Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. L., D. Č., I. L. pareiškimus suinteresuotiems asmenims D. Č., J. L., D. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus buvo gauti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjos senelei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1107/3259 dalis 32.5900 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš šių dokumentų tapo akivaizdu, jog VĮ Registrų centras, minimą žemės sklypą įregistravo kito asmens, turinčio tokį pat vardą ir pavardę, tačiau kitus gimimo duomenis, be jokio faktinio bei teisinio pagrindo. VĮ Registrų centras ginčytiną įrašą, atsiradusį per klaidą, panaikino. Šis įrašas buvo ištaisytas, nurodant, kad 1107/3259 dalies 32.5900 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja iš tiesų negalėjo priimti palikimo po savo senelio J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ir šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis. Laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo ji neturėjo galimybių, nes apie atkurtą nuosavybę į žemės sklypą sužinojo tik neseniai iš sklypo bendraturčių, šis žemės sklypas buvo įregistruotas asmens, kurio anketiniai duomenys neatitiko jos senelės M. Č. anketinių duomenų, vardu. Tik sutvarkius dokumentus, susijusius su žemės sklypo įregistravimu VĮ Registrų centre, atsirado galimybė kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėja, kol nėra paveldėjusi senelio J. Č. turto, nepaveldėta 1107/3259 dalis 32.5900 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra registruota mirusiosios M. Č. vardu.

Pareiškėjai neseniai sužinojo, kad po senelio J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas: 1107/3259 dalis 32.5900 ha žemės sklypo, kurio unik Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis turėtų paveldėti po savo sutuoktinės M. Č. mirties. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra priėmęs savo sutuoktinės M. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (notarės pažyma Nr. 250- S). Tačiau į nurodytą turtą (1107/3259 dalis 32.5900 ha žemės sklypo, kurio unik Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pažyma Nr. 472-S patvirtina, kad į Varėnos rajono 2- ąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo su pareiškimu palikimui priimti po J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla iki šiol neužvesta.

Kadangi nurodytas turtas iki mirties priklausė seneliui ir proseneliui, J. Č. tėvui J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai D. Č. ir I. L. gali paveldėti palikėjui priklausiusio turto dalį kaip įstatyminiai įpėdiniai. Kadangi abu J. Č., gimusio(duomenys neskelbtini) vaikai mirė anksčiau nei jų tėvas paveldėti J. Č. turtą įstatymo pagrindu gali antros eilės įpėdiniai - pareiškėjas D. Č. ir D. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio l dalies 2 punktas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. I. L., kaip palikėjo provaikaitė galės paveldėti kartu su antros eilės įpėdiniais D. L. ir D. Č., nes palikimo priėmimo metu nėra gyvos J. Č., mir. (duomenys neskelbtini), vaikaitės J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kuri būtų buvusi antros eilės įpėdinė. J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra J. L. mirė (duomenys neskelbtini), ji susilaukė dviejų vaikų - I. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L. gim. (duomenys neskelbtini). J. Č., mirusio(duomenys neskelbtini), vaikaitės J. L. vaikai, kurie yra J. Č. provaikaičiai taip pat gali paveldėti atstovavimo teise.

Pareiškėjai D. Č. ir I. L. teismo posėdyje palaikė savo pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, neprieštaravo D. L. pareiškimui.

Suinteresuoti asmenys J. L. ir D. Č. teismo posėdžio metu neprieštaravo pareiškėjų D. L., D. Č. ir I. L. pareiškimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimai tenkintini.

Iš byloje esančių gimimo, santuokos, mirties liudijimų, gimimo, santuokos, mirties aktų įrašų (jų patvirtintų kopijų) nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę paveldėti palikėjo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. atstovavimo teise, kadangi pareiškėjai D. L., D. Č., I. L. su palikėju yra susiję giminystės ryšiais. Pareiškėjai D. L. ir D. Č. yra palikėjo vaikaičiai (antros eilės įpėdiniai, paveldintys atstovavimo teise), o pareiškėja I. L. yra palikėjo provaikaitė (trečios eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti atstovavimo teise kartu su paveldinčiais antros eilės įpėdiniais). Varėnos r. 2-ojo notaro biuro 2016-10-07 raštas patvirtina, kad palikėjo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo nieks nepriėmė. Palikėjo sūnūs J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. gim. (duomenys neskelbtini) mirė anksčiau už palikėją (D. Č. tėvas, o I. L. senelis J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o V. Č. mirė (duomenys neskelbtini)). Palikėjo vaikaitė (J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra) J. L. (pareiškėjos I. L. motina) mirė (duomenys neskelbtini) (taip pat anksčiau už palikėją ir savo tėvą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų; atitinkamai provaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldi kaip trečios eilės įpėdinai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti su antros eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Jeigu nėra nė vieno atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdinio, tai palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punktus, 2 dalį paveldi atitinkamai kaip antros ar trečios eilės įpėdiniai. Taip paveldėjimas atstovavimo teise aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-537/2006. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje nustatytą atstovavimo teisę turi teisę paveldėti, pirma, tik mirusiojo vaikaičiai ir provaikaičiai, antra, atstovavimo teise jie paveldi tik tuo atveju, jeigu yra aukštesnės eilės bent vienas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).

Teismas iš byloje esančių gimimo, santuokos, mirties liudijimų, gimimo, santuokos, mirties aktų įrašų (patvirtintų kopijų), kitų rašytinių dokumentų, šalių ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei kitų bylos faktinių duomenų nustatė ir įsitikino, kad pareiškėjai, kaip įstatyminiai įpėdiniai, atitinka visas įstatymo sąlygas, t. y. turėjo teisę per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, kuris faktiškai pasibaigė 2011-10-01, paveldėti palikėjo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą. Nepaisant to, kad pareiškėjų minimų 1107/3259 dalių 32,5900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) nuosavybės teisės viešame registre 2017-03-20 duomenimis įregistruotos M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu, įpėdiniai, priėmę palikimą paveldės ir palikėjo neįgyvendintą turtinę teisę į minimo žemės sklypo dalį, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalimi paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas, spręsdamas pagrindinio pareiškimų reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, šiuo atveju turi nustatyti ir pasisakyti ar pareiškėjai terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjų nurodytos termino priimti palikimą praleidimo priežastys, t. y., kad VĮ Registrų centras žemės sklypą įregistravo kito asmens, turinčio tokį pat vardą ir pavardę, tačiau kitus gimimo duomenis, o vėliau šį įrašą, atsiradusį per klaidą, panaikino, kad pareiškėjai buvo įsitikinę, jog visą turtą senelis paveldėjo ir sutvarkė paveldėjimo reikalus mirus M. Č., nes po jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo praėję daug laiko, I. L. palikėjo mirties metu buvo dar nepilnametė ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą, ja ir broliu Justinu faktiškai rūpinosi senelė D. Č., o jos įstatyminis atstovas tėvas G. L. dukros interesais dėl palikimo priėmimo nesikreipė (I. L. motina mirė (duomenys neskelbtini)) laikytinos objektyviai pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą.

Teismas šiuo atveju atnaujina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, nes pripažįsta, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra svarbi priežastis, dėl kurių jie praleido įstatymo nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsniu, 5.50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos D. L. pareiškimą.

Atnaujinti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, šį 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po jos senelio J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Tenkinti pareiškėjų D. Č. ir I. L. pareiškimą.

Atnaujinti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, šį 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po senelio ir prosenelio J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.