asmenų užfiksuotuose pokalbiuose, nei G. S. ar D. N. parodymuose, nei specialisto išvadose nėra išskirtas konkretus R. P. veiksmais D. N. pristatytų psichotropinių medžiagų kiekis, todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, jog R. P. D. N. pristatė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste vis tik akcentuotina, kad tais atvejais, kai tikslaus medžiagos kiekio negalima nustatyti, tačiau pats disponavimo psichotropine medžiaga faktas, turint tikslą ją platinti, yra įrodytas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 260 straipsnį, kuriame nėra veiką kvalifikuojančių požymių, kas šiuo atveju ir buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu.
20. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad R. P. veikė organizuotoje grupėje, taip pat nėra. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnį organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, 2K-70/2014, 2K-140/2014, 2K-258-222/2017) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo (nusikalstamos veikos rezultato).
21. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. kelis kartus buvo pristatęs psichotropines medžiagas D. N., jie buvo draugai, užfiksuotas ne vienas jų susitikimas bei pokalbiai apie psichotropinių medžiagų platinimą, tačiau vien tik šių duomenų konstatuoti, jog R. P. veikė organizuotoje grupėje, nepakanka. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, konkretus R. P. vaidmuo organizuotoje grupėje nenustatytas, ką patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, kurių duomenimis, pradžioje R. P. su savo sutuoktine galimai platino iš D. N. įsigytas psichotropines medžiagas, o vėliau jas pradėjo tiekti. Be to, byloje nustatyti tik du atvejai, kai R. P. D. N. pristatė psichotropines medžiagas. Šie atvejai, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, buvo vienkartiniai – D. N. neabejotinai turėjo kitus psichotropinių medžiagų tiekėjus ir R. P. pagalba pasinaudojo tik kelis kartus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. P. be G. S., D. N., D. N. ir Ž. N. būtų pažinojęs kitus organizuotos grupės narius – M. B., D. Č., G. S. A., paminėtus pirminiame R. P. pareikštame kaltinime. Vien tai, kad su šiais asmenimis bendravo D. N., su kuriuo R. P. palaikė artimus ryšius, nesudaro pagrindo manyti, kad juos pažinojo ir R. P..
22. Įvertinus šių duomenų visumą, R. P. atliktų veiksmų apimtį, jo veiksmų aiškų neapibrėžtumą, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo veiksmai buvo kintantys, epizodiški, priklausomi nuo kitų aplinkybių ir nebuvo būtini organizuotos grupės veiklai, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. P. veikė organizuotos grupės veikloje, žinojo jos veikimo pobūdį bei tikslą ir turėjo bendrą sumanymą to tikslo įgyvendinimui, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad teismai, spręsdami klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, turi atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Šios aplinkybės R. P. veiksmuose nebuvo nustatytos.
23. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl R. P. veiksmų kvalifikavimo ir tėra prokuroro savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Priimdamas skundžiamą nuosprendį R. P. atžvilgiu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad R. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, bet ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Tokiu būdu, prokuroro apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
24. Netenkinant prokuroro apeliacinio skundo ir nekeičiant R. P. veiksmų kvalifikavimo, iš naujo spręsti jam skirtos bausmės individualizavimo klausimą nėra pagrindo, šis prokuroro prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.