Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. , A. O. , D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N. , E. M. , J. J. , A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G. , G. J. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G. , tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Kaune, Karaliaus Mindaugo g., susitiko su D. Č. ir A. J. , kurie paskyrė A. O. , A. Z. , D. Č. , M. N. , E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z. , D. Č. , M. N. , E. M. , J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. . A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M. , D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R. . A. Z. , nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R. , saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M. , J. J. , M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z. , po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B. , J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, netoli Vaišvydavos, Piliuonos g., ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N. , J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G. , G. J. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O. , A. Z. , E. M. , J. J. , M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. J. , veikdamas organizuota grupe su T. G. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. , A. O. , D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paskelbtos paieškos), M. N. , E. M. , J. J. , A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su T. G. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. , A. O. , R. J. , T. G. , E. M. , M. L. , E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paskelbtos paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paskelbtos paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G. , G. J. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. bei D. Č. , kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J. , pastarasis bei R. B. , G. B. , D. Č. , G. Ž. , A. J. , T. G. , dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G. , G. J. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. bei D. Č. , kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J. , R. B. , G. B. , D. Č. , G. Ž. , A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), A. Z. , A. O. , R. J. , T. G. , E. M. , E. M. ir M. L. , nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini) mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z. , A. O. , R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L. , E. M. , E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini), kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z. , A. O. , R. J. , T. G. , M. L. , E. M. , E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M. , M. L. , E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J. , kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z. , A. O. , R. J. ir T. G. , persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J. , iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), tai yra pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P. , o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1.00 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P. , padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini) mieste, o grįžę į (duomenys neskelbtini) miestą, A. Z. , T. G. , A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B. , o vėliau ir T. G. su G. J. , kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. J. , veikdamas organizuota grupe kartu su T. G. , G. Ž. , G. B. , R. B. , A. J. , D. Č. , , A. O. , R. J. , T. G. , E. M. , M. L. , E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paskelbtos paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paskelbtos paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su T. G. , D. Č. , A. G. , E. M. , E. M. , A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

3.1. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste T. G. nurodė A. Z. , kad reikia sumušti ir apiplėšti A. P. . Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G. , E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d. sukvietė A. Z. , A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J. , išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M. , A. G. ir E. M. , vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z. , A. G. , E. M. , sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P. , durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „Portofino“, esančio Savanorių pr. 404, kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P. . A. Z., E. M. , A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P. , tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“, esančio Savanorių pr. 404, ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z. , E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z. , E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z. , E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z. , E. M. , A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Kauną, Krantinės g., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu G. J. , veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č. , A. G. , E. M. , E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas visiškai nemotyvuoja savo procesinių sprendimų, o tiesiog perrašo ankstesnes nutartis. Kaip matyti dėl G. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo priimti procesiniai sprendimai nėra identiški savo turiniu dėl pateiktų motyvų ir argumentų (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. liepos 17 d. nutartys). Grindžiant suėmimo taikymo pagrindų buvimą, apygardos teismo motyvacija iš dalies kartojasi, nes nesikeičia jau nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau tai nereiškia, kad gynybos keliami klausimai nėra svarstomi iš naujo. Kaip matyti iš teismo procesinių sprendimų turinio, kas kartą įvertinami teismo posėdyje gynybos keliami nauji klausimai ar gynybos nurodomos naujos aplinkybės (pvz. dėl kaltinamojo sveikatos būklės, dėl proceso trukmės, dėl valstybėje paskelbto karantino dėl Covid-19 viruso ir pan.).

9. Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. Z. , V. J. , A. A. , S. A. , nukentėjusiojo A. P. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kaltinamojo kaltės, įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, nes tai bus daroma iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. J. kardomąją priemonę suėmimą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, tai yra kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam G. J. , pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

11.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.2. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. G. J. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už visų G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, už kai kurias iš jų skiriamos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Gynėjas pagrįstai teigia, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji vertinama kartu su kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apygardos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su G. J. socialiniais, šeiminiais ryšiais, jo asmenybe. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, G. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą. Taigi, įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, galima teigti, kad galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant su kitais asmenimis. Pagal pareikštus kaltinimus taip pat galima teigti, kad G. J. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių. Atsakant į skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis G. J. inkriminuotų nusikaltimų veikiant organizuota grupe taip pat buvo padaryta ir užsienio valstybėse, tai leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. turi ryšių užsienyje, tad paleistas į laisvę galėtų slapstytis nuo teismo ir už Lietuvos Respublikos ribų. Skunde akcentuojama ir tai, kad G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi vaikų, iki suėmimo dirbo, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios gynėjo skunde nurodytos aplinkybės yra gana svarbios, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis nepaisant turimų socialinių ryšių Lietuvoje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam G. J. , taip pat pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

12.1. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

12.2. G. J. kaltinamas galimai padaręs devynias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, matyti, kad G. J. galimai padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti, taigi jie nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir atspindi jo vertybines nuostatas bei požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Nors G. J. iki suėmimo dirbo, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurių dalį jis galimai organizavo, pobūdį, mastą (jis galimai organizavo ir padarė A. P. turto plėšimą), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių G. J. pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. J. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12.3. Gynėjo nurodytas skundo argumentas, kad teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnį kaltinamojo teistumą, kurio teistumas yra išnykęs, atmestinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip jau buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (pvz., 2020 m. vasario 13 d.; 2020 m. gegužės 11 d.), kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl G. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, iš tiesų išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų vertinant jo asmenybės pavojingumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo teistas ne tik būdamas 17 metų, kaip nurodo gynėjas, bet ir 2011 m. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas). Šioje byloje G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpis buvo 2010 - 2011 m., kurie yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti.

13. Prašydamas sušvelninti G. J. taikomą kardomąją priemonę, gynėjas taip pat apeliuoja į jo sveikatos būklę, akcentuodamas, kad 2009 m. jis sirgo onkologine liga dėl ko jam buvo pašalintas dešinysis plautis. Pasak gynėjo, G. J. taikant kardomąją priemonę – suėmimą, jis negali visavertiškai gyventi, nes jam yra būtinos išskirtinės gyvenimo ir priežiūros sąlygos, kurios objektyviai negali būti sudarytos tardymo izoliatoriuje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. J. yra kaltinamas galbūt padaręs net devynias tyčines nusikalstamas veikas 2010 – 2011 metais, tai yra netrukus po to, kai jam jau buvo diagnozuota sunki onkologinė liga ir pašalintas dešinys plautis ((duomenys neskelbtini)). Taip pat baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad G. J. dėl turimų sveikatos problemų nėra galimybės užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų, ir dėl to negali būti taikomas suėmimas.

14. Skunde gynėjas pagrįstai nurodo, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoj suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas galėtų svarstyti švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksą skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai, bet nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, jog kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai ir pan.), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko tarpą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04). Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), didelės apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas deda pastangas, jog bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau. Šios objektyvios priežastys, vertinant visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad G. J. turi būti paleistas iš suėmimo, jam paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi kaltinamajam G. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 17 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.