Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. e2S-352-210/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
e2S-352-210/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
K. Z., S. U., R. A., D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-352-210/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01835-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.1.3.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. Z., S. U., R. A., D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-5877-1085/2020, kuria išspręstas pareiškėjų K. Z., S. U., R. A., D. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys antstolė R. G., „Luminor Bank“, AS, veikiantis per „Luminor Bank“ Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus antstolės R. G. užvestose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu pareiškėjai pateikė išsiųstą skundą antstolei dėl 2020 m. sausio 16 d. ir sausio 22 d. patvarkymų, kuriais paskelbtos turto varžytynės, panaikinimo. Nurodė, jog skelbiamose skolininkams priklausančių žemės sklypų varžytynėse bus pardavinėjamas nekilnojamasis turtas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos vertę ir tokio turto pardavimas bus nuostolingas tiek skolininkams, tiek kreditorei. Be to, antstolės areštuoto nekilnojamojo turto mastas žymiai (965 700 Eur, skaičiuojant pagal VĮ Registrų centras nurodomas vertes) viršija skolos sumą (506 307,80 Eur), todėl nėra poreikio varžytynėse pardavinėti viso įkeisto skolininkų turto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto, šioje byloje skolininkams palankaus galutinio procesinio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes skolininkai savo teises turėtų ginti ginčydami turto pardavimo iš varžytynių aktą ir (ar) iš antstolės reikalauti nuostolių atlyginimo.

2. Antstolė R. G. nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. raštu informavo pareiškėjus, jog vykdant išieškojimą buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė. Skolininkai skundė antstolės veiksmus. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19832-1026/2019 atmetė skundą, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. vasario 3 d. skolininkai pateikė skundą dėl to paties dalyko – turto vertės.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo „Luminor Bank“, AS nurodė, kad skolininkai piktnaudžiauja procesu, elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti vykdymo procesą. Pirmųjų varžytynių turto kaina, 833 568 Eur, skolininkams buvo per maža, tačiau 2019 m. liepos 1 d. pasiūlyme kreditoriui skolininkai teigė, kad UAB „AEC Baltic“ norėjo įsigyti visus žemės sklypus už 439 250 Eur, ir ši kaina juos tenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų K. Z., S. U., R. A., D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolei atliekant vykdymo veiksmus 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Jungtinis verslas“ atliko pareiškėjams priklausančio ir vykdymo procese realizuotino turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjai nesutikdami su nustatyta turto verte teikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuris buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19832-1026/2019. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. Pareiškėjų teikiamus teismui įrodymus dėl pasikeitusios realizuotino turto vertės, preliminariai juos įvertinus, teismas pripažino nepakankamais, nes realizuotino turto vertė buvo nustatyta prieš 8 mėnesius, atliekant ekspertizę turtas buvo vertinamas individualiai, t. y. atsižvelgiant į turto savybes, būklę ir kt., o nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių –išieškojimo vykdymo procese sustabdymas neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų, todėl pareiškėjų prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjai K. Z., S. U., R. A., D. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantų teigimu, antstolė nepagrįstai nustatė žemės sklypų pradines pardavimo kainas, nes šių sklypų pradinė pardavimo kaina yra vos 48 procentai nuo turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ nustatytos šių sklypų rinkos vertės, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šiuos skolininkų argumentus neatsižvelgė.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VĮ Registrų centro duomenys apie vidutinę turto rinkos vertę nėra pakankami spręsti dėl realizuotino turto vertės. Esant tokiam dideliam (esminiam) skirtumui tarp individualaus turto vertintojo nustatytos ir VĮ Registrų centro apskaičiuotos turto vertės, antstolei turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl realios ginčo žemės sklypų vertės ginčijamų patvarkymų priėmimo metu. Apeliantų nuomone, tuo atveju, jeigu skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės būtų didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada, sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .

10. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskreciją, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitus klausimui išspręsti reikšmingus argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (pareiškėjui) pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).

13. Pateikdami prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjai nurodė, jog skundžia antstolės veiksmus, nes vykdymo proceso metu pasikeitė realizuotino pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė ir areštuoto turto mastas yra perteklinis. Tokiems reikalavimams pagrįsti pareiškėjai pateikė VĮ Registrų centras atliktus turto vidutinės rinkos vertės apskaičiavimus, pagal kuriuos turto vertė didesnė, nei ta, kuri nustatyta vykdomosiose bylose pagal antstolės reikalavimu atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėjai grindžia, jų įsitikinimu, netinkamai antstolės nustatyta turto, kurį ketinama realizuoti varžytynėse, kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, todėl nurodyti apeliantų argumentai dėl netinkamos turto vertės nustatymo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Aplinkybes, ar antstolės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų.

15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vytautas Kursevičius