Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-531/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1A-221-531/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02948-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
M. J.
Advokatai
Justinas Stauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-531/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02948-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.7 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,gynėjui advokatui Justinui Stauskui,nuteistajam M. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 str. 4 d., 72² str., M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. J., tyčia pargriovė ją ant grindų, laikė užgulęs visu svoriu, spaudė nukentėjusiosios V. J. galvą prie grindų, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės kairiame šone, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje – nežymiai sužalojo V. J. bei sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl jo kaltės. Teigia, kad kilus konfliktui su sutuoktine jis prieš ją nesmurtavo, o tiesiog išėjo į lauką pasivaikščioti, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sulaikant jam buvo nurodoma, kad buvo gautas pranešimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, nors vėliau jam buvo pareikštas įtarimas dėl smurto šeimoje.

2.1. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji viso proceso metu keitė parodymus, į specialistus dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik 2018 m. sausio 22 d. bei atkreipia dėmesį, kad jų išvadoje nurodyti sužalojimai iš esmės skiriasi nuo tų dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai. Be to, šių sužalojimų nukentėjusioji nenurodė ir atvykus policijos pareigūnams. Prašo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

7. Nuteistasis M. J. viso proceso metu savo kaltę dėl smurtavimo prieš V. J. ir jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo neigė, tačiau pripažino, kad fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusios buvo, t. y., kad kilus konfliktui jie su žmona susistumdė ir ji pargriuvo, tačiau greitai atsistojo. Nurodė, kad žmonos nesmaugė ir prie grindų nespaudė, o iškart po įvykusio susistumdymo išėjo į kiemą nusiraminti.

7.1. Tačiau šių M. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai ir jie akivaizdžiai prieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip M. J. pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

7.2. M. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina, priešingai nei teigia apeliantas, viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios V. J. parodymai, jog kai M. J. atidarė duris, tam, kad išleistų visus jos katinus, ji puolė uždaryti durų, o M. J. to padaryti neleidus, jie susistumdė ir apsižodžiavo. Suvokusi, kad sutuoktinis ruošiasi prieš ją naudoti smurtą ji pradėjo nuo jo bėgti, tačiau jis ją pasivijo ir rankomis paėmęs už pečių, ją pargriovė ant žemės, tada visu svoriu užgriuvo ant jos ir rankomis spaudė jai galvą prie grindų. Nukentėjusioji buvo prispausta prie grindų jai klūpant. Apie įvykį papasakojo dukrai A. J., kuri patvirtino, kad paskambinusi mama pasakojo apie tai, kaip M. J. ją buvo pargriovęs ant žemės, kad laikė už kaklo prispaudęs. Pažymėtina, kad V. J. apie tai, jog ją sumušė M. J. nurodė savo protokole - pareiškime policijai, kuris buvo surašytas 2018 m. sausio 17 d., 00.40 val., t. y. praėjus labai mažam laiko tarpui po įvykio. Kaip matyti iš pareigūno M. K. 2018 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pranešimas apie nukentėjusiosios sumušimą buvo gautas 2018 m. sausio 16 d. 23.27 val. iš pačios V. J.. Be to, šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina ir byloje esanti 2018 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. J. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairiame šone, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių abejoti specialisto išvados patikimumu. Pažymėtina, kad vien tik M. J. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog į specialistą dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kreipėsi 2018 m. sausio 22 d., t. y. praėjus 6 dienoms po įvykio, nepaneigia to, jog išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti ne jo smurtiniais veiksmais, kadangi iš išvados tiriamosios dalies matyti, kad ant V. J. kūno nustatyti padaryti sužalojimai nėra nauji, t. y. kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje esanti poodinė kraujosruva yra gelsvos spalvos, analogiškos kraujosruvos taip pat yra dešinio kelio girnelės vidinio krašto projekcijoje bei krūtinės kairiame šone. Taip pat, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, M. J. kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. K. ir J. B. akivaizdžių sužalojimų ant V. J. kūno ir kaklo nematė, kadangi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji vis dėl to patyrė.

7.3. M. J. apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai skiriasi nuo tų, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai bei kuriuos nurodė pati nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius ir pažymi, kad pirminis pranešimas apie įtarimą M. J. buvo pareikštas 2018 m. sausio 17 d., o nukentėjusioji, kaip jau minėta, į specialistą dėl patirtų sužalojimų kreipėsi 2018 m. sausio 22 d., taigi akivaizdu, kad jame nebuvo galimybės tiksliai nurodyti visų V. J. patirtų sužalojimų.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas M. J. apeliacinio skundo teiginius, jog sulaikymo metu jam buvo nurodoma, kad jis sulaikomas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o ne dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl ko jam vėliau ir buvo pareikšti įtarimai, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš byloje esančio 2018 m. sausio 17 d. sulaikymo protokolo matyti, kad M. J. buvo sulaikytas būtent dėl smurto prieš V. J.. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip nurodė M. K., atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad prieš V. J. buvo panaudotas smurtas.

8. Kolegija taip pat neįžvelgia priežasties pripažinti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymą, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, yra aiškiai neteisinga. M. J. nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikęs 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nagrinėjamu atveju M. J. bendrinant bausmes, skirtas pagal abu nuosprendžius, buvo parinktas jam palankiausias galimas bendrinimas dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, pridedant tik 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, todėl paskirtos galutinės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atidedant jos vykdymą 2 metams bei skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat nėra pagrindo laikyti per griežta.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė, kad M. J. savo veiksmais tyčia sutrikdė sutuoktinės V. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, kas reiškia, kad M. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė