Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-301-165/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08387-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 19 d., apie 17 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu K. R. į galvą, padarydamas jam galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodine kraujosruva akių vokuose, odos nubrozdinimais kaktos kairėje, kairės ausies kaušelyje, pakaušyje, muštine žaizda pakaušio kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš viso dešinio galvos smegenų pusrutulio, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu dešinėje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio išemija, abipusiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, galvos smegenų strigimu, dėl ko K. R. dėl patirtų sužalojimų 2016 m. kovo 3 d. mirė, tai yra, kaltinamas tuo, kad nužudė K. R.

Kaltinamasis S. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2016 m. vasario 20 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 21 d. nutartimi S. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis S. T. skunde prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad iki suėmimo vykdė individualią veiklą, išlaikė šeimą. Gyvena su drauge, augina sūnų, 2016 m. gegužės 29 d. susilaukė dukters. Kaltinamasis nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, pažymi, kad visi duomenys byloje yra surinkti ir baudžiamoji byla perduota į teismą, todėl prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Taip pat nurodo, kad neketina slėptis ar bėgti nuo teismo, nori padėti savo šeimai, susitvarkyti dokumentus, reikalingus po dukters gimimo ir susijusius su individualios veiklos vykdymu.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo S. T. skundą atmesti.

Kaltinamojo S. T. skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.

Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. T. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kaltinamojo parodymai, liudytojų (E. F., R. T. ir kt.) parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 277/2016(02), įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Vis dėlto, įtarimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kiti byloje surinkti duomenys taip pat turi patvirtinti, kad kaltinamasis galimai bėgs ar slėpsis nuo teisėsaugos pareigūnų. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tokią aplinkybę.

Suimtajam S. T. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad S. T. anksčiau yra vieną kartą teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą artimojoje aplinkoje, teistumas neišnykęs, jis ne kartą baustas administracine tvarka. Remiantis bylos duomenimis, ankstesnes nusikalstamas veikas, administracinius pažeidimus padarė būdamas neblaivus, nagrinėjamu atveju S. T. taip pat kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis nekeičia gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Iš bylos duomenų matyti, kad S. T. turi individualios veiklos pažymą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis tokią veiklą realiai vykdė, tokios pažymos turėjimas nepatvirtina, kad suimtasis yra saistomas darbo ar civilinių santykių. Suimtasis yra nevedęs, remiantis bylos duomenimis, turi vieną nepilnametį vaiką, gyvena kartu su drauge ir jos artimaisiais, nuosavybės neturi. Suimtasis skunde nurodo, kad neseniai su drauge susilaukė dukters, draugės atlyginimas nedidelis, todėl išėjęs į laisvę galėtų dirbti ir išlaikyti šeimą, susitvarkyti dukters gimimo bei su individualios veiklos vykdymu susijusius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos taikyti suimtajam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Suimtojo socialiniai ir šeiminiai ryšiai nėra pakankamai tamprūs, juos įvertinus kartu su galimai padaryto nusikaltimo pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog suimtasis, siekdamas išvengti griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. S. T. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, S. T. anksčiau yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, kaltinimai dėl Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jam pareikšti neišnykus ankstesniam teistumui. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad suimtasis nekeičia gyvenimo būdo, vartoja alkoholinius gėrimus žinodamas, kad jie neigiamai veikia jo elgesį, be to, neužmezga ilgalaikių darbo santykių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į S. T. inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo S. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (nevedęs, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas, pobūdis (smurtinio pobūdžio), sunkumas (labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą S. T. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ta suimtojo skunde nurodoma aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduota teismui taip pat nesudaro pagrindo skirti suimtajam švelnesnę kardomąją priemonę, nes ji nepaneigia bylos duomenimis pagrįstos tikimybės, kad suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ar daryti naujus nusikaltimus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam S. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla 2016 m. rugpjūčio 11 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatytas teismo posėdžių grafikas (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. lapkričio 22 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, ar, kad nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. S. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui ir yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųsta Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.