Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
1A-71-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24824-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
S. G.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24824-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.7.4.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,nuteistajam S. G., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, nustatant penkių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

S. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vienerius metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d., iš jo išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, 7 991 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje esantį S. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą nuspręsta perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę.

Iš S. G. išieškota 53 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 26 d., apie 17 val., kelio Kackonys-Stajėtiškis 2-ajame kilometre vairavo UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytos 2,41 promilės alkoholio. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

2.1. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai neužtikrino S. G. teisės į gynybą, nors turėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad S. G. tinkamai nesuprato, jog gynėjo nedalyvavimas nėra lengvinanti aplinkybė, kaip jam buvo teigiama ikiteisminio tyrimo metu.

2.2. Anot apelianto, teismas pateikė neišsamią surinktų įrodymų ir duomenų analizę, apsiribojo tik jų nurodymu ir trumpu aprašymu. Nebuvo pašalinti parodymų prieštaravimai. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu vienus įrodymus atmeta (S. G. teiginius, jog jis neturėjo automobilio užvedimo raktelių), o kitais vadovaujasi ir remiasi. Vien tai, kad pareigūnai teisme duodami parodymus pakartojo tai, ką rašė tarnybiniuose pranešimuose, negali būti pagrindas juos vertinti kaip patikimus.

2.3. Skunde nurodoma, kad teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, jog byla būtų išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, suvaržė S. G. teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, kad S. G. būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Byla buvo nagrinėjama nepakankamai išsamiai, neobjektyviai, S. G. suteikiant pagrindą manyti, jog teismas galėjo būti nepakankamai atidus, objektyvus ir todėl – šališkas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog S. G. vairavo neblaivus – yra tik įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumą įrodantys dokumentai. Pareigūnų parodymai S. G. manymu yra šališki. Kyla klausimas, kodėl byloje nebuvo apklaustas apie galimai neblaivų vairuotoją pranešęs asmuo. S. G. 2018 m. gegužės 26 d., apie 13 val., automobiliu atvažiavo į Stajetiškių kaimą, kur prie upelio susitiko su draugais ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko nuėjo iki automobilio, neketino važiuoti, atsisėdęs vairuotojo vietoje užmigo. Raktus su dokumentais iš S. G. paėmė jo bičiulis R. B., norėdamas užtikrinti, kad S. G. nevairuos neblaivus. Vėliau S. G. miegant, apie 17 val., privažiavo VSAT pareigūnų tarnybinis automobilis, iš kurio išlipę pareigūnai pasakė, jog paskambino asmuo ir nurodė matęs, kaip S. G. vairuoja neblaivus. S. G. automobilio nevairavo, buvo pasipiktinęs neteisingais kaltinimais ir priešinosi pareigūnams, kurie panaudoję jėgą uždėjo antrankius. Vien dėl šios aplinkybės S. G. fiziškai negalėjo paimti automobilio užvedimo raktelių ir įsidėti į kišenę (kaip teigė pareigūnai). Nei iš karto po sulaikymo, nei policijos komisariate automobilio užvedimo rakteliai ir dokumentai pas S. G. nebuvo rasti (priešingai nei teigė pareigūnai), tai patvirtina S. G. žodžius, jog jis negalėjo vairuoti neturėdamas raktelių. R. B., kuris išsivežė raktelius ir dokumentus ir juos grąžino tik grįžus iš policijos komisariato, apklaustas nebuvo. Be to, į bylą nebuvo pateiktas pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, kuris įrodytų S. G. nekaltumą, taip pat nebuvo pateikta telemetrinės įrangos išklotinė, iš kurios būtų aišku, ar VSAT pareigūnai stabdydami (anot jų žodžių) automobilį buvo įsijungę švyturėlius.

2.4. S. G. nurodo pažįstantis VSAT pareigūnus, jie jį taip pat pažįsta, kadangi S. G. ūkininkauja apylinkėse, su pareigūnais jokių priešiškų santykių nėra turėjęs, tą nurodė ir teisme. Tačiau vėliau S. G. prisiminė turėjęs konfliktą su pareigūnu G. D., ginčas buvo dėl kertamo miško ir išspręstas S. G. naudai, dėl ko G. D. yra pagrasinęs S. G., jog šis pasigailės. Taigi pareigūnai, kaip G. D. kolegos, galėjo padaryti jam paslaugą susidorojant su S. G..

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidų vertinant įrodymus ir S. G. pripažįstant kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nepadarė.

5. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su automobilio rakteliais ir S. G. nurodoma aplinkybe, jog automobilio raktelių jis neturėjo, todėl vairuoti negalėjo, tą anot apelianto galėtų patvirtinti ir liudytojas R. B., kuris pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog paties S. G. parodymai dėl automobilio raktelių ir jų buvimo vietos, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. G. nurodė, jog automobilio užvedimo raktelis buvo jo kelnių kišenėje (2018 m. gegužės 28 d. įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 94, 95). Pažymėtina, jog pirmoji S. G. apklausa buvo atlikta po įvykio praėjus dviem dienoms (veika padaryta 2018 m. gegužės 26 d.), po veikos padarymo S. G. sulaikytas nebuvo, į apklausą atvyko ir parodymus davė savo noru. Antrojoje apklausoje, kuri vyko 2018 m. liepos 13 d., S. G. nurodė vadovautis parodymais, duotais ankstesnėje apklausoje, jokių papildomų paaiškinimų neturėjo (b. l. 102). Pirmosios instancijos teisme parodymus S. G. pakeitė, nurodė, jog jo automobilio raktelius ir dokumentus paėmė draugas, kad S. G., būdamas neblaivus, niekur nevažiuotų. Tokią pat versiją S. G. pateikė ir apeliaciniame skunde bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, tačiau paaiškinti, kodėl pakito jo parodymai, negalėjo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. B. patvirtino po išgertuvių paėmęs S. G. automobilio raktelius, tačiau ir šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, R. B. negalėjo prisiminti, iš kur konkrečiai – S. G. kišenės ar automobilio – jis paėmė automobilio raktelius, negalėjo detaliai apibūdinti raktelio išvaizdos, taip pat negalėjo prisiminti, kada S. G. atėjo pasiimti automobilio raktelių – iš pradžių teigė, jog tai buvo to paties vakaro apie 19 val., vėliau nurodė, jog S. G. galėjo ateiti ir vėliau. Pats S. G. apeliacinės instancijos teisme nurodė po visko grįžęs namo, tuomet nuėjo pas R. B. ir pasiėmė raktus. Tačiau tokią S. B. ir S. G. versiją paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, jog S. G. 2018 m. gegužės 26 d., 18.30 val. dar tebebuvo Švenčionyse, Partizanų g. 4, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys (b. l. 77, 78) ir kraujyje rasta 2,41 promilių alkoholio. S. G. pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Svirkių seniūnijos pateiktą charakteristiką gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 20 kilometrų atstumu nuo vietos, kur kaip paminėta, buvo paimtas jo kraujo mėginys. Teisėjų kolegijos vertinimu S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, negalėjo maždaug per pusvalandį nuo kraujo mėginio paėmimo momento iki tol, kol atvyko pas liudytoją R. B., visų pirma surasti būdą, kaip grįžti namo, nuvykti nurodytus daugiau nei 20 kilometrų iki savo namų, o vėliau dar nuvykti ir iki liudytojo R. B. namų ir pasiimti automobilio raktelius. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia kaltinamojo S. G. versija neįtikinama ir prieštarauja jau aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

6. Skunde akcentuojama, jog nei iš karto po S. G. sulaikymo, nei policijos komisariate automobilio užvedimo rakteliai ir dokumentai pas S. G. nebuvo rasti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju S. G. nebuvo laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis, policijos pareigūnai S. G. tiesiog nuvežė paimti kraujo mėginio, po ko, kaip pats nurodė, S. G. vyko namo. Šiuo atveju nebuvo atlikta ir S. G. krata (BPK 146 str.), taigi automobilio raktelių radimo/neradimo faktas nebuvo niekaip fiksuotas, neatmetama ir tai, kad automobilio rakteliai kaip buvo pas S. G. kišenėje (kaip kad jis nurodė pirmosios apklausos metu), taip ir liko iki jam grįžtant namo. Nuteistojo pateikta sąskaita patvirtina tik faktą, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo padarytas S. G. vairuoto automobilio raktelis, tačiau ne aplinkybę, jog S. B. tą raktelį iš jo paėmė po jų išgertuvių.

7. Skunde teigiama, neva byloje nėra jokių įrodymų, kad S. G. vairavo neblaivus. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai I. S. ir V. J., kurie patvirtino matę, kad automobilį vairavo būtent S. G.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme abu liudytojai nurodė analogiškas aplinkybes dėl įvykio – jog įvykio dieną dirbo kartu, kuomet iš užkardos budėtojo gavo pranešimą apie Stajėtiškio kaime važinėjantį automobilį „Volvo“, kurio vairuotojas galimai neblaivus; nuo kalno pamatė atvažiuojantį automobilį „Volvo“, sustojo kelkraštyje ir I. S. išlipęs pradėjo šį automobilį stabdyti. Skunde keliamas klausimas dėl šių asmenų parodymų patikimumo pažymint, kad S. G. yra turėjęs konfliktą su nurodytų liudytojų kolega G. D.. Apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytoją G. D. jis nurodė, jog S. G. jam žinomas, tekę susidurti gyvenime; paaiškino, kad konfliktinių situacijų nėra buvę, „pasižodžiavimas“ buvo iš S. G. pusės, grasinęs S. G. nėra; girdėjo, jog S. G. buvo sulaikytas neblaivus, tačiau su tyrimą kontroliuojančiu pareigūnu nebendravo, kas atliko tyrimą nežino. Pažymėtina, jog liudytojas G. D. tą dieną, kuomet S. G. buvo sustabdytas pasienio pareigūnų, su liudytojais I. S. ir V. J. nedirbo, apie įvykį išgirdo vėliau. Ikiteisminį tyrimą šiuo atveju atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai, ne liudytojai I. S. ir V. J., taip pat ir ne liudytojas G. D., su kuriuo S. G. nurodo turėjęs konfliktą. Liudytojai I. S. ir V. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino neturėję jokių santykių su S. G., žino jį tik dėl įvykio. Nenustačius priežasčių, kodėl minėti liudytojai turėtų apkalbėti S. G., teisėjų kolegija daro išvadą, jog jų parodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai.

8. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeista S. G. teisė į gynybą, nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytų būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų, numatytų BPK 51 straipsnyje. Pirmosios instancijos teisme S. G. buvo išaiškintos jo procesinės teisės – bylą nagrinėjusi teisėja nurodė, jog neturint gynėjo S. G. turės teisę pasisakyti baigiamosiose kalbose, noro samdytis advokatą jis neišreiškė. Be to, šia teise S. G. pasinaudojo apeliacinės instancijos teisme. Esant tokiai situacijai darytina išvada, jog S. G. teisės į gynybą pažeistos nebuvo ir šis jo skundo argumentas yra nepagrįstas.

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka, apklausęs papildomus liudytojus daro išvadą, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek S. G., tiek jį sustabdžiusių pareigūnų parodymus bei padarė teisingas išvadas dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis