Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės Įmonės „Turto bankas“, ir Alytaus rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini)., yra pastatytas gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai bei kiemo statiniai. Statybos pradžios metai - 1944. Šių pastatų namų valdos techninės apskaitos byloje savininku įvardintas K. K. (b. l. 8-23). VĮ Registrų cento Alytaus filialo raštas patvirtina, kad turtinės teisės į šį nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos (b. l. 29). Mirties liudijimais nustatyta, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini), o J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24; 25). Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. liudijimas patvirtina, kad po J. K. mirties nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jo palikimą (b. l. 28). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Kriokialaukio seniūnijos pažymoje apie pastatų valdymą nurodyta, kad pareiškėja O. K. daugiau nei 10 metų valdo, tvarko ir prižiūri gyvenamąjį namą, su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 27). Iš pateiktų sąskaitų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad O. K. atsiskaito už šiam nekilnojamajam turtui tiekiamą elektros energiją (b. l. 30-37).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 4.68 straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo, t. y. užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); asmuo valdo daiktą teisėtai (Valdymas laikomas teisėtu kai turtas įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė) (CK 4.23, 4.68 straipsniai); daiktas valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą nesislapstydamas; asmuo valdo daiktą nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė K. K.. Mirus K. K., teisę priimti jo palikimą ir tokiu būdų įgyti minėtą turtą (ar jo dalį, jeigu buvo ir kitų įpėdinių) turėjo pareiškėjos sutuoktinis, K. K. sūnus J. K., o ne pati pareiškėja. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. K. palikimą priėmė ir įgijo nuosavybės teisę į minėtus pastatus. Taip pat nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie turėjo teisę į K. K. palikimą. Nekonstatavus fakto, kad J. K. tapo teisėtu šio turto savininku, nėra pagrindo daryti prielaidos, kad po jo mirties šis turtas buvo jo palikimo dalis. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio J. K. palikimą. Be to, pareiškėja nurodė, kad kartu su sutuoktiniu J. K. ji susilaukė trijų vaikų, taigi teisę paveldėti po J. K. mirties atsiradusį palikimą turėjo ir jo vaikai. Esant šiai situacijai konstatuotina, kad nors pareiškėja ilgą laiką gyveno bei naudojosi teisiškai neįregistruotu turtu, jai buvo žinoma, kad iki (duomenys neskelbtini)šis turtas priklausė K. K., o vėliau teisė šį turtą paveldėti atsirado J. K., kuris nesiėmė veiksmų priimti palikimą, taigi byloje nėra pagrindo pripažinti, kad turtą pareiškėja yra teisėtai įgijusi ir jį sąžiningai valdo. Be to, pareiškėjos sutuoktinis, kuris, kaip įstatyminis K. K. įpėdinis, turėjo teisę paveldėti šį nekilnojamąjį turtą (ar jo dalį), mirė (duomenys neskelbtini), taigi, net konstatavus, kad pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo sąžiningai pareiškėjos įgyti po jos sutuoktinio mirties, pareiškimas negalėtų būti tenkinamas, kadangi nuo J. K. mirties dar nėra suėjęs 10 metų laikotarpis, todėl pareiškėja neatitinka imperatyvaus kriterijaus valdyti turtą nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas atmestinas.

Teismas pažymi, kad pareiškėja, įrodinėdama savo teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą, turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos sutuoktinis pradėdamas faktiškai valdyti priėmė K. K. palikimą ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o po sutuoktinio J. K. mirties likusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti priėmė ji.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,48 Eur, t. y. didesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš O. K. valstybei 7,48 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.