Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. elektroniniu paštu išsiųstą paklausimą.

Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. P. 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. išsiuntė paklausimą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams Transporto ir eismo organizavimo skyriui, Miesto tvarkymo skyriui ir filialui Šilainių seniūnijai, prašydamas atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti dokumentų kopijas, o būtent, kaip nurodyta prašymo tekste:

1) leisti susipažinti su patikrinimo metu surinktais dokumentais, siekiant įsitikinti, kad situacija buvo įvertinta objektyviai ir visapusiškai;

2) atsižvelgiant, į tai kad pareiškėjas savininku tapo tik 2004 m. ir jau tada įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namų kiemus buvo užtvertas vartais ir tik šiais metais masyvios konstrukcijos vartai buvo pakeisti į lengvesnės konstrukcijos, prašė pateikti dokumentus (jei tokie buvo surinkti) kokiu pagrindu buvo įrengti vartai ir kokiu pagrindu tvora iki 2004 m. liepos mėn. (ar gerokai anksčiau), ribojanti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) sklypų kiemus, nuo (duomenys neskelbtini) namo (turinčio 3 butus!!!) ir (duomenys neskelbtini) namo kiemo (kuris 2004 m. buvo kaip vienbutis namas, o vėliau tapo, pareiškėjo žiniomis, tribučiu!). Pareiškėjo pagrįstas lūkestis 2004 m. perkant (duomenys neskelbtini) namą buvo toks, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) kiemus yra užvertas teisėtai, nes, pasak buvusių savininkų, visas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) kiemus buvo įrengtas jų savininkų asmeninėmis lėšomis, kiemo vartų teisėtumo klausimas nuo 2004 m. iki 2018 m. niekada nebuvo keliamas;.

3) pagal pridedamą nuotrauką akivaizdu, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) kiemus atribotas bordiūrais ir tvora nuo (duomenys neskelbtini) namo, kas nusako netiesioginę tikslinę įvažiavimo (pravažiavimo), t. y. nepriklausomai nuo sąvokos, paskirtį į (duomenys neskelbtini) sklypų kiemus. Toliau pravažiavimo nėra!;

4) pareiškėjui gyvenant nuo 2004 m. iki 2018 m. nei Savivaldybė, nei seniūnija niekada neremontavo, niekada nesirūpino priežiūra, niekada nekėlė klausimo dėl buvusių vartų teisėtumo (žr. foto). Pareiškėjas gali pateikti ir 2004 m. vaizdo medžiagą, kad dar prieš nuperkant (duomenys neskelbtini) sklypą ir namą, vartai ir tvora, ribojanti (duomenys neskelbtini) namą nuo įvažiavimo (pravažiavimo) į (duomenys neskelbtini) buvo;

5) jei, kaip rašoma 2018 m. spalio 11 d. Šilainių seniūnijos rašte, kad atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) yra valstybinė žemė, prašo pateikti dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad įvardijama kelio atkarpa (įrengta už (duomenys neskelbtini) savininkų lėšas!), buvo perduota valstybės nuosavybėn ir atsakyti, kodėl perimant valstybės nuosavybėn buvo neprieštarauta įvažiavimo į uždarą akligatvį atribojimui tvora ir vartais? Kodėl mažiausiai 14 metų nei Šilainių seniūnija, nei Savivaldybė, nei jokia valstybės ar Savivaldybės institucija nekėlė teisėtumo klausimo?;

6) analizuodamas Kelių eismo taisykles pareiškėjas taip ir nerado atsakymo, kokiai sąvokai priskirtina 2018 m. spalio 11 d. Šilainių seniūnijos rašte įvardijama (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Prašė nors vienos iš institucijų informuoti kokiai sąvokai ir kokio teisės akto pagrindu priskirtina minėta kelio atkarpa;

7) taip pat prašė pateikti dokumento kopiją (sutarties ar kito dokumento), kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) savininkų lėšomis įrengtas įvažiavimas (pravažiavimas) buvo perduotas valstybės nuosavybėn, kokius įsipareigojimus prisiėmė valstybė (Savivaldybė, Seniūnija) šio įvažiavimo/pravažiavimo atkarpą remontuoti (ir/ar kitaip) prižiūrėti;

8) prašė informuoti, ar iki 2004 m. ir/ar vėliau minėta (duomenys neskelbtini) kelio atkarpa buvo remontuojama ir/ar ketinama ją remontuoti už valstybės, Savivaldybės ar Seniūnijos lėšas ir kada;

Pareiškėjo teigimu, atsakovės struktūriniams padaliniams ir Šilainių seniūnijai nereaguojant į 2018 m. spalio 18 d. pareiškėjo prašymą, pareiškėjas 2018 lapkričio 26 d. 17.00 val. išsiuntė priminimą/paklausimą, prašydamas patvirtinti, ar bus atsakyta į 2018 m. spalio 10 d. prašymą. Pareiškėjo teigimu, atsakovės filialas Šilainių seniūnija 2018 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku pateikė atsisakymą teikti informaciją. Pareiškėjas teigia, kad atsakovės filialo Šilainių seniūnijos atsisakymas teikti informaciją į 2018 m. spalio 18 d. paklausimą yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.?

Kauno miesto savivaldybės administracija (nagrinėjamos bylos atveju jos struktūriniai padaliniai Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Miesto tvarkymo skyrius, filialas Šilainių seniūnija) yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje be kitų teisės aktų privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 16 iki 2019 01 01) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešojo administravimo subjekto teikiamos administracinės paslaugos, o 5 punkte nurodoma viena iš teikiamų paslaugų – įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Asmenų prašymai suteikti jiems informaciją viešojo administravimo institucijoje nagrinėjami remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Asmenų skundai (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) ir prašymai (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus) dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalys, 14 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (LVAT 2015 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015).

Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir išanalizavus pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. prašymo (paklausimo) turinį, nustatyta, kad pareiškėjas prašė pateikti dominančią informaciją dėl prie (duomenys neskelbtini), įrengto kelio užtvaro (užtverta (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

Toks pareiškėjo kreipimasis (prašymo 5, 7, 8 punktai) į viešojo administravimo subjektą, pageidaujant gauti prašomą informaciją, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme atitinka prašymo sąvoką, todėl turėjo būti nagrinėjamas Taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. prašymas, kuriame jis išreiškė argumentus dėl prie (duomenys neskelbtini), įrengto kelio užtvaro teisėtumo, jo remonto, priežiūros, demontavimo, atsakovės turėjo būti įvertintas kaip asmens skundas, kaip tai įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, dėl to nagrinėjant šią prašymo (paklausimo) dalį turėjo būti taikoma Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta skundų nagrinėjimo procedūra ir dėl skundo turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas, t. y. administracinis aktas, arba nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, ir kuris turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 16 iki 2019 01 01) 14 straipsnio, numatančio prašymų ir skundų nagrinėjimą, 1 dalį, prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Teisės gauti informaciją įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją (šio įstatymo 1 straipsnis). Įstatymų leidėjas įsakmiai yra nurodęs, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis). Prašymų suteikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją pateikimo tvarką jų nagrinėjimą ir informacijos teikimą reguliuoja Teisės gauti informaciją įstatymo trečiojo skyriaus 12 - 15 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, tarp jų – ir nuostatos, nustatančios informacijos pateikimo terminus (14 straipsnis). Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnis numato, kad jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos (1 dalis). Jeigu pareiškėjas prašo pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, institucijos vadovo ar jo įgalioto darbuotojo sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo nagrinėjimo termino pabaigos raštu apie tai privaloma pranešti pareiškėjui ir nurodyti prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis (2 dalis).

Taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23) 24 punkte numatyta, kad, priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. Pagal šių Taisyklių 25 punktą prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje (Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys) nustatytų terminų. Pagal Taisyklių 26 punktą jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Taisyklių 27 punktas numato, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas. Pagal Taisyklių 28 punktą prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas. Pagal Taisyklių 29 punktą, prašymą, kuris yra adresuotas kelioms institucijoms, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėja kiekviena jį gavusi institucija pagal savo kompetenciją ir asmeniui į jį atsako, pridėdama atsakymo kopijas kitoms tą patį prašymą nagrinėjančioms institucijoms. Taisyklių 30 punktas nustato, kad jeigu prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra teisės pažeidimų požymių, institucija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia tokio prašymo kopiją ir prie jo pridedamų dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus. Tais atvejais, kai tolesniam prašymo nagrinėjimui būtinas kompetentingos institucijos atsakymas, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti sustabdytas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo bylos teiseną arba iki bus baigta baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo bylos teisena. Apie tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymą institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui ar jo atstovui.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai teikiant informaciją turėjo būti grindžiami Teisės gauti informaciją įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais; atsakovė pareiškėjui privalėjo pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną jo prašymo turinį atitinkančią informaciją, o teikiama informacija turėjo atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. prašymo/paklausimo (skundo) turinį, susiklosčiusių ginčo teisinių santykių teisinį reglamentavimą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 16-2-1432 „Dėl kelio užtvaro (vartų) prie (duomenys neskelbtini) demontavimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. lapkričio 29 d. prašymus ir elektroninius prašymus, konstatuoja, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnio 1 dalies (institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos) ir Taisyklių 25 punkte (prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos) nustatytais terminais atsakovė neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo/paklausimo (skundo) ir pareiškėjui nepateikė dokumentų, informacijos nustatytais terminais (išnagrinėti prašymą/paklausimą (skundą) ir pateikti administracinį aktą turėjo 2018 m. lapkričio 16 d.), o ir duomenų byloje apie administracinės procedūros termino pratęsimą minėtų teisės aktų nustatyta tvarka byloje nėra (ABTĮ 56 str.).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino (2018 m. gruodžio 13 d. prašymas „Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo“), jog atsakovė ir jos struktūriniai padaliniai jau gerokai vėliau, po to, kai buvo kreiptasi į teismą, pateikė atsakymą į pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. el. laišką, tačiau teigė, jog nebuvo pateiktos dokumentų (sutarties ar kito dokumento), kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savininkų lėšomis įrengtas įvažiavimas (pravažiavimas) buvo perduotas valstybės nuosavybėn, kopijos, kokius įsipareigojimus prisiėmė valstybė (Savivaldybė, Seniūnija) šio įvažiavimo/pravažiavimo atkarpą remontuoti ir/ar kitaip prižiūrėti (7 punktas).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 16-2-1432 „Dėl kelio užtvaro (vartų) prie (duomenys neskelbtini) demontavimo“ turinio ir jo priedo (nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla) matyti, jog atsakovė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) sklypų buvo perduota minėtųjų sklypų savininkų nuosavybėn, taip pat iš byloje pateikiamų dokumentų aiškiai matyti, kad visa (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuri turi pareigą ją prižiūrėti, remontuoti.

Taigi esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. elektroniniu paštu išsiųstą paklausimą, yra pagrįstas tik argumentu, jog atsakovė, pažeisdama teisės aktų nuostatas, nepateikė informacijos (dokumentų), o informacijos išsamumo, tikslumo principais skundas negrindžiamas (Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnis), ir esant nustatytam faktui, jog atsakovė, nors ir pažeisdama minėtų teisės aktų reikalavimus, atsakė į pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. prašymą/paklausimą (skundą), tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi minėtas įpareigojimas pateikti informaciją pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. 16.46 val. išsiųstą paklausimą elektroniniu paštu pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs (pakartotinis duomenų teikimas)(administracinės procedūros nėra savitikslės, jų paskirtis- išspręsti konkrečius su asmenų teisių ar teisėtų interesų gynimu susijusius klausimus, kurie priskirti konkretaus viešojo administravimo subjekto kompetencijai), todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.