Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-28 · Civilinė byla Nr. 2-380

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-28
Bylos Nr.
2-380
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis (pirm.), Danute Milašiene, Virginija Cekanauskaite
Atsakovas
J. Rudanovo
Ieškovas
VSDFV Vilniaus miesto skyriaus
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2- 380/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Virginijos Cekanauskaites, Danutes Milašienes ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešejo),

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo J. Rudanovo firmos „Soltis“ atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla ir išspresti kiti susije klausimai, civilineje byloje Nr. B2-954-28/05 pagal ieškovo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus ieškini atsakovui J. Rudanovo firmos „Soltis“ dalyvaujant treciajam asmeniui Vilniaus apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai del bankroto bylos iškelimo.

Teiseju kolegija,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus miesto skyrius 2004 m. birželio 28 d. kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu J.Rudanovo firmai ,,Soltis“ del bankroto bylos iškelimo Imoniu bankroto istatymo (toliau - IBI) 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovas nurode, kad atsakovas socialinio draudimo biudžetui 2005 m. sausio 1 d. buvo skolingas 42 199 Lt. Atsakovas 2005 m. sausio 13 d. dali skolos – 1 150 Lt apmokejo. Pagal paties atsakovo pateikta pažyma jo kreditorinis isiskolinimas 2003 m. sausio 1 d. buvo 567 251, 39 Lt. Atsakovui 2003 m. sausio 8 d. buvo iteiktas ipareigojimas sumoketi skola iki 2003 m. vasario 10 d., taciau atsakovas skolos nesumokejo, privalomuju socialinio draudimo imoku nemoka nuo 2003 m. birželio men. Nei atsakovas - J. Rudanovo firma „Soltis“, nei jos savininkas J. Rudanovas registruotino turto neturi. Iš antstoles rašto matyti, kad iš atsakovo buvo vykdomas išieškojimas pagal 18 vykdomuju dokumentu, bendrai 80 655 Lt isiskolinimu sumai. Antstole nustate, kad skolininko vardu nera registruoto turto, nera lešu bankuose, gyvenamosios vietos adresu areštuotino turto nera, nurodytu adresu atsakovas veiklos nevykdo. Imone nemoki, todel jai keltina bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi iškele bankroto byla J. Rudanovo firmai „Soltis“, bankroto administratoriumi paskyre UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, areštavo atsakovo turta, nustate termina finansiniams reikalavimams pareikšti, išsprende kitus su bankroto bylos iškelimu susijusius klausimus. Teismas nutartyje nurode, kad 2005 m. sausio 1 d. atsakovas buvo skolingas ieškovui (VSDFV biudžetui) 42 199 Lt, valstybes (savivaldybes) biudžetui 2005 m. kovo 30 d. atsakovas buvo skolingas 8 353,42 Lt skolos ir 12 095,95 Lt delspinigiu. Atsakovo pateikta pažyma Nr. 1, kurioje nurodyta, jog atsakovui priteista ir nesumoketa 23 060,63 Lt, jog atsakovo reikalavimai bankroto bylose yra 32 886,10 Lt, teismas nevertino kaip atsakovo turimo turto, bet vertino kaip atsakovo teise i reikalavima. Taip pat teismas ivertino ir atsakovo pažymoje Nr. 2 nurodytus kreditorinius reikalavimus. Teismas pažymejo, kad atsakovo pažymoje Nr. 3 nurodytos ir komisionieriu žinioje esancias prekes, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi galimybe atsiskaityti su kreditoriais, nes neatliktas turto vertinimas, atsakovas atsisake atlikti turto vertinima, komiso sutartys sudarytos 2000 – 2001 metais, ju vykdymo terminas nenustatytas, nepatvirtinta atsiskaitymo pagal sutartis tvarka, ne visos sutartys pagristos prekiu isigijimo dokumentais ir pan. Atsakovo duomenis apie tai, jog muitines sandelyje yra prekiu už 36 736 JAV dolerius, teismas vertino kritiškai, nes prekes sandeliuojamos nuo 1997 metu, nera irodymu, jog jos yra išmuitintos ir kad atsakovas gali jomis disponuoti, taip pat nenustatyta, kodel prekes iki šiol nerealizuotos. Teismas pagal išieškojimo negalimumo aktus, antstoles raštus nustate, kad buvo vykdomas išieškojimas pagal 18 vykdomuju dokumentu, bendrai 80 655 Lt isiskolinimo sumai ir nustatyta, kad atsakovo vardu registruot turto, lešu bankuose nera, gyvenamojoje vietoje areštuotino turto nera, nurodytu adresu imone veiklos nevykdo. Todel teismas mane, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (IBI 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Administratoriumi teismas paskyre ieškovo siuloma asmeni – UAB „Bankroto administravimo grupe“.

Šalies argumentai

Atsakovas J. Rudanovo firma „Soltis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes – ieškini atmesti. Apeliantas nurode, kad teismo nutartis nepagrista, del šiu motyvu:

Teismas neteisingai aiškino IBI 2 straipsnio 8 punkta apibrežianti imones nemokuma.Teismas neteisingai vertino imones turima turta. Vadovaujantis Vyriausybes 1995 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 8 „Del individualiu (personaliniu) imoniu ir ukiniu bendriju buhalterines apskaitos“ bei Vyriausybes 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 „Del ribotos civilines atsakomybes juridiniu asmenu metines finansines atskaitomybes sudarymo tvarkos“, imones turta sudaro materialus ir nematerialus turtas, pirkeju isiskolinimai, nebaigtos vykdyti sutartys, kitos gautinos sumos. Buhalterines apskaitos istatymo 2 straipsnio 18 dalis numato, kad turtas – tai materialios, nematerialios ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ukio subjektas, ir kurias valdo ir (arba) kuriomis disponuoja ukio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonomines naudos.Teismas nustate, kad atsakovo skolos 80 655 Lt. Atsakovo turta sudaro: 23 060 Lt teismo priteista skola iš atsakovo skolininku; 641 156,59 Lt kreditoriniai reikalavimai; 102 031,93 Lt pas komisionierius esanciu prekiu verte; 144 149 Lt muitineje esanciu prekiu verte; turi reikalavimo teise i 1 371 485,76 Lt; atsakovo kreditoriniai reikalavimai bankroto bylose 32 886 Lt; prekiu, esanciu pas pirkejus verte – 258 818,40 Lt (prekiu buvima irodo FNTT paimti buhalteriniai dokumentai, kuriu teismas neišreikalavo); imones sandelyje esanciu prekiu verte – 227 998 Lt; ikiteisminio tyrimo metu, atsakovo veiksmai del 16 179,48 Lt sustabdyti. Atsakovo turtas sudaro 2 801 586,31 Lt, skolos yra mažareikšmes, imone yra moki ir negali buti keliama bankroto byla.Teismas netyre apeliacines instancijos teismo nurodytu aplinkybiu: neivertino faktines imones nemokumo busenos, netyre finansiniu isipareigojimu ieškovui nevykdymo priežasciu. Teismas neatsižvelge, kad muitines sandeliuose yra atsakovo prekiu už 144 149 Lt, kuriomis buvo pritaikyti ukines – komercines veiklos apribojimai, nes atsakovas buvo VSDFV skolininku sarašuose. Del šiu apribojimu atsakovas negalejo savo prekiu realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriumi, t.y. kreditorius pats apribojo galimybe atsiskaityti su juo.

Atsiliepimas

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime i atskiraji skunda praše skunda atmesti. Nurodo, kad apeliantas neteisingai nurodo prekiu esanciu muitines sandelyje verte – 144 149 Lt, nes prekiu verte nurodyta deklaracijoje 36 736 JAV doleriai ( 106 539,17 Lt), už šias prekes nesumoketi importo, sandeliavimo mokesciai, nenustatyta reali prekiu verte šiuo metu, nes nuo nustatytos vertes praejo 6 metai, todel reali verte yra daug mažesne. Kitos apelianto nurodomos sumos yra reikalavimo teise, bet ne imones turtas, todel teismas pagristai laike atsakova nemokiu ir iškele bankroto byla.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime i atskiraji skunda praše skunda atmesti. Nurode, jog atsakovas laiku nemoka mokesciu (IBI 4 str. 3 ir 5 d.d.) ir neturi turto ar pajamu iš kuriu gali buti išieškomos skolos, todel atsakovas yra nemokus ir keltina bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK itvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybese apeliacija pripažistama esant ne pakartotiniu bylos nagrinejimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisetumo ir pagristumo kontroles mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nera pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinejimas apeliacines instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nera identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacines instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisinguma, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrole. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginco nagrinejimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytu teises ir (ar) fakto klaidu ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinima lemia teismo klaida: sprendimo neteisetumas ar nepagristumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi buti susije ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkreciais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio itvirtinima ir ši apeliacijos objekta patvirtina teismu praktika, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismu praktika nurode, jog „apeliacines instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendima jo teisetumo ir pagristumo aspektu“ (LAT CBS teiseju kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytu ribu (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismu praktika nurode, jog „nuostata, kad apeliacines instancijos teismas nagrineja byla apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskusto teismo sprendimo teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacines instancijos teismas savo iniciatyva negali išplesti apeliacinio skundo argumentu sarašo ir pradeti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus istatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teiseju kolegijos 2000 m. gegužes 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40). Kitoje nutartyje nurode, kad „apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, t.y. 1) pasisako del apskustos sprendimo dalies, 2) pasisako del apelianto nurodytu pagrindu.” (LAT CBS teiseju kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000, kat. 8). Taigi apeliacines instancijos teismas nagrineja byla apeliacine tvarka minetose apeliacijos ribose.

Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).

Pagal IBI 9 straipsnio 5 dali bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šiu salygu: 1) imone yra nemoki, arba 2) imone viešai paskelbe arba kitaip praneše kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo isipareigojimu.

Pirmosios instancijos teismas atsakovui iškele bankroto byla IBI 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. del nemokumo. Remiantis IBI 2 str. 8 d., imones nemokumas - imones busena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praejus trims menesiams po termino, nustatyto istatymu, kitu teises aktu, taip pat kreditoriaus ir imones sutartyse imones isipareigojimams ivykdyti, arba praejus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditoriu) reikalavimo ivykdyti isipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti imones isipareigojimai (skolos) viršija puse i jos balansa irašyto turto vertes. Kaip yra konstataves Aukšciausiojo Teismo Senatas (2001-12-21 Senato nutarimas Nr. 33, Teismu praktika Nr. 16) - pats savaime nemokumas ar negalejimas atsiskaityti yra tik faktines nemokumo salygos, o pripažinimo nemokiu pasekmes atsiranda tik teismui nustacius nemokumo fakta. Tuomet faktinis nemokumas tampa juridiniu nemokumu, kuri nustates teismas iškelia bankroto byla. Remiantis mineta istatymo nuostata, sprendžiant imones nemokumo klausima svarbu nustatyti ar skolos viršija puse i imones balansa irašyto turto vertes. Tam butina nustatyti pradelstu isipareigojimu ir turto dydžius.

Atkreiptinas demesys, jog Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad teismas gali iškelti bankroto byla, jei tam yra tam tikros teisines prielaidos, t.y. jei pagal ieškovo pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog imone yra nemoki (2000 m. rugsejo 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1002/2000, kategorija 27, Teismu praktika Nr. 14). T.y. teismas, iškeldamas bankroto byla neprivalo tiksliai nustatyti atsakovo skolu dydžiu ir tikslios turto vertes, o pakanka preliminaraus skaiciavimo ir nemokumo salygu nustatymo.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad spresdamas klausima del bankroto bylos iškelimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridetais dokumentais, tiek ir istatymo nustatyta tvarka gautais dokumentais bei atsižvelgia i imones finansines bukles pasikeitima per laikotarpi nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškelimo (2001-12-21 Senato nutarimas Nr. 33, Teismu praktika Nr. 16). T.y. teismas turi remtis ne tik balanse nurodyta turto verte, bet visais dokumentais padedanciais nustatyti realia turto verte. Todel apelianto teiginiai, kad teismas turi remtis tik balanse nurodytu turto verte, nepagristi.

Pažymetina, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu arba atsikirtimu pagrindu (CPK 178 str.). Teismas nevertina šaliu teiginiu jokiais neparemtu irodymais.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad atsakovo skola ieškovui 2005 m. sausio 1 d. buvo 42 199 Lt, taciau teismas neatsižvelge, kad atsakovas dali skolos – 1 150 Lt (II t., b.l. 26, II t., b.l. 63) sumokejo po 2005 m. sausio 1 d., todel atsakovo skola ieškovui yra 41 049 Lt. Iš Vilniaus apskrities VMI Mokestiniu prievoliu likuciu suderinimo akto Nr. 17-1 matyti, kad atsakovo skola valstybes biudžetui 2005 m. vasario 2 d. buvo 19 247,13 Lt (II t., b.l.23). Taigi atsakovo skola pagal suinteresuotu asmenu pareikštus reikalavimus šioje yra 60 296,13 Lt.

Pažymetina, kad iš atsakovo pateikto kreditoriu sarašo matyti, kad firmai Taivan – Supra Co. Ltd. 2003 m. sausio 1 d. atsakovas buvo skolingas 428 771,64 Lt (I t., b.l. 8). Atsakovas nepateike irodymu, jog šia skola padenge (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodo turima turta – teismu priteisti reikalavimai iš atsakovo kreditoriu 117 117,08 Lt (II t., b.l. 79-77), taip pat planuojami pateikti reikalavimai atsakovo kolininkams 641 156,59 Lt sumai II t., b.l. 58). Iš atsakovo pateiktu irodymu matyti, kad vyko teisminiai procesai 2005 metais kuriu rezultatai yra: priteista 1500,43 Lt (II t., b.l. 78-80); priteista 910 Lt (II t., b.l. 81); priteista 1116,11 Lt (II t., b.l. 82); nuo ieškinio UAB „Euroknyga“ atsakovas atsisake, nors skola itrauke i priteistu sumu pažyma (II t., b.l. 83), nuo ieškinio UAB „Anykšciu knygynas“ atsakovas atsisake, nors skola itrauke i priteistu sumu pažyma (II t., b.l. 84); teismas priteise atsakovui iš PI „Buhalteris“ 548,36 Lt, nors i priteistu sumu saraša atsakovas itrauke 1079,52 Lt suma (II t., b.l.85-86); UAB „Lupra“ atsakovo reikalavima jau ivykde, taciau atsakovas pateikia šia suma pažymoje kaip neivykdyta (II t., b.l. 87); iš UAB „Nujoji Vilnia“ pranešimo matyti, kad ji atsakovui sumokejo teismo priteista suma, nors atsakovas pateiktoje pažymoje nurodo, kaip turima reikalavimo teise (II t., b.l. 89). Kiti atsakovo pateikti teismu sprendimai priimti 2001 – 2004 metais. Per ilga laikotarpi (nuo vieneriu iki ketveriu metu) atsakovas nesugebejo išieškoti teismo priteistu sumu, todel šiu reikalavimu patenkinimo galimybe yra nedidele. Kadangi atsakovas nenurodo, jog šie sprendimai ivykdyti, o pateikia pažyma kaip turima turta (reikalavimo) teise, todel teismas kritiškai vertina šiu reikalavimu patenkinimo galimybe. Kiti atsakovo reikalavimai patvirtinti bankroto bylose. Duomenu apie galimybe atgauti skolas iš bankrutuojanciu imoniu byloje nera. Nera duomenu, kad atsakovo reikalavimai butu užtikrinti kokiais nors budais, iš patvirtintu kreditoriniu reikalavimu (II t., b.l. 94, 100, 117, 122, 135 ir kt.) matyti, jog atsakovas yra treciosios eiles kreditorius (IBI 35 str. 4 d.), todel realios galimybes, jog atsakovo reikalavimai butu patenkinti, nera. Šie argumentai leidžia daryti išvada, jog nera irodymu, jog atsakovas realaus turto turi, jo pateiktos pažymos neatitinka tikroves, todel pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovo nurodyta turta vertino kaip turima reikalavimo teise, bet ne realiai turima turta. Pažymetina, kad kaip nustate apeliacines instancijos teismas, netgi reikalavimo teises yra mažesnes, nei atsakovas nurodo pažymose.

Iš atsakovo pateiktos pažymos apie prekes esancias komisionieriu žinioje matyti, kad atsakovas buvo pateikes komisionieriams prekiu už 102 031,93 Lt. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas, prekes komisionieriams pateiktos 1999 – 2001 metais, apmokejimo už jas terminai nenustatyti, duomenu apie šiu sutarciu vykdyma atsakovas nepateike, irodymu, kad prekes dar nerealizuotos ir yra pas komisionierius ar kurioje nors kitoje vietoje, t.y. realiai egzistuoja, atsakovas nepateike (CPK 178 str.), turto ivertinima atlikti atsakovas atsisake. Atsakovo pateikti irodymai – važtarašciai ir komiso sutartys su komisionieriais patvirtina, jog atsakovas minetas prekes yra perdaves komisionieriams, taciau, kaip jau mineta, šie irodymai nepatvirtina, jog šios prekes realiai dar yra pas komisionierius, t.y. jos neparduotos ar už jas dar nera atsiskaityta (CPK 178 str.). Todel pirmosios instancijos teismas pagristai šio atsakovo nurodomo turto nelaike realiai esamu, vertino tai kaip atsakovo galimai turima reikalavimo teise ir neiskaiciavo i atsakovo bendra turto mase.

Iš Vilniaus teritorines muitines pažymos (II t., b.l. 64), UAB „Ormina“ pranešimo (II t., b.l. 20) matyti, kad atsakovo realiai priklauso turtas esantis muitines sandeliuose yra 1991 pora rieduciu, kuriu statistine verte 36 736 JAV doleriai. Šios prekes sandeliuojamos nuo 1997 metu. Prekes buvo areštuotos, taciau ir nuemus arešta atsakovas ju nerealizavo. Oficialiai skelbiamo Lietuvos banko JAV dolerio valiutos kursas: 1 JAV doleris yra lygus 2,8636 Lt (http://www.lb.lt/home/default.asp; prisijungimo laikas 2005-07-28 d. 10 val.), todel atsakovo sandeliuojamu prekiu statistine verte butu apie 105 197,20 Lt. Taciau ši prekiu verte tera statistine, o ne reali verte. Mineta, kad atsakovo šios prekes buvo areštuotos, todel nebuvo realizuojamos, taciau ir nuemus arešta, atsakovas šiu prekiu nerealizavo. Iš atsakovo parodymu (II t., b.l. 71) matyti, kad atsakovas pats rieduciu verte šiuo metu nedidele. Del šiu aplinkybiu, kartu ivertinant kad ivežant prekes dar reikes sumoketi mokescius valstybei, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo muitines sandeliuose turimo turto verte nedidele, yra pagrista. Be to atsakovas nepateike antstoliui duomenu apie ši turima turta, nors buvo reikalaujama pagal antstolio patvarkyma.

Iš antstoliu išieškojimo negalimumo aktu matyti, kad banku saskaitose atsakovas turto neturi, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (I t., b.l. 9, 11). Iš 2005 m. vasario 2 d. antstolio rašto Nr. 0027/02/00738 matyti, kad registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi; banku saskaitose lešu taip pat nerasta; gyvenamosios vietos adresu areštuotino turto neturi; pagal antstolio patvarkyma atsakovas nepateike duomenu apie skolininkui priklausancio turto buvimo vieta (II t., b.l. 31). Iš atsakovo parodymu, duotu 2005 m. vasario 11 d. teismo posedyje matyti, kad atsakovo teigimu visas turtas ir saskaitos yra areštuotos. Pažymetina, kad nors atsakovo saskaitos areštuotos, taciau lešu jose nera, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovas neturi, todel atsakovo parodymai vertintini kritiškai. Šias aplinkybes patvirtina ir pats atsakovas, pripažindamas, jog neturi lešu advokato pagalbai apmoketi ir pateike tai patvirtinancius dokumentus - Registru pažymas apie turto nebuvima (II t., b.l. 43-50). Šios aplinkybes patvirtina, jog realaus turto atsakovas neturi.

Del kitu atsakovo pateiktu dokumentu apie turimas prekes, teiseju kolegija pažymi, jog atsakovo pateiktos saskaitos (III t., b.l.5-40) patvirtina, jog atsakovas 1997 – 1999 metais saskaitose minimas prekes gavo, taciau atsakovas nepateike irodymu, jog realiai šias prekes turi (CPK 178 str.), juo labiau atsižvelgiant i tai, jog dalis prekiu buvo siunciama kaip pavyzdžiai, bet neskirtos pardavimui (III t., b.l. 8-9, 14-15, 20-21).

Iš atsakovo Pajamu deklaracijos už 2001 metus matyti, kad atsakovas patyre13 147 Lt nuostoli (I t., b.l. 6), iš atsakovo Metines pelno mokescio deklaracijos už 2002 metus matyti, kad atsakovas per minetus metus patyre 503 959 Lt nuostoliu (I t., b.l. 49-50), iš atsakovo Metines pelno mokescio deklaracijos už 2003 metus matyti, kad atsakovas patyre 39 372 Lt nuostolius (I t., b.l. 225-227). Apeliacines instancijos, vadovaudamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nurodymu, atsižvelgia šias finansines bukles pasikeitimus ir daro išvada, kad eile metu atsakovas veikia nuostolingai, finansine bukle negereja. Duomenu, kad 2004 metais atsakovas gavo daugiau pajamu, nei cia aukšciau mineti nuostoliai, nepateikta.

Aukšciau išvardintos aplinkybes ir argumentai rodo, kad net jei laikytume, jog atsakovo turimas muitines sandelyje turtas yra vertas visos statistines vertes - 105 197,20 Lt, taciau neabejotinos atsakovo skolos pagal suinteresuotu asmenu pareikštus reikalavimus šioje byloje yra 60 296,13 Lt, o tai viršija puse turimo turto vertes, todel atsakovas laikytinas nemokiu ir jam keltina bankroto byla (IBI 9 str. 5 d. 1 p.). Tokiu budu yra IBI 2 straipsnio 2 dalies 8 punkto salygos imones nemokumui nustatyti, todel pirmosios instancijos teismas teisingai nustates, kad atsakovas yra nemokus, pagristai ir teisetai iškele imonei bankroto byla (IBI 9 str. 5 d. 1 p.).

Kolegija pažymi, kad pagal IBI 27 straipsnio 1 dali bankroto byla gali buti nutraukta jei kreditoriai savo reikalavimu atsisakytu ir teismas priimtu atsisakyma arba bankrutuojanti imones atsiskaitytu su kreditoriais, arba butu pasirašyta taikos sutartis su kreditoriais ir teismas ja patvirtintu. Todel atsakovas, teigiantis, jog turi turto pakankamai skoloms padengti, turi galimybe atsiskaityti su kreditoriais ir toliau testi savo imones veikla.

Del to pirmosios instancijos teismas prieme teiseta ir pagrista nutarti, kurios nera pagrindo naikinti atskirajame skunde išdestytais motyvais (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarti palikti nepakeista.

Teisejai: Virginija CekanauskaiteDanute MilašieneVigintas Višinskis