Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-05-22 · Byla Nr. A2.6.-829-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
A2.6.-829-659/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05119-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
J. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-829-659/2014
Proceso Nr. 4-06-3-05119-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK:07-13-8016198(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustai administracine tvarka, iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2013 m. lapkričio 25 d. apie 17 val., ties Naujojo Uosto g. namu Nr. 10 A, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie įvykį policijai nepranešė iš įvykio vietos nuvažiavo. Tuo J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad važiavo atbuline eiga, tačiau iki nukentėjusiosios automobilio neprivažiavo, liko atsumas ape 3 metrus iki D. P. automobilio. Ji sustojo, prisisegė saugos diržą, bandė važiuoti į priekį ir jos automobilis staiga sujudėjo iš vietos. Pasigirdo stiklų dužesys, ji išsigando to garso. Įvykį matė du liudytojai, bet jie atsisuko, pasižiūrėjo ir nuėjo. Ji sėdo į automobilį ir pamatė, kad garsą sukėlė stiklainis, atsitrenkęs į metalą. Ji pagalvojo, kad atsidarė automobilio bagažinė, pasižiūrėjo, kad viskas gerai, nieko nesupratusi sėdo ir nuvažiavo. Po kiek laiko paskambino pareigūnas ir pasakė, kad ji padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl liepė atvykti į policiją. Policijoje parašė paaiškinimą, pareigūnas apžiūrėjo jos automobilį ir ji išvažiavo namo. Po to į policiją atvažiavo šetadienį, ten buvo ir nukentėjusioji ir policijos pareigūnas jai pasakė, kad ji yra kalta. Pasakė, kad ji su automobilio kabliu arba bamperio kraštu galėjo įdaužti į kitą automobilį. Tačiau ji tvirtina nepadariusi avarijos ir neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau kadangi buvo toje vietoje, sutiko nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą. Pripažįsta, kad skambinėjo D. P. ir klausė, kokios spalvos turėtų nupirkti bamperį. Prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad įvykį matė, būdamas savo darbo vietoje, biure, esančiame 4 aukšte. Kadangi jo darbo vieta yra prie lango, jis išgirdo stuktelėjimą ir pasižiūrėjęs pro langą prie „Lornos“ pamatė vieno automobilio suveikusią be garso signalizaciją, o kitas automobilis buvo įsirėžęs į mirksintį automobilį kampu. Matė, kaip vairuotojas pavažiavęs 2 metrus į priekį, išlipo, apžiūrėjo stovintį automobilį ir įlipęs į automobilį nuvažiavo. Automobilis buvo Opel markės, sidabrinės spalvos. Kai vairuotojas pavažiavo, jis užsirašė to automobilio valstybinius numerius. Po 10 minučių jis išėjo prie to likusio automobilio pasižiūrėti. Jau buvo sutemę, bet pamatė, kad automobilio priekinis bamperis buvo įskeltas, todėl, matydamas, kad šio automobilio savininkui padarytas nuostolis, paliko raštelį su savo telefono numeriu. Negali pasakyti, ar „Opel“ automobilio vairuotojas buvo vyras ar moteris, nes vairuotojas vilkėjo žieminius tamsius rūbus. Garsas buvo stiprus, kai automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. J. R. važiavo atbuline eiga, stuktelėjo į kitą automobilį, pavažiavo 2 metrus į priekį, tada išlipo pasižiūrėti.

Šalies argumentai

M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas dėl apgadinto „Ople vectra“ automobilio ir nustatyta, kad automobilį apgadino „Opel Zafira“ automobilis, kuris priklauso J. R. (b. l. 8).

Fotolentelėse užfiksuoti „Opel Vectra“ ir „Opel Zafira“ automobilių apgadinimai (b. l. 12-13).

Popieriniame lapelyje nurodyti eismo įvykį padariusio automobilio valstybiniai numeriai ir automobilio markė bei telefono numeris (b. l. 14).

2013-12-10 D. P. prašyme matyti, kad J. R. nupirko D. P. bamperį bei davė 500 Lt automobilio sutvarkymui bei atsiprašė dėl įvykusių aplinkybių (b. l. 24).

PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0461220 matyti, kad J. R. iš P. V. R. įmonės „Šilauta“ nupirko „Opel Vectra“ markės automobiliui priekinį bamperį (b. l. 25).

2013-12-09 pakvitavime matyti, kad D. P. iš J. R. gavo bamperį ir 500 Lt (b. l.26).

2014-05-07 D. P. prašyme nurodyta, kad J. R. jai skambinėjo kiekvieną dieną, siūlydama įvairias išeitis iš susidariusios padėties (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad J. R. neprisipažino padariusi teisės pažeidimus ir nurodė, kad 2013-11-25 buvo priparkavusi automobilį, adresu Naujoji Uosto g. 10 A, tačiau eismo įvykio nepadarė, o automobilį sustabdė tik dėl to, kad išgirdo dūžtant stiklą, tačiau pasižiūrėjusi, kad garsą sukėlė automobilyje buvęs stiklainis – nuvažiavo. Vis dėlto tokie J. R. paaiškinimai vertinti kritiškai, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. D. paaiškino, kad būdamas biure išgirdo automobilio susidūrimo garsą ir pro langą pamatė kaip automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas atsitrenkęs į automobilį „Opel Vectra“ , išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadintą automobilį ir nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinimais, nes analogiškas aplinkybes jis nurodė tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 11), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 60-61), be to šie liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, duomenų, kad iki įvykio būtų pažinojęs J. R. ir siektų melagingai ją apkalbėti ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Be to, teismas, spręsdamas J. R. kaltės klausimą, atsižvelgia į jos elgesį po eismo įvykio. Byloje esantys įrodymai – PVM sąskaita-faktūra, pakvitavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atlygindamas nukentėjusiajai D. P. padarytą žalą, pripažino savo veiksmų neteisėtumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Iš liudytojo A. D. paaiškinimų matyti, kad jis pro langą pasižiūrėjo tik tada kai išgirdo automobilių susidūrimo garsą, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad J. R. negalėjo negirdėti ir nesuvokti, jog padarė eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykio, nes girdėjo tik stiklainio garsą, atmestina kaip nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir vertintina kaip bandymas išvengti jai gresiančios atsakomybės. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir tokia jos veika atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtis.

Byloje J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad dėl teisės pažeidimo padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – J. R. padariusi eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai ir taip tikėjosi išvengti jai gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nors neturi galiojančių nuobaudų, tačiau praeityje ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas charakterizuoja ją kaip asmenį, linkusį pažeisti nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

J. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti J. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė